Mokslas ir IT

2021.08.27 05:30

Nevaisingumas ir kiti vaizduotės sukurti baubai: mokslininkė paaiškino, kodėl populiariausi mitai apie COVID-19 vakcinas yra neteisingi

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.08.27 05:30

Vakcinos viešojoje erdvėje kelia tiek aistrų, kiek turbūt nėra kėlęs joks kitas farmacijos produktas, o žmonės dažnai klausia savęs ar kitų – skiepytis nuo COVID-19 ar ne? Diskusijoms vešant, plinta ir mokslu nepagrįsti ir kartais netgi absurdiški mitai apie skiepus. Ne, skiepai nesukelia nevaisingumo, pasiskiepiję žmonės neplatina koronaviruso taip pat, kaip ir nesiskiepiję, po vakcinacijos asmuo nepraranda savo natūralaus imuniteto ir tikrai niekas injekcijomis neketina „sučipuoti“ visuomenės. Apie plačiausiai paplitusius mitus ir kodėl jie yra neteisingi, LRT.lt kalbėjosi su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.

1. Vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės, o mes dabar esame jų bandomieji triušiai.

Kaip aiškino A. Žvirblienė, vakcinos yra patvirtintos skubiai naudoti (angl. Emergency Use) esant ekstremaliai situacijai.

„Tai nėra lygu tam, kad vakcinos yra eksperimentinės, jokie eksperimentai su jomis nėra atliekami. Vakcinos yra perėjusios visus klinikinių tyrimų etapus – pirmą, antrą ir trečią fazę. Trečioji klinikinių tyrimų fazė buvo atliekama su keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų. Tai tikrai didelis skaičius žmonių, visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios dėl vakcinų, buvo užregistruotos. Europos vaistų agentūra (EVA) visus šiuos duomenis išanalizavo ir tik paskui vakcinos buvo patvirtintos naudoti ekstremaliomis sąlygomis“, – aiškino mokslininkė.

Ciniškai kalbant, eksperimento dalyviais buvo savanoriai, sutikę pasiskiepyti dar nepatvirtinta vakcina klinikinių tyrimų metu. Pusė dalyvių gavo vakciną, kita pusė – placebą. Buvo lyginama, kokios nepageidaujamos reakcijos kilo vienoje ir kitoje grupėje, tačiau svarbiausia buvo stebėti, koks skaičius žmonių užsikrėtė koronavirusu tarp paskiepytų tikra vakcina ir tarp paskiepytų placebu.

Tačiau kai vakcinos buvo užregistruotos, jokie eksperimentai nebėra vykdomi. „Nors jos užregistruotos palyginti greitai, nė vienas etapas nebuvo praleistas, jie buvo tik pagreitinti. Pats registracijos procesas taip pat buvo pagreitintas, nes net ir tarpiniai rezultatai buvo analizuojami. Vykstant trečios fazės klinikiniams tyrimams, agentūros iškart analizavo duomenis nelaukdamos tyrimų pabaigos. Tai buvo didžiulės kiekvieno tiriamojo dokumentų bylos“, – teigė profesorė.

Pasibaigus klinikiniams tyrimams, buvo galima greitai užbaigti registraciją, nes didžioji dalis duomenų jau buvo išanalizuota.

„Svarbu paminėti, kad vakcinų gamintojai renka duomenis ir dabar, po registracijos. Tai irgi yra įprasta praktika, net ir kitas vakcinas užregistravus. Svarbūs yra ir ilgalaikių stebėjimų duomenys, koks yra poveikis. Duomenų rinkimas vyks mažiausiai dvejus metus“, – sakė A. Žvirblienė.

2. Pasiskiepijęs žmogus gali likti nevaisingas.

Anot profesorės, šis mitas paremtas pseudomoksliniais argumentais. Žmonėms jis skamba grėsmingai, nes naudojamos tokios sąvokos kaip „baltymų panašumas“ arba „baltymų homologija“.

