Rugpjūtis yra pats tinkamiausias vasaros mėnuo naktis romantiškai leisti po žvaigždėmis. Būtent šiuo metų laiku danguje galima stebėti vieną gražiausių reginių – perseidų meteorų lietų.
Pasak Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Erikos Pakštienės, perseidų meteorai – tai meteorų srautas danguje, stebimas maždaug nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Perseidais jie vadinami todėl, kad stebimi išlekiantys iš Persėjo žvaigždyno ties Persėjo γ ir η žvaigždėmis.
„Būtent rugpjūčio mėnesį Žemė, skriedama aplink Saulę, kerta perseidų meteorų lietų sukeliančių smulkių dalelių orbitą. Iš tikrųjų ši orbita priklauso periodinei Halio tipo Swifto-Tuttle’io kometai, o toje pačioje orbitoje lekiančios dalelės yra per ilgus metus išbarstyta Swifto-Tuttle’io kometos medžiaga.
Kaskart, kai kas 133 metus kometa priartėja prie Saulės, dėl Saulės poveikio ji palieka paskui save dulkių ir smulkių dalelių pėdsaką (tuo metu jis matomas kaip kometos uodega). Šios dalelės nėra didelės, daugiausia dulkelių ir aguonos grūdelių dydžio. Ir tik kai kurios iš jų siekia žirnio dydį. Į viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius šios dalelės įlekia net 60 km/s greičiu. Dėl trinties su atmosfera jos įkaista, ima garuoti ir sužimba danguje kaip meteoras, po savęs palikdamas ištęstą pėdsaką. Kuo didesnė dalelė, tuo ryškiau ji sužimba“, – LRT.lt pasakojo E. Pakštienė.
Anot jos, ryškesniems perseidų meteorams išnykus danguje dar kelias sekundes matomas jonizuotų dujų pėdsakas. O didesnės dalelės, įlėkusios į atmosferą, primena įspūdingus krintančius ugnies kamuolius.
„Tai vienas įspūdingiausių meteorų srautų, kurio intensyvumo maksimumo metu galima suskaičiuoti iki 100 meteorų per valandą. Perseidų meteorų lietus yra toks populiarus dar ir todėl, kad jį galima stebėti vasarą, kai naktys dar yra šiltos ir giedros, bet jau pakankamai ilgos ir tamsios naktinio dangaus stebėjimams“, – tikino astrofizikė.
Perseidų meteorus galima stebėti jau nuo liepos 17 dienos, kai Žemė būna pakankamai priartėjusi prie Swifto-Tuttle’io kometos orbitos. E. Pakštienė įvardijo, kad su kiekviena diena Žemei vis labiau artėjant prie kometos orbitos perseidų meteorų danguje pastebima vis daugiau, kol meteorų srautas pasiekia maksimumą.
Žemei tolstant nuo kometos orbitos, meteorų skaičius laipsniškai mažės. Šiemet meteorų lietus turėtų pasibaigti rugpjūčio 24 dieną. Na, o intensyviausias meteorų srautas bus stebimas rugpjūčio 11–13 dienomis.
„Šios datos yra geriausios perseidų meteorų stebėjimams, bet ir kelios naktys prieš arba po šių datų turi būti įspūdingos. Šiuos meteorus geriausia stebėti po vidurnakčio iki paryčių, kai Persėjo žvaigždynas pakyla aukščiausiai. Paryčiais Persėjo žvaigždynas dabar matomas pietryčiuose maždaug 30 laipsnių nuo zenito. Jei stebėti galite tik iš vakaro, tai perseidų meteorų reikėtų dairytis šiaurės rytuose, palipus aukščiau, kad atsivertų horizontas, nes vakare saulei nusileidus Persėjo žvaigždynas bus tik apie 30 laipsnių virš horizonto“, – teigė E. Pakštienė.
Kaip ji įvardijo, norint stebėti perseidų meteorus, nereikia mokėti atpažinti žvaigždynus. Nors šie meteorai išlekia iš vieno taško Persėjo žvaigždyne, įlėkę į atmosferą jie kerta kelis skirtingus žvaigždynus įvairiomis kryptimis. Bet kuriuo atveju stebėjimams reikėtų pasirinkti atvirą, tamsią, toliau nuo miesto šviesų esančią vietą.
„Stebėjimų metu geriau nežvilgčioti į mobiliojo telefono ekraną ar į kitą ryškios šviesos šaltinį, nes akys turi adaptuotis prie tamsos, kad sugebėtų pastebėti net ir nelabai ryškius meteorus. Akių adaptacijai gali prireikti net 20 minučių. Skirkite daugiau laiko stebėjimams, nes meteorų srautas nėra tolygus. Net ir tą pačią naktį jo intensyvumas gali kisti, todėl neskubėkite, kantriai laukite ir skaičiuokite. Meteorų stebėjimams nereikia jokių specialių prietaisų, nebent šilto pledo, termoso karštos arbatos ir kantrybės“, – patarė mokslininkė.
