Mokslas ir IT

2020.07.08 10:48

Mirtį sėjanti viduramžių liga niekur nedingo – Kinijoje ir Mongolijoje fiksuojami buboninio maro atvejai

LRT.lt2020.07.08 10:48

Vidinės Mongolijos Bajanuro mieste, Kinijoje, antradienį buvo patvirtintas vienos mirtiniausių ligų istorijoje, buboninio maro atvejis, praneša CNN. Ligoninė dar praėjusį šeštadienį perspėjo savivaldybės institucijas apie įtariamą atvejį.

Ragina imtis atsargos priemonių

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ informavo, kad pacientas yra izoliuotas ir gydomas ligoninėje, šiuo metu jo būklė stabili.

Marą sukelia bakterijos, pernešamos per blusų įkandimus ir užsikrėtusius gyvūnus. Europoje „Juodąja mirtimi“ praminta buboninio maro pandemija viduramžiais nusinešė apie 50 milijonų gyvybių. Šiuolaikiniai antibiotikai gali užkirsti kelią komplikacijoms ir mirčiai, jeigu skiriami pakankamai greitai.

Buboninis maras yra viena iš trijų maro formų. Jis sukelia skausmingus limfmazgių patinimus, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį.

Bajanuro sveikatos priežiūros institucijos ragina žmones imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant išvengti ligos perdavimo iš žmogaus žmogui. Taip pat rekomenduojama nemedžioti, nevalgyti ir nelupti kailio gyvūnams, galintiems pernešti infekciją.

Kaip rašo „China Daily“, šiuo metu yra pavojus, kad liga gali imti plisti tarp žmonių. Todėl visuomenė turėtų saugoti save ir pranešti apie neįprastą ar pasikeitusią sveikatos buklę atitinkamoms institucijoms.

Platina švilpikai

Miesto valdžia taip pat ragina pranešti apie rastus negyvus arba sergančius švilpikus – didelių voverių rūšį, valgomą kai kuriuose Kinijos regionuose bei Mongolijoje. Istoriškai šie gyvūnai yra sukėlę maro protrūkius regione.

Manoma, kad švilpikai sukėlė 1911-ųjų pneumoninio maro epidemiją, kurios metu Šiaurės rytų Kinijoje žuvo maždaug 63 tūkst. žmonių. Švilpikus tuomet medžiojo dėl jų kailio, kuris buvo labai populiarus tarp tarptautinių prekybininkų. Užkrėsti kailio dirbiniai buvo parduoti ir išvežioti po visą šalį, dėl to užsikrėtė tūkstančiai žmonių.

Nors ši epidemija buvo sustabdyta per metus, švilpikų sukeltų maro infekcijų protrūkiai dar pasikartojo dešimtmečiais vėliau.

Praėjusią gegužę pora iš Mongolijos mirė nuo buboninio maro, nes valgė žalius švilpiko inkstus, manydami, kad tai puikus liaudies medicinos vaistas geros sveikatos palaikymui. Dar du žmonės užsikrėtė pneumoniniu maru – kita infekcijos forma, pažeidžiančia plaučius – keletą mėnesių po to, visai netoli nuo Kinijos sienos su Mongolija.

Praėjusią savaitę buvo užfiksuoti du buboninio maro atvejai Mongolijoje – užsikrėtė broliai, abu valgę švilpiko mėsą, informuoja „Xinhua“.

Pirmadienį buvo užfiksuotas dar vienas buboninio maro atvejis Mongolijoje – juo užsikrėtė 15 metų vaikas, taip pat valgęs švilpiko mėsą.

Kodėl maras vis dar egzistuoja?

Modernūs antibiotikai, galintys išgydyti daugumą infekcijų, jeigu jos aptinkamos pakankamai anksti, padėjo suvaldyti maro protrūkius, užkertant kelią tokiam greitam jo plitimui, koks buvo Europoje viduramžiais.

Nors maras sukelia sunkią ligą, anksti jį diagnozavus, galima nesunkiai išgydyti antibiotikais ir žmogus visiškai pasveiksta. Mokslininkai nemano, kad šiuo metu fiksuojami maro atvejai turėtų kelti nerimą, nes maras tikrai nesukels tokios pandemijos kaip COVID-19.

Tačiau nepaisant to, kad moderni medicina gali išgydyti marą, jis nėra visiškai išnykęs. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kiekvienais metais maru užsikrečia nuo 1000 iki 2000 žmonių. Manoma, kad gali būti ir daugiau užsikrėtusiųjų, tačiau apie kai kuriuos atvejus nebūna pranešta.

Remiantis 2016-ųjų metų duomenimis, užsikrėsti maru galima beveik kiekviename žemyne, ypač vakarinėse JAV dalyse, kai kuriuose Brazilijos regionuose, pietryčių Azijos rajonuose bei didelėse Kinijos, Indijos bei Vidurio Rytų vietovėse.

Parengė Patricija Kilminavičienė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt