Mokslas ir IT

2020.10.07 15:22

Lietuvos mokslininkai pasipiktinę: Nobelio premiją turėjo gauti ir profesorius Šikšnys

atnaujinta 17.22
Deividas Jursevičius, LRT RADIJAS, LRT.lt, Augustas Stankevičius, BNS2020.10.07 15:22

Lietuvos mokslininkai sako, kad šiųmetinė Nobelio chemijos premija turėjo būti skirta ir Vilniaus universiteto mokslininkui Virginijui Šikšniui. Jis atliko identiškus tyrimus ir turi panašius pasiekimus, kaip ir laureatėmis paskelbtos prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier ir amerikiečių biochemikė Jennifer Doudna. Jos prestižiniu apdovanojimu įvertintos už genomo redagavimo metodo vystymą, kuris leidžia labai tiksliai pakeisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR.

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė LRT RADIJUI sako, kad profesorius Virginijus Šikšnys pirmas pasaulyje pateikė savo mokslinį straipsnį publikacijai.

„Pagal tai, kam dabar skyrė, panašu, kad jie pasiėmė tik tai, kaip šią visą naują technologiją sugebėjo panaudoti žinduolių ląstelėse, o ne kaip sukūrė ir ne kaip atrado.

Mokslo bendruomenė, bent jau Lietuvoje, labai tuo pasipiktinusi, nes idealiai tą patį darbą ir netgi anksčiau nei tos dvi mokslininkės, padarė mūsų profesorius Virginijus Šikšnys. Ir jis tai padarė pora mėnesių anksčiau. Tačiau išpublikuota visuomenei prieinama forma buvo vėliau – ne dėl to, kad jis darbą padarė vėliau, o dėl to, kad žmonės, kurie peržiūrėjo ir patikrino straipsnius, užtruko daugiau laiko“, – LRT RADIJUI tvirtina I. Olendraitė.

Pasak virusologės, vienas iš mokslinių straipsnių, už kurį šiemet buvo gauta Nobelio premija, buvo išpublikuotas itin greitai – vos per kelias savaites.

Ji įvardijo, kad E. Charpentier savo straipsnį pridavė birželio 8 d., jis priimtas buvo birželio 20 d., o išpublikuotas rugpjūčio 17 d.

„Kad per 12 dienų priimtų straipsnį, tikriausiai yra niekam nematyta praktika. Šikšnys savo straipsnį pridavė žurnalui balandžio mėnesį. Vienas žurnalas atmetė visiškai neperskaitęs viso straipsnio, pasakė, kad nepublikuos, kas irgi yra nesuprantama. Tada Šikšnys per mėnesį pridavė kitam moksliniam žurnalui ir jį priėmė peržiūrėti gegužės 21 d. Tada galiausiai buvo taip, kad Šikšnio straipsnį peržiūrinėjo iki pat rugpjūčio 1 d., kas yra ilgas laiko tarpas, bet pakankamai normalus. O išsausdinta buvo tik dar po dviejų mėnesių, rugpjūčio 25 d.

Tikriausiai Nobelio premijos komitetas žiūrėjo į išspausdinimo datą, visiškai neatsižvelgė į visiems aiškiai žinomą situaciją, kad mokslininkų darbas buvo atliktas nepriklausomai vienas nuo kito, Šikšnys padarė netgi anksčiau, jeigu ne tuo pačiu laiku. Buvo nuspręsta apdovanoti dvi mokslininkes, kai buvo galima apdovanoti tris žmones už idealiai tą patį atradimą“, – LRT RADIJUJE kalba I. Olendraitė.

Anot jos, toks pasirinkimas apskritai nėra suprantamas, nes buvo bent penki pretendentai į šią Nobelio premiją.

Ji taip pat tvirtina, kad ir anksčiau mokslininkus piktino tai, jog Nobelio premijos vertas V. Šikšnio straipsnis buvo atmestas žurnalo „Cell“, tačiau E. Charpentier straipsnį publikavo neįtikėtinai greitai.

„Yra daug problemų su straipsnių publikavimu moksliniuose žurnaluose, bet Charpentier ir Doudna labai daug kovėsi dėl Amerikos patentų, galbūt viešojoje erdvėje jų pavardės buvo dažniau matomos, galbūt todėl jas ir paėmė. Nors, iš tikrųjų, kas dirbo su šia sritimi, visi žino šią istoriją. Tai ne mokslininkų kaltė, esmė yra ne atradimų chronologija, o publikavimo problemos“, – teigia I. Olendraitė.

VU vicerektorė – esame nusivylę

Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sako, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.

„Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu. Reikėtų pastebėti, kad dar 2018 metais jie visi trys už CRISPR fenomeno atradimą ir vystymą buvo apdovanoti taip pat itin prestižiniu apdovanojimu – Kavli premija, todėl pagrindo tikėtis, kad VU akademikas galėtų būti tarp Nobelio premijos nugalėtojų, buvo tikrai daug. To mokslo bendruomenė labai tikėjosi“, – BNS trečiadienį teigė E. Sužiedėlienė.

Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

Tiek V. Šikšnys su komanda, tiek E. Charpentier ir A. Doudna šią technologiją pristatė 2012 metais.

„Aštuoneri metai yra labai trumpas laiko tarpas, per kurį yra suteikiama premija, vadinasi tai iš tikrųjų yra itin svarus indėlis į mokslinį žinojimą“, – kalbėjo VU vicerektorė.

Paklausta, kas galėjo nulemti, jog apdovanojimo Lietuvos mokslininkas negavo, E. Sužiedėlienė svarstė, jog tai gali būti susiję su galbūt didesniu mokslininkių indėliu taikant šią technologiją įvairiose srityse.

„Tiek V. Šikšnio ir grupės, tiek E. Charpentier ir A. Doudnos atradimai buvo apie tą patį. (...) Sunku interpretuoti Nobelio komiteto sprendimą. Gali būti, kad jam turėjo įtakos konkretūs taikymai, tolesnis vystymas. Tačiau čia tik galima spėlioti“, – kalbėjo ji.

51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie, 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.

Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui, anglui M. Stanley Whittinghamui ir japonui Akirai Yoshino.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt