Naujienų srautas

Mokslas ir IT2020.01.17 15:16

Žmonės darosi vis šaltesni – vidutinė kūno temperatūra nebesiekia 37 laipsnių

LRT.lt 2020.01.17 15:16

Visi žinome, kad vidutinė žmogaus kūno temperatūra – 37 laipsniai Celsijaus, bet ar taip yra iš tiesų. Paaiškėjo, kad JAV gyventojų kūno temperatūra krinta maždaug nuo septintojo 19 a. dešimtmečio, rašo „The New Scientist“.

Žmogaus kūno temperatūrą tyrinėjantys gydytojai jau ne vieną dešimtmetį žino, kad 37 laipsniai Celsijaus yra per daug, sako Kalifornijoje įsikūrusį Stanfordo universitetą atstovaujanti Julie Parsonnet. – Tačiau iki šiol buvo manoma, kad tai yra skaičiavimų klaida, o ne vėstančio žmogaus kūno pasekmė.“

Norėdama išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta, J. Parsonnet ir jos tyrėjų komanda išanalizavo tris duomenų rinkinius. Pirmąjį sudarė duomenys apie 23 710 JAV pilietinio karo unionistų armijos veteranus, kurių temperatūra buvo matuota laikotarpiu nuo 1860 m. iki 1940 m.

„Ilgai užtrukau, kol sudariau 19 a. duomenų bazę, kurioje būtų nurodyta žmonių kūno temperatūra“, – sako J. Parsonnet. Likę du duomenų rinkiniai apima laikotarpius nuo 1971 m. iki 1975 m. ir nuo 2007 m. iki 2017 m. Iš viso tyrėjai išanalizavo 677 423 žmogaus kūno temperatūros matavimus.

Vidutiniškai per dešimtmetį amerikiečių kūno temperatūra sumažėja 0,03 laisnio. 19 a. pradžioje gimusių vyrų temperatūra buvo 0,59 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei šiandien gyvenančių. Moterų duomenys tokių senų laikų nesiekia, tačiau galima teigti, kad nuo dešimtojo 19 a. dešimtmečio ji sumažėjo 0,32 laipsnio Celsijaus. Tai reiškia, kad šiandien vidutinė kūno temperatūra tesiekia apie 36,6 laipsnius Celsijaus, o ne 37 laipsnius Celsijaus, kaip manyta iki šiol.

J. Parsonnet pateikia net du įrodymus, kad temperatūros kritimas yra realus, nesusijęs su mažesniu anksčiau naudotų termometrų patikimumu. Pirmiausia, vėsimas pastebimas ir pastarųjų metų duomenyse, kuomet naudoti jau pakankamai patikimi termometrai.

„Tokį patį temperatūros kritimą, kokį fiksavome nuo septintojo 19 a. dešimtmečio iki septintojo 20 a. dešimtmečio, fiksuojame ir nuo pastarosios žymos iki dabar, – sako J. Parsonnet. – Nemanau, kad termometrai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šiandien labai skiriasi.“

Antra, nustatyta, kad tais pačiais metais matuota vyresnių žmonių kūno temperatūra buvo aukštesnė už jaunesnių žmonių kūno temperatūra, nepriklausomai nuo to, kuriais metais buvo vykdomi matavimai. Jei termometrai būtų ne tokie tikslūs, matavimai dar labiau skirtųsi.

Tačiau taip nenutiko ir tyrimo objektų kūno temperatūros grupavimas pagal gimimo datą atitiko temperatūros pokyčius. Tai reiškia, kad šį reiškinį nulemia ne vien tik pasikeitę termometrai.

„Mano nuomone, realiausias paaiškinimas būtų tai, kad mikrobiologiškai mes labai skiriamės nuo anksčiau gyvenusių žmonių“, – sako J. Parsonnet.

Atsiradus vakcinoms ir antibiotikams, žmonės mažiau serga įvairiomis infekcijomis, todėl mūsų imuninė sistema yra ne tokia aktyvi, o mūsų kūno audiniuose vyksta mažiau uždegimų. Jei tai tiesa, ir kitose šalyse, kur medicininė situacija yra pagerėjusi, gyvenančių žmonių temperatūra turėtų būti mažesnė.

J. Parsonnet teigimu, kūno temperatūra ir toliau vėsta. „Visgi turi būti kažkokia riba, juk neatvėsime iki nulio, – sako ji. – Tačiau kol kas nežinau, kur ji yra.“

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi