Mokslas ir IT

2019.12.03 22:12

Greitojo skaitymo idėja sužavi daugelį, tačiau mokslininkė siūlo liautis save apgaudinėti

LRT.lt2019.12.03 22:12

Rodos, laiko skaityti niekados nepakanka. Daugybė knygų, įdomių straipsnių ir informacijos – kaip suspėti perskaityti kuo daugiau? Greitojo skaitymo mokymai, seminarai, programėlės siūlo išmokti greičiau skaityti, tačiau mokslininkai aiškina, kad, norint gerai suvokti tekstą, greitasis skaitymas tiesiog neįmanomas, skelbia „Live Science“.

Mokslininkė: tai apgavystė ir pasipinigavimas

„Greitasis skaitymas yra neįmanomas“, – teigia Elizabetha Schotter, Pietų Floridos universiteto neuromokslininkė.

Pasak jos, skaitymas yra sudėtingas užsiėmimas, reikalaujantis daugybės mentalinių sistemų koordinacijos. Pirmiausia reikia pamatyti žodį, tada suteikti jam tam tikrą reikšmę, atpažinti jo vietą sakinyje, suvokti platesnį sakinio kontekstą, kad žinotum, kur nukreipti akis toliau.

Be to, kartais reikia sustoti ir sakinį perskaityti dar kartą. Mokslininkės teigimu, įgudęs skaitytojas gali tinkamai perskaityti 200 ar 300 žodžių per minutę, tačiau šio proceso pagreitinimas, kad nenukentėtų skaitymo ir suvokimo kokybė, yra neįmanomas.

„Mokslo bendruomenė yra gana vieninga ir skeptiška šiuo klausimu“, – aiškino mokslininkė. Savo straipsnyje ji rašo, kad tas, kuris teigia, kad gali išmokyti žmones skaityti bent tris kartus greičiau, tiesiog pinigaujasi ir ieško patiklių žmonių.

Naujos greitojo skaitymo knygos, programėlės ir kursai visuomenei aktyviai siūlomi nuo 1959 metų, kai Evelyn Wood pristatė „skaitymo dinamikos“ programą. Ji buvo tokia populiari, kad JAV prezidentai (Kennedy‘s, Nixonas ir Carteris) siuntė savo administracijos darbuotojus į tokius mokymus.

Metodikos esmė ta, kad, jos gerbėjų teigimu, akys švaisto laiką judėdamos pirmyn ir atgal, o visą teksto „gabalą“ galima perskaityti ir suprasti vienu metu.

Visgi mokslininkų tyrimai rodo, kad mūsų akys aprėpti gali tik nedidelę teksto dalį, o tai neleidžia suprasti didesnio teksto „gabalo“ esmės. Teigiama, kad nepadėtų ir greitesnis žvilgsnio nukreipimas nuo žodžio iki žodžio, nes mūsų galimybės suvokti žodžių prasmes yra ribotos. Dar daugiau, žodžius turime skaityti eilės tvarka, o skaitymas „zigzago“ metodu proceso nepagreitintų.

Mokslininkės teigimu, laikas, kai mūsų žvilgsnis nukrypsta pirmyn ar atgal, nėra švaistomas, nes jis skirtas suvokti prasmę.

Balsų girdėjimas

Dar viena greitojo skaitymo metodika siūlo skaitytojams slopinti vidinį balsą, kurį girdime, kai skaitome tekstą. Teigiama, kad tas vidinis balsas mus sulėtina, tačiau mokslininkų tyrimai rodo priešingai. Pasirodo, pašalinus šį balsą, suvokti tekstą darosi sunkiau.

Pastaraisiais metais kai kurių programėlių kūrėjai teigė, kad jos padidins skaitymo greitį be jokių papildomų treniruočių. Tokios programėlės jums parodo žodį po žodžio tam tikru tempu. Taip dėmesys ir žvilgsnis sukoncentruojamas tik į vieną žodį. Tačiau kartais reikia grįžti atgal, kad suvoktum visa tekstą.

Tyrimais nustatyta, kad akys „renka“ svarbią informaciją ne tik iš ten, kur nukreiptas žvilgsnis, bet ir iš kitų vietų. To neįmanoma padaryti, jei rodomas tik vienas žodis atskirai.

Pasak neuromokslininkės, skaitymo greitis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo daugybės veiksnių. Vieni žmonės turi geresnę vaizdinę atmintį, kiti greičiau apdoroja informaciją, tačiau stebuklų nebūna. „Tie, kurie teigia, kad gali tris kartus padidinti skaitymo greitį ir pasiekti 15 tūkst. žodžių per minutę spartą, meluoja. Tyrimų metu įrodyta, kad skaitydami tokiu greičiu žmonės nesupranta to, ką perskaitė“, – aiškino ji.

Anot neuromokslininkės, tokį greitį pasiekti galima praleidinėjant tam tikras teksto vietas, o ne skaitant viską. Natūralu, kad tos srities profesionalas, skaitydamas tekstą ta tema, gali suprasti esmę praleisdamas tam tikras dalis, tačiau taip bus vis tiek praleidžiamos tam tikros detalės ir niuansai.

Paklausus, ką daryti tiems, kurie nori skaityti greičiau, mokslininkė atsako trumpai: „Plėskite žodyną ir daugiau skaitykite.“