„Man, kaip dirbančiai gyvybės mokslų srityje, ir būtent su baltymais, šie argumentai nėra moksliniai. Tas mitas yra aiškinamas taip, kad tarp koronaviruso S baltymo, kuris yra vakcinų taikinys, ir tarp žmogaus baltymo sincitino, dalyvaujančio placentos formavimesi, yra homologija, t. y. panašumas. Todėl jeigu susidaro imuninis atsakas prieš koronaviruso S baltymą, antikūnai neva atakuos ir tą žmogaus sincitiną. Kitaip tariant, teigiama, kad kils autoimuninė reakcija prieš baltymą, dalyvaujantį placentos formavimesi.

Baltymų homologiją labai nesunku patikrinti, bet kuris bioinformatikas ar gyvybės mokslų specialistas tą tikrai nesunkiai gali padaryti, nes yra žinomos šių baltymų sekos. Biologiniu požiūriu tos homologijos nėra. Viena kita aminorūgščių seka yra panaši, bet homologija vertinama vos keliais procentais, todėl panašumo nėra. Tokį panašumą koronaviruso S baltymas gali turėti su bet kuriuo žmogaus baltymu. Baltymai yra homologiški tada, kai jų homologija siekia 70–80 proc. Tuomet mes galime kalbėti apie panašumą ir tai, kad susidarę antikūnai gali būti potencialiai autoreaktyvūs. Šiuo atveju taip nėra“, – tvirtino mokslininkė.

A. Žvirblienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu žmogus perserga COVID-19 infekcija, jam taip pat susidaro neutralizuojantys antikūnai prieš viruso S baltymą. Kitu atveju paprasčiausiai nesusidarys apsauginis imuninis atsakas. Tuomet kyla klausimas – kuo pagrįsti gąsdinimai, kad žmogus liks nevaisingas, jeigu ir pasiskiepijęs, ir persirgęs jis turės antikūnų?

„Jeigu moterys ar mergaitės persirgtų koronavirusu ir tai sukeltų tokią imuninę reakciją, visos jos taptų nevaisingos. Logiška, kad būtent toks turėtų būti rezultatas. Jeigu šis teiginys būtų teisingas, žmonių populiacijai grėstų išnykimas, nes imuninis atsakas, susidaręs prieš tikrą koronavirusą, lygiai taip pat galėtų sukelti tokią autoimuninę reakciją“, – pabrėžė profesorė.

3. Pasiskiepijęs prarandi natūralų imunitetą, reikalingą, kad galėtum kovoti prieš COVID-19 infekciją.

Mokslininkė teigė, kad tai – dar viena apgaulė. Kažkodėl imunitetas skirstomas į natūralų ir nenatūralų, nors iš tiesų jokio esminio skirtumo nėra.

„Tiesa tokia, kad mūsų imuninė sistema veikia dviem skirtingais būdais. Yra įgimtasis imunitetas, jis suveikia labai greitai, tai imuninės sistemos komponentai, kuriems nereikia jokio pasiruošimo, kad nukenksmintų ligos sukėlėją. Tai yra, pavyzdžiui, epitelio barjeras, fagocitai ir kiti imuninės sistemos komponentai, suveikiantys iš karto, kai patogenas pakliūva į organizmą. Įgimtą imunitetą turime mes visi. Tik, deja, dažnai jis nėra pakankamas bet kurios infekcijos atveju.

Tačiau mes turime kitą, galingesnį ginklą – įgytąjį imunitetą. Jį sudaro B ir T limfocitai. Labai svarbi šio imuniteto ypatybė yra tai, kad B ir T limfocitai suaktyvinami, kai atpažįsta patogeną arba vakcinos komponentą, ir susidaro atminties ląstelės. Antrą kartą susidūrus su infekcija, jie sureaguoja labai greitai. Tokie patys procesai vyksta tiek persirgus, tiek pasiskiepijus“, – aiškino A. Žvirblienė.

Tarp įgimtojo ir įgytojo imuniteto dar vienas svarbus skirtumas yra tai, kad pastarajam pirmą kartą susidūrus su nepažįstamu įsibrovėliu reikia nuo kelių dienų iki kelių savaičių, kad jis pradėtų veikti visa jėga. Tačiau antrą kartą imuninė sistema jau prisimena, su kokiu patogenu jai reikia susidoroti.

„Bet kas yra natūralusis imunitetas, kas čia turima omenyje, sunku suprasti. Nes tokio dalyko tiesiog nėra. Nesvarbu, kaip buvo sužadinta imuninė sistema, tai vis tiek tie patys imuninės sistemos komponentai abiem atvejais“, – dėstė A. Žvirblienė.

4. Nesvarbu, ar pasiskiepijai, ar ne, vis tiek gali susirgti ir platinti COVID-19, todėl skiepas neturi prasmės.

Profesorė teigė, kad jai kelia nuostabą tai, jog žmonės nori užmerkti akis prieš tikrus skaičius, kurie paneigia šį teiginį. Vyriausybės duomenimis, nuo birželio 1 dienos 96 proc. asmenų, hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai paskiepyti. Tokie skaičiai išties yra iškalbingi, nes skirtumas tarp pasiskiepijusių ir vakcinos vengiančių žmonių yra daugiau nei 10 kartų.

Kaip argumentą nesiskiepyti žmonės dažnai naudoja teiginį, kad pasiskiepiję žmonės taip pat užkrečia kitus koronavirusu. Tačiau tai tik iš dalies tiesa.

„Yra pasamprotavimų, kad pasiskiepiję taip pat platina virusą. Taip, dalis pasiskiepijusiųjų gali užsikrėsti, bet pagrindinis dalykas tai, kad pasiskiepiję sirgs daug lengviau, jie turės žymiai mažesnę riziką patekti į ligoninę ir mirti. Vakcina neapsaugo 100 proc. nuo užsikrėtimo ir viruso platinimo, skirtingais duomenimis, apsauga siekia maždaug 40–60 proc., tai vėlgi priklauso individualiai nuo kiekvieno imuninės sistemos. Vienų imuninė sistema sugeba taip greitai sudoroti virusą, kad užsikrėtimas nebefiksuojamas, virusas netgi nebeišskiriamas iš kvėpavimo takų ir nesidaugina. Bet kitų imunitetas suveikia ne taip efektyviai ir tie žmonės kurį laiką gali netgi platinti virusą. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad tas platinimo laikotarpis, kai žmogus yra infektyvus, tarp pasiskiepijusių žmonių, net jeigu jie užsikrečia, yra trumpesnis.

Kitaip tariant, netiesa, kad pasiskiepiję serga taip pat. Dalis gali užsikrėsti, bet infekcija praeina žymiai lengviau, jeigu apskritai būna kokių nors simptomų. Taip pat reikia priminti, kad kai vakcinos dar tik buvo kuriamos, didžiausias lūkestis buvo, kad vakcinos apsaugotų nuo sunkios ligos ir mirties. Jos būtent nuo to ir apsaugo“, – atkreipė dėmesį A. Žvirblienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad pats viruso nešiojimas nėra problema. Svarbiausia, kad imunitetas pastato gynybinę sieną ir ligos sukėlėjui neleidžia prasibrauti ir pažeisti kitų organų.

5. Skiepytis neverta, nes nuolat atsiranda naujų koronaviruso atmainų, prieš kurias vakcinos yra bejėgės.

Anot pašnekovės, nors virusas pakito, dabartinės vakcinos prieš jį veikia ir vis tiek apsaugo nuo sunkių atvejų bei mirties. Nepaisant to, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos sukurtos prieš pradinį viruso variantą, kuris plito Uhane.

„Kol kas naujų vakcinų variantų, pritaikytų pakitusiam virusui, nė vienas gamintojas nėra užregistravęs, nors jie yra kuriami. Adaptuotas vakcinas sukurti sudėtinga, nes virusas per greitai kinta, neįmanoma jo pasivyti. Kartais tie variantai, kurie atrodė grėsmingi, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos beta variantas, Europoje ypatingo pavojaus nebekelia, nors kai kurie gamintojai jau buvo pradėję kurti adaptuotą vakciną.

Vis dėlto turimos vakcinos apsaugo nuo naujų variantų todėl, kad virusas nepakinta taip stipriai, kad jos visiškai nebeveiktų. Delta variantas nuo pradinio viruso varianto skiriasi dešimt ar keliolika aminorūgščių, tiek S baltymo seka pasikeitusi. Bet pats S baltymas yra iš tūkstančio aminorūgščių, vadinasi, santykinai nedaug elementų pasikeitė. Žinoma, svarbu, kurioje vietoje įvyksta tie pokyčiai. Jeigu pasikeičia tos vietos, prieš kurias susidarė neutralizuojantys antikūnai, jie gali prasčiau veikti arba nebeveikti. Tokia grėsmė yra, tai natūralu keičiantis bet kokiam patogenui. Tačiau šiuo atveju mes matome, kad vakcinos veikia“, – aiškino profesorė.

Ji svarstė, kad pasiskiepijęs žmogus, užsikrėtęs nauju koronaviruso variantu, vis tiek yra apsaugotas nuo sunkios ligos formos – t. y. jis vis tiek perserga lengvai, jaučia nesunkius simptomus. Tačiau užsikrėtimas nauja atmaina gali stimuliuoti šiek tiek kitokį, adaptuotą, imuninį atsaką. Kitaip tariant, persirgimas nauju koronavirusinės infekcijos variantu jau pasiskiepijus galėtų pastimuliuoti imuninę sistemą atpažinti naujesnį variantą.

Tikėtina, kad kai ateityje atsiras kitų viruso variantų, jie mažiau skirsis nuo prieš tai buvusio, negu skirtųsi nuo paplitusio iš Uhano. Galima sakyti, kad taip vyktų imuninio atsako evoliucija. Imunologės teigimu, daug saugiau yra persirgti pasiskiepijus, nes tuomet rizika bus žymiai mažesnė.

6. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, neturėtų skiepytis, nes po vakcinacijos padidėja mirties rizika.

A. Žvirblienė teigė nežinanti mirties atvejų dėl vakcinos, tačiau bet kuriuo atveju sunkūs šalutiniai poveikiai po skiepijimosi yra analizuojami visame pasaulyje.

„Europos vaistų agentūra pateikė rekomendacijas konkrečiai dėl trombozės atvejų po pasiskiepijimo „Vaxzevria“ vakcina, nustatytos tam tikros genetinės ligos, kurios padidina tą riziką. Visos jos yra užregistruotos ir pažymėtos vakcinos informaciniame lapelyje. Jeigu kam nors iš artimųjų taip nutiko, tie duomenys turi būti registruojami. Lietuvoje tai registruojama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje“, – aiškino A. Žvirblienė. Vis dėlto medikų patirtis rodo, kad net ir autoimuninėmis ligomis sergantys žmonės po vakcinacijos dažniausiai jaučiasi gerai.

7. Vakcina sukelia net 50 proc. tikimybę susidaryti kraujo krešuliams.

Profesorė įvardijo, kad trombozių tikimybės rizika procentiškai skiriasi tarp šalių, tačiau šios komplikacijos buvo siejamos su vakcinomis „Vaxzevria“ ir „Janssen“, mokslininkai taip pat turi įtarimų ir dėl kitų vektorinių vakcinų, tarp jų ir „Sputnik V“, tačiau apie ją patikimų duomenų nėra.

„50 proc. skaičius yra visiškai laužtas iš piršto, nes skirtingų šalių duomenys rodo, kad rizika yra nuo 1 atvejo iš 40 tūkst. iki 1 atvejo iš 100 ar net 200 tūkst. Skirtumai gali būti susiję su analizuotomis amžiaus grupėmis. Tai būtų ne 50 proc., o šimtosios ar tūkstantosios procento dalys. Jeigu pasižiūrėtume iš kitos pusės, tai trombozių rizika po sunkios COVID-19 formos tikrai gali siekti ir kelis procentus. Gal žmonės, kurie labai norėjo pagąsdinti dėl vakcinų, tiesiog supainiojo skaičius“, – LRT.lt kalbėjo imunologė.

