Mokslas ir IT

2019.06.16 19:50

Medikas, kurį Gorbačiovas pakvietė gydyti Černobylio aukų: zombius kuria filmų kūrėjai, o ne radiacija

LRT.lt2019.06.16 19:50

Nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos metu pasklidusios radiacijos nukentėjusius žmones gydęs žymus JAV medikas sukritikavo JAV televizijos kanalo HBO sukurtą serialą „Černobylis“. Anot jo, elektrinės avarija ir radiacijos poveikis žmogaus sveikatai seriale vaizduojami netiksliai ir per„pavojingai“, skelbia „Forbes“.

Gorbačiovas iškvietė atvykti nedelsiant

„Buvo klaidinga (HBO „Černobylyje“) vaizduoti pacientus kaip pavojingai radioaktyvius“, – sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) mokslininkas Robertas Gale`as.

R. Gale`as yra pasaulyje žinomas kaulų čiulpų tranplantacijos, kuri dar prieš Černobylio avariją buvo naudojama kaip nuo radiacijos nukentėjusių žmonių gydymo metodas, ekspertas. Po katastrofos R. Gale`as susisiekė su tuometiniu Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu ir šis paprašė jo „nedelsiant“ atvykti.

„Kitus porą metų daugiausia praleidau Sovietų Sąjungoje, su kolegomis dirbome Biofizikos institute ir 6-toje klinikinėje ligoninėje, kur nuo ūmios spindulinės ligos gydėme daugiau nei 200 asmenų“, – prisimena R. Gale`as.

„Kitus trisdešimt metų dalyvavau keliuose ilgalaikių katastrofos padarinių sveikatai tyrimuose, iš pradžių buvusioje Sovietų Sąjungoje, vėliau Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje“, – patirtimi dalijosi R. Gale`as.

Anot Černobylio katastrofos metu UCLA dirbusio R. Gale`o, gaisrininkai, kuriems pasireiškė ūminis radiacijos sindromas, iš tiesų radiacija užkrėsti kitų asmenų taip, kaip vaizduojama mini seriale „Černobylis“, negalėjo.

„Daugiausia radiacijos jie gavo išoriniu būdu, todėl ją ganėtinai lengvai buvo galima pašalinti įprastinėmis procedūromis. Tai labai skirasi nuo (1987 m.) Gojanijoje (Brazilijoje) vykusių įvykių, kada nukentėjusieji prarijo cezio (iš seno teleterapijos aparato) ir juos reikėjo izoliuoti nuo medicinos darbuotojų“, – aiškino garsus medikas.

Ar kūdikiai sugeria radiaciją?

R. Gale`as kritikuoja ir seriale „Černobylis“ rodomą kūdikio mirtį. Seriale naujagimis miršta galimai dėl mirtinos radiacijos dozės, kurią sugeria iš savo mirštančio tėvo, Černobylio gaisrą gesinusio ugniagesio.

„Radiacija būtų pribaigusi mamą, bet ją sugėrė kūdikis“, – kalbėjo seriale mokslininkę vaidinanti Emily Watson.

Seriale „Černobylis“ šis įvykis vaizduojamas remiantis pasakojimais, apašytais Svetlanos Aleksijevič knygoje „Černobylio malda“.

 „Ji atrodė sveika, – prisiminimais apie naujagimę knygoje dalijosi moteris. – Bet jai buvo kepenų cirozė. Jos kepenyse radiacijos kiekis buvo dvidešimt aštuoni rentgenai. Ji turėjo įgimtą širdies ligą. Po keturių valandų man pranešė, kad mažylė mirė.“

Daugeliui žmonių šie keli sakiniai buvo akivaizdus įrodymas, jog kūdikis iš tiesų mirė, jam buvo atliktas skrodimas, kurio metu naujagimio kepenyse buvo rastas didelis radiacijos kiekis ir pastebėta įgimta širdies liga. Rasta radiacija buvo susieta su Černobylio avarija. Skrodimo rezultatai buvo slepiami nuo mokslininkų, bet jais ekspertai pasidalijo su naujagimės mama.

Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad tai iš tiesų įvyko. R. Gale`as teigia, kad taip būti tiesiog negalėjo.

„Galiausiai, filme vaizduojamas pavojus, nes jame rodoma, kad vienos radioaktyvios aukos žmona jį lankė palatoje ir taip kėlė pavojų savo dar negimusiam kūdikiui“, – taigė R. Gale`as.

„Pirma, kaip jau minėta, nė viena iš aukų nebuvo radioaktyvi. Radiacijos poveikis buvo išskirtinai tik išorinis, o ne vidinis. Dar svarbiau yra tai, kad tokio radiacijos poveikio keliama rizika vaisiui yra be galo maža“, – aiškino medikas.

Jis pastebi, kad net didelis radiacijos kiekis lemia labai mažai apsigimimų. „Pavyzdžiui, iš keleto šimtų besilaukiančių moterų, kurias paveikė aukšta branduolinių bombų skleidžiama radiacija, vystymosi sutrikimai pasireiškė vos 29 vaikams. Visi jie buvo pažeisti trečiojo semestro metu, kai ląstelės iš nervinės keteros keliauja į smegenis.“

Per transplantaciją gauna didesnę dozę nei Černobylyje

HBO seriale „Černobylis“ radiacijos paveiktos aukos atrodo siaubingai ir labiau primena ne žmogų, o pabaisą ar zombį. Anot R. Gale`o, radiacijos „poveikis vaizduojamas kaip kažkas siaubingo, neįsivaizduojamo. Tai netikslu. Atliekant kraujo ląstelių transplantaciją, įprastai žmogus gauna daug daugiau radiacijos nei jos gavo Černobylio aukos. Taip pat ir radioterapeutai. Žinome, kad radiacija yra nuodinga ir mums pakankamai efektyviai sekasi sumažinti jos daromą poveikį“, – rašo R. Gale`as.

HBO „Černobylyje“ radiacija vaizduojama kaip pagrindinis arba vienintelis veiksnys, sukėlęs 29 ugniagesių mirtis. Anot R. Gale`o, realybėje jie patyrė daug „sinchroninių sužalojimų“, kurie „lemia, kad žmogus tampa daug jautresnis radiacijos poveikiui (ir) gali sukelti mirtį net tada, jei pavyktų sėkmingai pašalinti radiacijos sukeltą žalą.“

Milijonas abortų be priežasties?

Kaip pastebi R. Gale`as, tuo metu sukelta panika lėmė, kad daugelis moterų be reikalo nutraukė nėštumą.

„Manome, kad gydytojai netikslingai įvertino santykį tarp Černobylio radiacijos poveikio mamoms ir kūdikių apsigimimų, todėl Sovietų Sąjungoje ir Europoje be reikalo buvo atlikta daugiau nei milijonas abortų. Nežinojimas yra pavojingas“, – dėsto R. Gale`as.

Tuos pačius medikus, kurių patarimų paklausė ir abortus atliko milijonas moterų, kaltina įvairios grupės – nuo „Greenpeace“ iki Helen Caldicott ir Masačusetso technologijos instituto istorikės Kate Brown. Anot jų, iš tiesų nuo Černobylio atominės elektrinės paskleistos radiacijos žuvo daug daugiau žmonių nei skelbia Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinės Tautos.

R. Gale`as žinojo, kad kilusi panika padarys daugiau žalos nei pati radiacija. „Todėl vėliau į Kijevą atsivežiau savo šeimą, kad patikinčiau žmones, jog nėra jokios būtinybės evakuotis“, – rašo jis.

Anot R. Gale`o, dauguma nuo radiacijos nukentėjusių aukų išgyveno. „Rezultatai buvo išties puikūs. Gydėmė 204 pacientus, 29 iš jų mirė, bet išgelbėjome 175 žmones, t.y. 86 procentus nukentėjusių. Jeigu priskaičiuosime ir dvi staigias mirtis Černobylio elektrinėje, iš viso per tragediją žuvo 31 asmuo.“

Eksperimentinis gydymas lagamine

R. Gale`as naudojo naujovišką gydymo metodą, kurį išbandė ir pats. „Prof. Davidas Golde`as (iš UCLA) pasiūlė įdomią intervenciją – molekuliniu būdu klonuotą hematopoetinį augimo faktorių. Siekiant padidinti granuliocitų skaičių, sargramostimas buvo išbandytas su šunimis ir beždžionėmis, bet su žmonėmis – ne. Gavę Černobylio komisijos leidimą, į Sovietų Sąjungą iš Šveicarijos atgabenome jį paslėptą lagamine“, – dėsto R. Gale`as.

„Sovietai nenorėjo, jog Černobylio aukos būtų pirmieji žmonės, su kuriais būtų išbandytas naujas gydymo metodas. Todėl nusprendėme, kad mes su Vorobjovu vienas kitam suleisime sargramostimo, – rašo R. Gale`as. – Kadangi išgyvenome, gavome leidimą tęsti gydymą.“

„Esu nustebęs, kad serialo kūrėjai nesikonsultavo su gydytojais ar radiobiologais, o tiesiog sukūrė scenarijų daugiausia remdamiesi knyga („Černobylio malda“)“, – rašo R. Gale`as.

Bendradarbiavo su Maskva

Savo straipsnyje jis abejoja ir tuo, kaip vaizduojama Sovietų Sąjungos valdžia. Seriale rodoma, kad ji vengė kreiptis ir prašyti kitų šalių pagalbos.

„Buvau nedelsiant pakviestas į Maskvą ir netrukus man pasiūlė atsivežti dar tris kolegas. Iš savo patirties dirbant su branduolinėmis katastrofomis galiu pasakyti, kad tai kiek neįprasta ir iliustruoja valdžios troškimą daryti viską, kad būtų galima padėti aukoms – net paminti politinius įsitikinimus. Būdami Maskvoje galėjome laisvai naudotis daugelio Rusijos medicinos įstaigų ištekliais ir įranga“, – rašo R. Gale`as.

„Dar netikėčiau buvo tai, kad kai paprašiau sovietų, jog man į pagalbą leistų atsivežti mokslininką iš Izraelio (tuo metu Rusija nebuvo užmezgusi diplomatinių santykių su Izraeliu), jie sutiko, nors ir reikėjo įdėti nemažai pastangų.“

Anot R. Gale`o, katastrofos nebuvo įmanoma nuslėpti, kaip rodoma HBO sukurtame seriale. „Juk visi matė nuniokotą reaktorių, gausią ugniagesių įrangą ir į reaktoriaus pastatų kompleksą plūstantį personalą, gaisro dūmai buvo matomi Pripetėje už 4 km ir panašiai. Neįsivaizduoju, kad kas nors bandytų tai nuslėpti. Tai būtų tas pats, kas stovėti Manhetene prie susprogdintų bokštų dvynių ir bandyti apsimesti, jog nieko nenutiko.“

„Visų šalių valdžia bando užgniaužti blogas tokio pobūdžio naujienas, – teigia R. Gale`as. – Nepastebiu didelio skirtumo tarp JAV valdžios reakcijos į avariją Trijų mylių saloje, Japonijos valdžios reakcijos į Fukušimos avariją ir sovietų reakcijos į Černobylio katastrofą.“

„Nors liūdna dėl 31 su Černobylio katastrofa susijusios mirties, mirčių skaičius palyginti su daugeliu panašaus pobūdžio avarijų yra labai mažas. Pavyzdžiui, 1942 m. nelaimingo atsitikimo Kinijos Bensi anglių kasykloje metu žuvo 1500 angliakasių, o 1975 m. įvykusi Kinijos Banqiao užtvankos avarija pražudė net 250 tūkst. žmonių“, – R. Gale`ą cituoja „Forbes“.

