Šiuo metu pasaulyje sergančių koronavirusu skaičius perkopė 26 milijonus, mirusių iš jų jau yra daugiau nei 870 tūkstančių. Koronaviruso sukeliama liga ypač negailestinga vienai žmonių grupei – vyresnio amžiaus vyrams. Mokslininkai aiškinasi, dėl kokių priežasčių vyrų nuo šio viruso miršta daugiau negu moterų. Pasirodo, kad tai gali būti labiausiai susiję su genais.
Iš tūkstančio koronavirusu užsikrėtusių gyventojų, kurių amžius yra mažiau nei 50 metų, beveik nė vienas nemirs. Tarp žmonių, kurių amžius 50-60 metų, mirs maždaug penki – daugiau vyrų negu moterų. Vėliau ši rizika su metais auga palaipsniui. Iš tūkstančio užsikrėtusių žmonių, kurių amžius yra maždaug 65-eri ar daugiau, mirs apie 116. Tokią statistiką nurodo pirmieji detalūs tyrimai, nagrinėjantys mirštamumą nuo COVID-19.
Mirštamumo nuo koronaviruso tendencijos buvo aiškios nuo pat pandemijos pradžios. Visgi, tyrėjai, analizuojantys SARS-CoV-2 antikūnų lygį populiacijose apskaičiavo riziką, rašo „Nature“.
Tyrimai atskleidė, kad amžius kol kas geriausiai nusako užsikrėtusiojo koronavirusu tikimybę mirti. Andrew Levinas, Dartmuto koledžo ekonomistas, paskaičiavo, kad 60-mečiui pasigauti COVID-19 reikštų 50 kartų didesnę tikimybę mirti, nei vairuojant automobilį.
Tačiau amžius dar ne viskas, sako Henrikas Salje, infekcinių ligų epidemiologas iš Kembridžo universiteto. Lytis taip pat yra stiprus rizikos faktorius, nes vyrai turi dvigubai didesnę tikimybę mirti nuo koronaviruso nei moterys. Analizuodami skirtumus tarp šalių, mokslininkai nutarė, kad rizika mirti nuo koronaviruso taip pat priklauso nuo sveikatos būklės, sveikatos priežiūros sistemos ir to, ar virusas plinta tarp slaugos namuose gyvenančių žmonių.
Vyresni vyrai turi didžiausią riziką
Kad įvertintų mirties riziką pagal amžių, tyrėjai naudojosi duomenimis iš antikūnų paplitimo tyrimų.
Birželį ir liepą tūkstančiams žmonių Didžiojoje Britanijoje buvo atlikti koronaviruso antikūnų nustatymo testai. Iš 109 tūkst. atsitiktinai atrinktų paauglių ir suaugusiųjų, kurie atliko testą, 6 proc. turėjo antikūnų prieš SARS-CoV-2. Šis rezultatas buvo panaudotas siekiant apskčiuoti mirštamumo nuo koronaviruso riziką, kuris siekė 0,9 proc. Kitaip tariant – 9 mirties atvejus iš tūkstančio gyventojų.
Rizika mirti nuo koronaviruso buvo arti nulio tarp žmonių, kurių amžius tarp 15 ir 44 metų, tačiau ji padidėjo iki 3,1 proc. tarp žmonių, kurių amžius 65-74 metai, o vyresniems rizika mirti nuo COVID-19 siekė 11,6 proc.
Kitas tyrimas, atliktas Ispanijoje, buvo pradėtas dar balandžio mėnesį. Jo metu buvo ištirta daugiau nei 61 tūkst. atsitiktinai atrinktų žmonių. Bendras mirštamumo rodiklis nuo koronaviruso populiacijoje siekė 0,8 proc., tačiau vėlgi jis išliko arti nulio žmonėms, kurių amžius mažiau nei 50 metų, o vyrams, kurių amžius virš 80 metų mirties nuo koronaviruso tikimybė siekė 11,6 proc. Tai pačiai moterų grupei ši rizika siekė 4,6 proc. Tyrimas atskleidė, kad vyrai turi didesnę tikimybę mirti nuo koronaviruso ir tas skirtumas su metais tik didėja.
ACE2 receptoriai – pagrindiniai vartai koronavirusui?
ACE2 receptorius gali vaidinti labai svarbų vaidmenį, nes jis atlieka vartų į organizmą funkciją SARS, MERS ir SARS-CoV-2 virusams. Pastebėta, kad vyrai taip pat buvo labiau pažeidžiami MERS viruso, portalui „Deutche Welle“ sako Bernhardas Zwissleris, Anesteziologijos skyriaus direktorius Miuncheno Liudviko Maksimilijaus universitete.
Groningeno universiteto medicinos centro atliktas tyrimas parodė, kad didesnė ACE2 receptoriaus koncentracija rasta būtent pas vyrus. Tyrėjai atrado šį skirtumą tarp lyčių, kol tyrė galimą sąsają tarp ACE2 receptoriaus ir chroniško širdies nepakankamumo.
Pasak B. Zwisslerio, mokslininkai aiškinasi, ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, vartojami gydyti širdies nepakankamumą, nepadidina ACE2 receptoriaus gamybos ląstelėse, taip paverčiant jas labiau pažeidžiamomis infekcijai. Jis sako, kad tai įmanoma, tačiau kol kas patikimų įrodymų tam nėra.
Estrogenas ir stipresnė imuninė sistema
Mokslininkai sako, kad moterų imuninė sistema yra atsparesnė nei vyrų. Taip yra todėl, kad moterys turi hormoną estrogeną. Jis stimuliuoja imuninę sistemą, todėl ji veikia greičiau ir agresyviau prieš patogenus. Vyriškas hormonas testosteronas slopina organizmo apsaugą.
Pasak virusologų, pastebėta, kad moterų imuninė sistema suformuoja stipresnę reakciją į virusines infekcijas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, sergant gripu ar net paprastu peršalimu.
Kita vertus, moterys daug dažniau kenčia nuo autoimuninių ligų, kai imuninė sistema per stipriai reaguoja ir puola paties organizmo ląsteles – tokia komplikacija galima ir COVID-19 ligos atveju.
Taip pat yra ir genetinių priežasčių, kurios yra į naudą moterims, portalui „Deutche Welle“ teigė virusologas Thomas Pietschmannas. Anot jo, kai kurie genai, susiję su imunine sistema, pavyzdžiui, tie, kurie atsakingi už patogenų atpažinimą, yra užkoduoti X chromosomoje. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai tik vieną, moterys turi pranašumą.
Indija – išimtis iš taisyklės
Visų nuostabai, Indijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys šioje šalyje turi didesnę riziką mirti nuo COVID-19 nei vyrai. Pasak tyrimo, Indijoje moterų rizika mirti nuo koronaviruso siekia 3,3 proc., o vyrų – 2,9 proc. Žmonių grupėje, kurių amžius nuo 40 iki 49 metų, 3,2 proc. moterų mirė, o tarp vyrų mirčių procentas siekė 2,1 proc. Amžiaus grupėje nuo 5 iki 19 metų nuo koronaviruso mirė tik moterys.
Šiuo metu tyrėjai intensyviai bando išsiaiškinti, kodėl Indija yra išimtis. Manoma, kad moteris virusas paveikia labiau, be kitų dalykų, todėl, kad Indijoje daugiau vyresnio amžiaus moterų nei vyrų.
Be to, tyrimas siūlo daryti prielaidą, kad Indijoje mažiau dėmesio skiriama moterų sveikatos būklei. Moterys rečiau lankosi pas gydytoją ir dažniau griebiasi savigydos. Todėl įvairūs sveikatos sutrikimai dažniausiai būna diagnozuojami ir gydomi palyginus vėlai. Visgi, kol kas neaišku, kiek tai gali būti susieta su biologiniais ir socialiniais veiksniais.
Ispaniškasis gripas 1918-aisiais Indijoje pražudė reikšmingai daugiau moterų nei vyrų. Moterys buvo pažeidžiamesnės infekcijai, nes nepakankamai maitinosi, joms trūko higienos, be to, gyveno prastai vėdinamuose būstuose. Taip pat moterys daug dažniau nei vyrai rūpinosi sergančiais ligoniais.