8. Geriausia vakcina – „Sputnik V“.

A. Žvirblienė priminė, kad „Sputnik V“ yra vektorinė vakcina, pagaminta adenoviruso pagrindu. Joje panaudotas 26 žmogaus adenovirusas, toks pat naudojamas „Janssen“ vakcinoje.

„Jeigu žmonės tiki, kad „Sputnik V“ vakcina yra pati geriausia, jie turi galimybę Europoje pasiskiepyti labai panašia vakcina – „Janssen“. Tiek vienoje, tiek kitoje vakcinoje naudojamas tas pats virusas nešiklis, į jį įdėta koronaviruso S baltymo seka.

Kartais šitas mitas, kad „Sputnik V“ yra pati geriausia vakcina, būna susijęs su tuo, kad žmonėms atrodo, jog Rusijoje kuriamos tokios vakcinos, kokios buvo naudojamos sovietmečiu. Jie galvoja, kad tai yra labai gerai patikrintos vakcinos, mes visi skiepijomės ir iki šiol esame sveiki. Norėčiau nuvilti žmones, kurie mano, kad „Sputnik V“ yra tradiciniais metodais sukurta vakcina. Ji yra tokia pat naujoviška, kaip ir „Vaxzevria“ bei „Janssen“, – teigė profesorė.

Mokslininkė sakė negalinti paaiškinti, kodėl „Sputnik V“ vakcina galėtų būti geriausia, nes tikrų duomenų apie šios vakcinos veiksmingumą niekas neturi. Ji buvo užregistruota Rusijoje ištyrus tik keliasdešimt žmonių, o Europoje vakcinos buvo užregistruotos ištyrus keliasdešimt tūkstančių žmonių. Vėliau klinikiniai tyrimai Rusijoje turėjo neva būti tęsiami, tačiau tai jau nėra tikri klinikiniai tyrimai – pradėjus naudoti vakciną nebeįmanoma surinkti placebo grupės.

„Kai vakcina yra laisvai prieinama, žmonės nueina, pasitikrina antikūnus ir, jeigu jų neturi, tiesiog pasiskiepija „Sputnik V“. Rusijoje ją tik užregistravus, vakcina tapo prieinama. Tokia registracija Europai yra nepriimtina, nes nėra teisingai surenkamos tos placebo ir vakcinos grupės. Kitaip sakant, nėra jokio mokslinio ir logiško paaiškinimo, kodėl ši vakcina turėtų būti geresnė už kitas“, – teigė imunologė.

9. Vakcinavimo pasekmės paaiškės tik po 2–3 metų.

Profesorė prisipažino nelabai suprantanti, kodėl būtent po 2–3 metų, o ne po kokio dešimtmečio, tačiau, jos manymu, tai gali būti susiję su nuogąstavimais, kad vakcinų stebėjimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis.

„Potencialiai tai gali būti susiję su kokių nors ligų paūmėjimu, jeigu žmogus serga autoimuninėmis, uždegiminėmis ligomis. Turi būti stebima, ar tos ligos paūmėja ir progresuoja po vakcinų ir pan. Po bet kurios vakcinos ir taip pat po bet kurios infekcijos gali paūmėti tam tikros ligos.

Tie žmonės, kurie serga autoimuninėmis ligomis, žino, kad kartais ta liga pradeda progresuoti, pavyzdžiui, po persirgtos infekcijos. Taip pat ir vakcina suaktyvina imunitetą, potencialiai rizika išlieka, kad pasiskiepijus tos ligos gali paūmėti. Tačiau tai galbūt nutiktų tik tarp tam tikrų rizikos grupių. Tik niekas nežino, ar taip apskritai gali nutikti ir kada“, – aiškino mokslininkė.

10. Koronavirusas yra tas pats, kas gripas, todėl, pasiskiepijus gripo vakcina, ji apsaugo ir nuo COVID-19.

A. Žvirblienė pabrėžė, kad gripas ir koronavirusas yra visiškai skirtingi virusai, ir priminė, kad pasaulyje virusų yra daugybė rūšių – vien gyvūnų virusų yra keli milijonai, o žmogui ligas sukeliančių įvairių virusų skaičiuojama apie 200.

„Mes juk nemanome, kad koks nors hepatito B virusas ar erkinio encefalito virusas yra tas pats, kas gripo virusas. Jie yra skirtingi. Lygiai taip pat ir koronavirusas yra visiškai kitoks nei gripo virusas. Kad simptomai panašūs, taip gali būti, nes yra daug virusų, kurie sukelia panašius simptomus. Bet tai nereiškia, kad jie vienodi.

Šių virusų genomas yra visiškai skirtingas, skiriasi ir gebėjimas užkrėsti ląsteles, jie nevienodai į jas patenka. Absoliučiai viskas tarp jų yra skirtinga. Todėl skiepas nuo gripo niekaip mūsų neapsaugo nuo COVID-19. Bet kuri vakcina sukelia specifinį imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją. Jeigu skiepijama nuo gripo, tai vakcinoje yra komponentų, skirtų nukenksminti būtent gripo virusą, o ne kitus virusus“, – dėstė imunologė.

11. Vakcinos pakeičia žmogaus DNR ir visą organizmą, pasiskiepijus jis niekada nebus toks, koks buvo iki tol.

Pašnekovė pabrėžė, kad šis teiginys – visiška netiesa. Vakcinos niekaip negali pakeisti žmogaus DNR. Labiausiai ši baimė keliama dėl iRNR technologijos vakcinų, sukurtų „Pfizer-BioNTech“ ir „Modernos“. Tačiau mokslininkė įvardijo, kad RNR molekulė į ląstelės branduolį, kuriame saugomas mūsų genomas, niekaip nepatenka ir negali pakeisti DNR – tai neįmanoma.

Apie tai su profesore A. Žvirbliene LRT.lt kalbėjosi dar pavasarį. „Pakeisti DNR yra labai sunku – tam reikalingos specialios technologijos, pavyzdžiui, CRISPR-Cas (genomo redagavimo žirklės, fermentai, galintys tam tikroje vietoje perkirpti DNR grandinę, – LRT.lt). Nėra taip paprasta. Žmonės kartais įsivaizduoja, kad net kokia nors DNR priemaiša, esanti vaiste ar vakcinoje, gali pakeisti žmogaus DNR, tačiau iš tikrųjų biologiniai procesai taip nevyksta. DNR yra apsaugota, ji yra branduolyje. Jeigu keisti būtų paprasta, galėtume lengvai gydyti visokias genetines ligas“, – kalbėjo mokslininkė.

„Mūsų ląstelės turi branduolį, kur saugomas genomas – DNR molekulė. RNR patenka tik į ląstelės citoplazmą, kadangi procesas, kurį sukelia RNR, vyksta būtent joje. Tas procesas yra koronaviruso S baltymo transliacija (nurašymas) nuo RNR, kuri jį koduoja. Šis nurašymas ir vyksta citoplazmoje, nes tik joje yra specialių struktūrų, vadinamųjų ribosomų, vykdančių baltymo biosintezę.

Nuo natūralaus biologinio proceso visa tai skiriasi tik tuo, kad RNR pateko ne iš ląstelės branduolio, o su vakcina.

Įprastai mūsų pačių baltymų transliacija nuo RNR vyksta nuolatos, nes mes esame sudaryti iš baltymų, kurie koduojami DNR, mūsų genome. Bet, kaip ir minėjau, DNR būna tik ląstelės branduolyje, o informacinė RNR – iRNR, angliškai vadinama Messenger RNA (mRNA), yra tarpinė molekulė. Normaliai funkcionuojant ląstelei, be jokios vakcinos nuo tos DNR, kuri sudaro mūsų genomą, pirmiausia nurašoma informacinė RNR, tas procesas vyksta branduolyje, iš jo ta iRNR yra pernešama į citoplazmą ir ten jau vyksta baltymo biosintezė, nes ribosomos ir tam tikri fermentai yra tik ląstelės citoplazmoje.