„Pranešama, jog kasmet žūva apie 150 tūkst. angliakasių, nors realus skaičius gali būti dar didesnis. Į šį skaičių neįtraukiamas sergamumas profesine liga, pavyzdžiui, angliakasių pneumokonioze (plaučių dulkialige). Manoma, kad statant Asuano užtvanką trachoma susirgo ir apako beveik milijonas egiptiečių. Beje, per Atminimo dieną Amerikos keliuose žūsta apie 400 žmonių“, – rašo R. Gale`as.

Dėl aukų skaičiaus nesutariama ir šiandien

Dėl oficialios informacijos apie katastrofą savalaikiškumo, išsamumo ir nenuoseklumo stokos atsirado daugybė nepriklausomų interpretacijų. Kartais tragedijos aukomis laikomi ne tik piliečiai, mirę iškart po avarijos, bet ir gretimų sričių gyventojai, kurie nieko nežinodami apie avariją, dalyvavo darbo šventės demonstracijose. 

„Greenpeace“ ir tarptautinė organizacija „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ tvirtina, kad po avarijos vien tarp likvidatorių numirė dešimtys tūkstančių žmonių, Europoje užfiksuota 10 tūkst. naujagimių apsigimimo atvejų, 10 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų, buvo prognozuojama dar 50 tūkst. tokių atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pateiktais 2005 m., dėl Černobylio avarijos galiausiai galėjo mirti iki 4000 žmonių.

Pabrėžiama, kad sudėtinga nustatyti, kokia dalis susirgo dėl įvykusios avarijos. Manoma, kad didžiąją dalį mirties atvejų, susijusių su radiacijos poveikiu, sukėlė ar sukels onkologinės ligos.

Černobylio forumas – organizacija, globojama JTO, į kurią taip pat patenka TATENA ir PSO, 2005 m. paskelbė ataskaitą, kurioje moksliškai išanalizuota daugybė su avarija susijusių įtakos veiksnių, padariusių poveikį likvidatorių ir gyventojų sveikatai, tyrimų. Tos ataskaitos, taip pat mažiau išsamios tos pačios organizacijos publikuotos apžvalgos „Černobylio palikimas“ išvados pastebimai skiriasi nuo pirmiau minėtų vertinimų. Galimų aukų skaičius šiuo metu ir artimiausią dešimtmetį siekia keletą tūkstančių žmonių. Taip pat pabrėžiama, kad dėl daugelio gyventojų gautų mažų apšvitos dozių radiacijos poveikį labai sunku išskirti tarp atsitiktinių susirgimų, mirtingumo svyravimų ir kitų faktorių, tiesiogiai nesusijusių su apšvita. Tokiems faktoriams priskiriama, pavyzdžiui, sumažėjęs pragyvenimo lygis po TSRS žlugimo, padaręs įtaką padidėjusiam mirtingumui ir sutrumpėjusiai gyvenimo trukmei trijose labiausiai nuo avarijos nukentėjusiose šalyse, taip pat amžiaus vidurkio pokyčius kai kuriuose stipriai nukentėjusiuose rajonuose (nes dalis jaunimo išsikėlė).

Taip pat pažymima, kad šiek tiek padidėjęs susirgimų skaičius tarp žmonių, tiesiogiai nedalyvavusių likviduojant avarijos padarinius ir iškeldintų iš draudžiamos zonos į kitas vietas, tiesiogiai nesusijęs su apšvita (šiose kategorijose pažymimas šiek tiek padidėjęs sergamumas kraujotakos ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimais, nervų ir kitomis ligomis, kurias sukėlė ne apšvita, o stresas, susijęs su pačiu iškeldinimo faktu, nuosavybės praradimu, socialinėmis problemomis, radiacijos baime).

Atsižvelgiant į didelį žmonių, gyvenusių radiacinės taršos paveiktose srityse, skaičių netgi nedideli skirtumai vertinant susirgimų riziką gali sukurti didelį nuokrypį nuo prognozuojamo susirgimų skaičiaus. 

Be to, dalis medikų teigia, kad net ir nedidelė apšvita galėjo paspartinti kitų ligų vystymąsi. Kaip mirties priežastis vis tiek būdavo nurodoma lėtinė liga, o ne kenksmingos spinduliuotės poveikis.