Tad netgi biologiškai tie procesai yra atskirti. Branduolys yra ta vieta, kurioje saugoma mūsų DNR, o citoplazma – vieta, kurioje yra RNR ir vyksta baltymų biosintezė. Tam, kad mes būtume gyvi, tie baltymai mums reikalingi nuolat. Seni suyra, o nauji yra sintetinami“, – išsamiai paaiškino imunologė.

Kaip įvardijo mokslininkė, vakcinose pritaikytas biologinis principas, RNR atlieka koduojančios molekulės vaidmenį. Šiame procese ląstelės branduolys ir jame esanti DNR nebedalyvauja. Kai citoplazmoje nurašomas viruso baltymas, kuris yra svetimas organizmui, kyla imuninis atsakas.

12. Pasiskiepijusioms nėščioms moterims gresia persileidimas.

A. Žvirblienė teigė, kad tokį teiginį galima greitai patikrinti pasižiūrėjus į statistikos duomenis. Iš tiesų, nėščios moterys yra sėkmingai skiepijamos, jeigu tik turi tokį pageidavimą.

„Atliekant vakcinų klinikinius tyrimus, nėščiosios nebuvo įtrauktos, tačiau dabar gamintojai jau atlieka tyrimus ir su jomis. Galbūt atsiras oficialios rekomendacijos. Kol kas vakcinų informaciniame lapelyje parašyta, kad jų poveikis nėštumo metu nėra ištirtas, nors kai kurios pateko į klinikinius tyrimus, bet jokio didelio nepageidaujamo poveikio nebuvo užfiksuota.

Dabar jau tikrai nemažai nėščiųjų pasaulyje yra paskiepyta, jokių komplikacijų padidėjimo tarp jų, lyginant su tomis moterimis, kurios nepaskiepytos, nėra. Pasitaiko persileidimo atvejų, bet jų būna ir be vakcinų“, – dėstė profesorė.

13. Vakcinose naudojamas gyvas virusas, todėl pasiskiepijęs žmogus ir suserga COVID-19.

Imunologė pabrėžė, kad nė vienoje sukurtoje COVID-19 vakcinoje nėra koronaviruso – nei gyvo, nei negyvo. Yra tik SARS-CoV-2 dalis, jau ne kartą minėtas spyglio S baltymas. Iš jo niekaip negali susirinkti visas virusas.

„Koronavirusą sudaro keletas struktūrinių baltymų ir jokiu būdu iš to, kas yra vakcinoje, negalėtų susiformuoti pats virusas. Įsivaizduokime musę, sudarytą iš kūno, sparnų, kojyčių ir galvos. Tai jeigu būtų tik vienas sparnelis, nereiškia, kad iš jo gali atsirasti visa musė. Kitaip tariant, vakcinų sudėtyje yra tik viena iš viruso dalių, bet jos tikrai neužtenka, kad susidarytų gyvas virusas. Paskiepyti žmonės niekaip negali nuo vakcinos užsikrėsti ir persirgti COVID-19 infekcija“, – tvirtino A. Žvirblienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tai, ką žmonės jaučia pasiskiepiję (karščiavimą, galvos skausmą, kaulų laužymą), yra normali organizmo imuninės sistemos reakcija į vakciną.

„Suprantu, kad žmonėms kyla tokių minčių, aš ir pati sulaukiu tokių klausimų, ar paskiepytas žmogus gali bendrauti su mažais vaikais ar pažeidžiama grupe, ar jis negali užkrėsti po skiepo. Tai galiu užtikrinti, kad žmogus po skiepo tikrai neturi ir neskleidžia viruso ir jis nekelia grėsmės niekam. Net jeigu žmogus karščiuoja, tai yra jo organizmo reakcija, bet ne infekcija“, – paaiškino mokslininkė.

14. Jauni ir sveiki žmonės neturėtų skiepytis, nes jiems to paprasčiausiai nereikia.

Anot profesorės, dalis tiesos čia yra, nes tikimybė jauniems žmonėms sirgti sunkiai yra gerokai mažesnė. Tačiau dabar kalbama tiek apie savo pačių, tiek apie visos visuomenės apsaugą ir būdus, kaip pristabdyti viruso plitimą.

„Pasiskiepijusių žmonių buvimas visuomenėje stabdo viruso plitimą, naujų atmainų atsiradimą. Jeigu kiekvienas galvotų tik asmeniškai apie save ir vertintų tas rizikas, tai skaičiai rodo, kad rizika sunkiai sirgti didėja su amžiumi ir turint įvairių sveikatos sutrikimų. Jeigu žmogus yra jaunas ir sveikas, sunkios ligos rizika yra mažesnė, lyginant su vyresniais asmenimis, bet pasiskiepijimas leistų pristabdyti viruso plitimą visuomenėje ir išsivaduoti iš pandemijos“, – teigė A. Žvirblienė.

15. Skiepais nuo COVID-19 siekiama „sučipuoti“ ir kontroliuoti visuomenę.

Imunologės teigimu, „čipavimo“ klausimas yra tiesiog absurdiškas.

„Tai yra akivaizdus mitas. Man kartais atrodo, kad jis sukurtas norint patikrinti, ar žmonės tikrai nebeturi jokio kritinio mąstymo. Norint kontroliuoti visuomenę yra žymiai paprastesnių būdų, negu užleisti virusą ir paskui pradėti visus masiškai skiepyti. Tiesą sakant, yra ir kitų skiepų, kurie plačiai naudojami ir kuriais didelė dalis vaikų yra skiepijami. Jeigu būtų kėslų kontroliuoti žmoniją, tai tą tikrai būtų galima padaryti paprasčiau“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji priminė, kad, norint sekti žmones, nereikia jokių papildomų priemonių – jie patys viską apie save praneša socialiniuose tinkluose, naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais.

16. Pasiskiepijęs nuo COVID-19 žmogus gali pakeisti lytinę orientaciją.

A. Žvirblienė pripažino, kad pati šio mito iki šiol nebuvo girdėjusi, tačiau teigė, kad jai būtų labai įdomu sužinoti, kuo jis grindžiamas.

„Ar pasikeičia hormonai to žmogaus? Norėčiau suprasti biologinį mechanizmą, kuo tai grindžiama? Kas turėtų pasidaryti nuo to skiepo? Tai yra labai rimtas kaltinimas, man labai norėtųsi suprasti, kaip tai galėtų veikti. Iš to, ką aš žinau apie vakcinas, kas yra jų sudėtyje, kaip jos suaktyvina imuninę sistemą, nematau nė menkiausio pagrindo, kad taip galėtų atsitikti. Tai niekaip nėra susiję su tokiais dramatiškais pokyčiais, lytinės orientacijos pasikeitimu. Tikrai neturiu jokio paaiškinimo“, – tvirtino mokslininkė.

Profesorė taip pat ragino nepamiršti, kad tokie mitai skleidžiami ne šiaip sau – kas nors visada yra tuo suinteresuotas. Viena vertus, tai yra sumaišties kėlimas visuomenėje, kita vertus, panašų mitą paskleidęs žmogus sulaukia daug skaitomumo, „patiktukų“, atsiranda tūkstančiai ir net milijonai peržiūrų, dėl kurių jis vėliau gali gauti reklamos užsakymų ir iš to uždirbti.

„Šių mitų skleidimas yra verslas. Kuo patrauklesnis žinutės pavadinimas, tuo daugiau bus skaitančių, komentuojančių ir besidalijančių. O kas nors turbūt sėdi sau tyliai ir kikena, paleidęs tokį mitą. Nenustebčiau, jeigu iš to, ką mes čia išvardijome, atsiras dar daugiau absurdiškų mitų, o kam nors iš to bus daug naudos“, – svarstė A. Žvirblienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt