LRT tyrimai

2021.08.12 05:30

LRT tyrimas. Žmonių kontrabandos schemose dalyvauja ir lietuviai verslininkai – migrantus gabena mikroautobusais

Rūta Juknevičiūtė, Jurgita Čeponytė, Mindaugas Aušra, Jurga Tvaskienė, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, Kareem Botane2021.08.12 05:30

Migrantų krizė žmonių kontrabandininkams atvėrė duris į Lietuvą. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į tarptautines žmonių gabentojų schemas įsivėlę ir lietuviai. Kaunietis verslininkas, užsiimantis tarptautiniu krovinių pervežimu, padeda migrantams neteisėtai išvykti iš Lietuvos, o jam talkina irakiečiai.

Surinkti duomenys rodo, kad kelias iš Lietuvos iki Vokietijos kainuoja nuo 3000 iki 8500 eurų. Sumokėjusiems daugiausiai, žadami ir padirbti asmens dokumentai.

Tyrimas trumpai

  • LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad į tarptautinį tinklą, užsiimantį migrantų kontrabanda, įsivėlę ir lietuviai.
  • Kaune veikiančios krovinių pervežimo įmonės „Transport Solutions Group” savininkas ir direktorius Andrius Velička migrantams siūlo Vokietiją pasiekti už 3000 eurų. Asmuo, kaip rodo surinkti duomenys, bendradarbiauja su Irako piliečiais.
  • A. Velička teigia nežinantis, kas, naudodamasis jo telefonu, organizavo neteisėtą gabenimą.
  • Kiti vedliai, su kuriais kontaktą užmezgė LRT Tyrimų skyriaus kolegos, už kelionę iš Lietuvos iki Vokietijos prašo nuo 3500 iki 8500 eurų.
  • Migrantams siūlomi ir padirbti europietiški tapatybės dokumentai. Šios paslaugos kaina – 500 eurų.
  • Dalį pabėgimo iš Lietuvos schemų koordinuoja arabiškai kalbantys asmenys, prašantys už kelionę atsiskaityti per vadinamuosius draudimo biurus Turkijoje. Tai leidžia apeiti tradicinę bankų sistemą ir nepalieka finansinių operacijų pėdsakų.
  • Kaip rodo LRT Tyrimų skyriui institucijų pateikti duomenys, šiemet iš migrantus apgyvendinančių centrų pasišalino apie 350 asmenų.
  • LRT Tyrimų skyrius užfiksavo atvejį Kaune, kai pasiimti migrantų atvyko automobilis tranzitiniais numeriais. Jį vairavo juodaodis vairuotojas.

Lietuvis siūlo kelionę mikroautobusu

Bendradarbis Irako Kurdistane – žurnalistas, apsimetęs migrantu, norinčiu iš Lietuvos pabėgti į Vokietiją – socialiniuose tinkluose ieško jam padėti galinčių vedlių, arba dar kitaip – žmonių kontrabandininkų.

Taip – per vedlį Irake – potencialus klientas suvedamas su gabenimą iš Lietuvos organizuojančiu „bičiuliu“ Andriumi. Su juo nurodoma kontaktuoti per šifruojamo susirašinėjimo programėles „WhatsApp“ arba „Telegram“.

Andrius greitai sureaguoja į parašytą žinutę: „Kalbu tik angliškai. Vienam asmeniui – 3000 eurų.“

Žurnalistas skambina vedliui iš Lietuvos. Šis laužyta anglų kalba dėsto: „Iš pradžių tu turi atvykti į Lietuvą. O iš Lietuvos aš galiu nuvežti į Vokietiją (...) Aš esu lietuvis.“

Vedlys aiškina, kad gali paimti 5 migrantus, o vykstama bus mikroautobusu. Kelionė iki Vokietijos truks apie 15 valandų. „Tu moki Vokietijoje, bet turi turėti pinigus su savimi“, – sako lietuvis gabentojas.

Po kelių dienų į šį vedlį žurnalistai kreipiasi ir dar kartą. Tik su kita istorija: migrantas iš Sirijos, šiuo metu esantis Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, esą nori keliauti į Vokietiją.

Andrius nurodo tokią pačią kelionės kainą – 3000 eurų vienam žmogui. „Jeigu tu gali atvykti iki Kauno, aš galiu paimti tave šiandien“, – rašo jis.

„Po 2–3 valandų. Iš Jonavos tu gali atvykti autobusu arba taksi. Tai – tas mažas miestelis šalia Ruklos, maždaug 5 kilometrai. Bet kaip su apmokėjimu? Ar su savimi turi pinigų?“, – teiraujasi gabentojas.

Patvirtinus, kad turima grynųjų, vedlys paprašo atsiųsti filmuotą vaizdo įrašą, kuriame matytųsi migranto veidas.

„Aš noriu būti garantuotas, kad tu nesi iš policijos“, – rašo jis. Dar vėliau paprašoma pasidalinti esama buvimo vieta.

Įvykdę vedlio reikalavimus, vykstame į Kauną, kur sutartoje vietoje – prie prekybos centro „Savas“, Savanorių prospekte, turėtų pasitikti gabentojas iki Vokietijos. Tačiau Andrius atsargus – galiausiai jis paprašo savo draugo irakiečio susisiekti su „klientu“ ir aptarti detales arabiškai.

„Mano draugas tau skambina. Iš arabiško numerio. Atsiliepk jam. Jis nori su tavimi pasikalbėti, kad būčiau garantuotas, kad tu – tikras žmogus. Paskambink jam“, – rašo jis „migrantui“.

Numeris iš Irako skambina kelis kartus. Čia mūsų kelionė iki vedlio ir baigiasi. Patikimų LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, Andrius iš Lietuvos išvyko kitą dieną po įvykusio susirašinėjimo.

Dar vėliau į telefono numerį, kuriuo buvo kontaktuojama su gabentoju, pasipila skambučiai ir iš kitų irakietiškų numerių, žinutės rašomos ir arabiškai, ir rusiškai. Vienas asmuo tikina esą girdėjęs apie planuojamą kelionę iki Vokietijos ir prašosi keliauti kartu.

Vėliau bando susisiekti ir pats Andrius. „Labas, mano drauge“, – rašo jis.

Gabena ne tik siuntas, bet ir žmones

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, lietuvis vedlys – 29-erių kaunietis verslininkas Andrius Velička. Jis yra prieš trejus metus įsteigtos „Transport Solutions Group“ savininkas ir vadovas. Ši įmonė užsiima krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais. Turi tik vieną darbuotoją ir yra registruota privačiame name, Kaune.

Bendrovė „Transport Solutions Group“ skelbia, kad užsiima automobilių pervežimu Europoje, automobilių gabenimu iš Lietuvos į Daniją, Nyderlandus, Belgiją, taip pat krovininių ir keleivinių mikroautobusų, priekabų nuoma. Taip pat ir siuntų gabenimu į Daniją.

Įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas Andrius Velička, „Registrų centre“ nurodo tą patį telefono numerį, kuris buvo naudojamas ir bendraujant su potencialiais „klientais“ – iš Lietuvos pabėgti norinčiais migrantais.

Tuo pačiu numeriu su kauniečiu verslininku susisiekiame ir kaip žurnalistai. Tačiau A. Velička neigia dalyvaujantis migrantų gabenimo schemose.

„Kas čia tokią informaciją davė?”, – teiraujasi jis.

Paaiškinus, kad žurnalistai turi tarp jo ir migrantų vykusių susirašinėjimų bei skambučių įrašus, A. Velička sakė: „Atsiųskite man, parodykite tokį įrašą, aš tada kreipsiuosi į policiją, jeigu kažkas mano numeriu naudojasi.”

Pasiteiravus, kas kitas galėjo naudotis jo telefono numeriu, pašnekovas svarstė: „Nežinau, gal kas nors iš feikinės anketos daro ką nors.”

A. Velička taip pat tikino neturintis jokių ryšių su Irako piliečiais: „Aš esu vienoje grupėje „Facebooke“, o daugiau jokio ryšio praktiškai.”

Padirbtas dokumentas – 500 eurų

Šis atvejis – ne vienintelis, kai žmonių kontrabandininkai siūlosi padėti nelegaliai pasišalinti iš Lietuvos. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino bent 4 žmonių kontrabandininkus, kurie teikia šią paslaugą.

Štai „Telegram“ susirašinėjime vartotojas „@lowa0“, vėliau ištrynęs savo paskyrą, nurodė, kad iš Lietuvos į Vokietiją nukeliauti kainuos 4000 eurų.

„Kai per Baltarusiją pateksi į Lietuvą, iškart man paskambink, aš suorganizuosiu kelionę į Vokietiją. Aš tau nesakysiu jokių detalių, kol tu nebūsi Lietuvoje. Tai tau kainuos 4000 eurų – iš Lietuvos į Vokietiją. Mūsų biuras yra Stambule ir mes tiesiogiai su tavimi kontaktuosime“, – kalbėjo vedlys.

Kitas vedlys kalbėjo: „Kaip tu ir žinai, kelias pasikeitė ir tapo sudėtingesnis, nei anksčiau keliaujant iš Baltarusijos į Lietuvą, o tada – į Vokietiją. Vis dėlto aš paimsiu 5200 eurų – iš Lietuvos į Vokietiją. Mes tau atsiųsime mašiną, kuri nugabens iki Lenkijos, tada – Vokietijos. Aš turiu kitų kelių Lietuvos viduje, priklausomai nuo to, koks yra tavo kelionės tikslas. Bus mašina ir tave paims, mes vežame tik 3 žmones kiekvienoje mašinoje. Yra vieta, kuri toli nuo kariuomenės ir policijos, o vairuotojai yra lietuviai ir lenkai.“

Dar vienas vedlys iš Irako „Facebook“ paskyroje nurodo, kad atstovauja turizmo ir kelionių agentūrai.

„Nebėra laisvų mašinų artimiausias 10 dienų“, – sako Zain Al-Aabadin pristatantis asmuo. Jis žada parūpinti ir europietiškus dokumentus.

„Paklausyk manęs. Aš turiu tau padaryti netikrą europietišką ID – tarsi tu gyventum Europoje ir keliautum turistiniais tikslais. Tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių nėra jokių štampų ar vizų, su ID tu gali judėti laisvai”, – dėsto Zain Al-Aabadin.

Jo siūloma kelionės kaina – 8000 eurų nuo Lietuvos iki Vokietijos. Tačiau vedlys siūlo ir pigesnį variantą – paprašyti draugų ar artimųjų, esančių kurioje nors ES šalyje, atvykti iki Lietuvos automobiliu ir pasiimti iš buvimo vietos.

„Jei kažkas gali tave paimti, bus paprasčiau ir pigiau ir tu mokėsi tik 500 eurų už ID kortelę, kurią aš tau pagaminsiu. Tu turi apsirengti normaliai, kad nepritrauktum dėmesio. Nežinau, kokia tavo situacija, bet jei kalbi angliškai, tai padės. Toks būdas nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, bet jei tu nori šimtu procentų išbandyto metodo, aš atsiųsiu mašiną, kuri tave nuveš iki Vokietijos, tu turėsi mokėti per mūsų draudimo biurus”, – aiškina jis.

Veldys pasiūlo perkelti bendravimą į „WhatsApp“, nes planuoja ištrinti savo „Facebook“ paskyrą.

Piniginė – Turkijoje

Sire Salma, esančia Rukloje, pristačiusi mergina rašo ir dar vienam žmonių kontrabandininkui, pristatančiam Faisal vardu. Vedlys reaguoja iškart ir žada galintis moterį išgabenti iš Ruklos. Jis persiunčia ir kito vedlio balso žinutes. Šis asmuo tiesiogiai koordinuoja išvežimą.

Vedliai nurodo, kad moteriai reikėtų susirasti ir dar 2–3 moteris bendrakeleives, o tada jie suorganizuos mašiną, kuri atvyks jų paimti. Salmos prašoma pasidalinti buvimo vieta, atsiųsti nuotrauką, kurioje matytųsi jos veidas. Vedliai tikina padarysiantys ir nuolaidą: kelionė kainuos 3500–4000 eurų, kai įprastai imama 4500 eurų.

Vyrai taip pat teiraujasi, ar Salma jau naudojosi vedlių paslaugomis, ar yra palikusi pinigų jų „draudimo biuruose” Turkijoje.

Šie „draudimo biurai“, kaip vėliau paaiškina vedliai, yra vieta, kur „galvos“ (kelionių organizatoriai) surenka pinigus iš norinčiųjų keliauti. Salmai pasiūloma rasti giminaičių ar draugų, kurie galėtų perduoti pinigus asmenims Turkijoje. Jei kelionė nepavys – pinigai esą bus grąžinti. Moters taip pat prašoma nurodyti ir draugo ar artimojo kontaktą – esą jei kelionės tikslas nebus pasiektas, šie asmenys bus informuoti.

„Nesaugu, kai keleivis moka tiesiogiai vairuotojui”, – sako vienas iš vedlių.

Vadinamieji draudimo biurai – jau pagarsėję migrantų kontrabandos schemose. Migrantai juose palieka užstatą ir jiems suteikiamas personalizuotas slaptažodis. Šiame „draudimo biure“ pinigai yra laikomi, kol migrantas nepasieks savo galutinio tikslo.

Kaip skelbta Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) 2016 m. ataskaitoje, jei šeimos neturi pakankamai pinigų, iš jų yra paimama žemė. Žinoma, kad tokios įstaigos dažniausiai veikia Turkijoje.

„Mašina tave perveš per sieną, tada pervažiuos visą Lenkiją, tada pasieksi pirmąjį Vokietijos miestą, kuris yra apie 7 km nutolęs nuo sienos. Vairuotojas tave išleis čia – ir tu jau Vokietijoje”, – dėsto Faisal.

Salmai paaiškinus, kad nieko nepažįsta Turkijoje ir negali patikėti atnešti pinigų, vedliai pažada, kad pakalbės su bičiuliais ir pasistengs, jog moterį su bendrakeleivėmis iš Ruklos paimtų ir už grynuosius.

Pasišalino iki 350 migrantų

LRT Tyrimų skyriui pateikti institucijų duomenys rodo, kad iš centrų, kuriuose apgyvendinami migrantai, šiemet jau pasišalino per 350 asmenų. Iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro – 145, Ruklos pabėgėlių priėmimo centro – apie 150, Jiezno paramos šeimai centro – 45.

Migrantai pasišalina iš centrų, kuriuose jiems suteikiama judėjimo laisvė – 24 ar 72 valandoms.

Užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas aiškino, kad 72 valandas nevaržomai judėti už centro teritorijos gali asmenys, kuriems tokia teisė suteikta Migracijos departamento sprendimu. 24 valandų judėjimo laisvė suteikiama, kai teismo sprendimu paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Ji dažniausiai taikoma šeimoms arba užsieniečiams, turintiems asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

„Kalbant apie šitas dvi kategorijas, tai pasitaiko atvejų, kai užsieniečiai tiesiog pasinaudoja galimybe išeiti. Šiandien jie yra registruojami, turi atitinkamą dokumentą. Bet tas laikotarpis – 24 valandos ir 72 valandos, – ko gero, pakankamas, jeigu yra atitinkamas planas ir suplanuoti tam tikri veiksmai pasiekti Vokietiją arba net grįžti atgal”, – sako A. Kislovas.

Štai Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuris pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, iki šiol buvo apgyvendinami tik prieglobstį gavę atvykėliai. Tačiau išaugus migrantų skaičiui ir trūkstant apgyvendinimo vietų, čia atvežami ir prieglobsčio prašytojai. Tarp jų – nemažai Irako, Afrikos šalių piliečių.

„Mes iš tiesų tą išaugusią pasišalinimų statistiką siejame su išaugusiu dideliu atvykimu, siejant su šita migracijos krize. Daug atvyko, tačiau daug ir pasišalino. (...) Kiek žinome, didelė jų dalis yra sulaikomi – tiek Lietuvos teritorijoje, tiek Lenkijos pasienyje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Į Jiezno paramos šeimai centrą nuo šių metų kovo 1 dienos perkelta 90 prieglobsčio prašytojų. Iš šio skaičiaus pasišalino lygiai pusė. Ypač intensyviai pasišalinama, kaip teigia centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Meilutė Blekaitienė, buvo liepą.

„Jie gali tiesiog išeiti, jie pasako, pasirašo raštą, kur eina ir kada grįš. Bet ką pasako. Kartais parašo, kad tiesiog į parką išeina. Jie gali išeiti į miestelį. Pavyzdžiui, vienas išvyko šiandien į Vilnių, kitas – į Kauną. Jei po 72 valandų negrįžta, mes pranešame institucijoms. Būna, mums skambina iš pasienio ar rašo žinutę: ar pas jus buvo tokie žmonės. Visaip būna. Yra atvejų, kai žinome, kad juos sulaikė. Juos tada nuveža jau į Pabradę, griežtesnę zoną“, – pasakoja Jiezno paramos šeimai centro atstovė.

Tuo metu Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius sako, kad jam žinoma apie kelis atvejus, kai migrantus išvežė įtartini, ne vietinių gyventojų automobiliai.

„Pareigūnai pas mus atvažiuoja, pažiūri kameras. Vieną kartą mes labai stebėjom, pamatėm mašiną su lietuviškais numeriais. Antrą kartą ne itin ryškiai matėsi numeriai. Tikrai ne vietiniai juos išveža. Tie atvejai buvo dienos metu. Atvažiuoja mašina ir viskas. Galiu drąsiai pasakyti, kad buvo atvažiavę lietuviškais numeriais. O kas ten dalyvavo – ar lenkai, ar vokiečiai – nei aš, nei gyventojai duomenų neturime“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo seniūnas.

VSAT duomenimis, šiemet yra pradėta 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo (pernai tokių tyrimų per visus metus pradėta 15). Asmenų, kurie figūruoja šiuose tyrimuose dėl neteisėto žmonių gabenimo, pilietybės: lietuviai, ukrainiečiai, asmenys, turintys leidimą gyventi Vokietijoje, po vieną irakietį ir rusą-čečėną.

„Dažniausiai visgi organizuoja, organizuodavo, bent jau anksčiau tas keliones Lenkijoje ir Vokietijoje teisėtai gyvenantys Rusijos Federacijos piliečiai, čečėnų tautybės. Bet dabar jau stebim tokią tendenciją, kad iš tikrųjų dažniausiai atvažiuoja tie patys giminaičiai pasiimti savo artimųjų. Tie, kurie gyvena Europoje, atvažiuoja pasiimti į Lietuvą tų, kurie tiesiog atvyko. Arba tai nebūtinai giminystės ryšys, galbūt draugai. Bet, aišku, yra ir elementų, kai tai yra suplanuota. Dalis paslaugų paketo yra paėmimas ir vežimas. Šiuo atveju mes turėtume kalbėti būtent apie nelegalios migracijos organizavimo schemas”, – sako Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas A. Kislovas.

Gabentojų gaudynės Kaune

Nuo rugpjūčio 2 dieną Viešojo saugumo tarnyba pradėjo saugoti ir Ruklos pabėgėlių centrą, iš kurio pasišalino didžiausias skaičius migrantų.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai pasakoja, kad liepą šiame centre fiksuota atvejų, kai ne lietuviškos išvaizdos asmenys, greičiausiai vedliai, nė nesislapstydami atvyko prie pat įstaigos, dalijo migrantams telefono numerius.

Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė teigia, kad vietos gyventojai taip pat pastebi neįprastą judėjimą.

„Net ir gyventojai stebi, kad daugiau sustoja su vokiškais numeriais mašinų, galbūt daugiau važinėja aplink, daugiau pirmyn atgal, ir tokio pastoviniavimo, lenkiškais numeriais, esam stebėję ir itališkais numeriais autobusiukų tokių“, – sako ji.

„Mes iš dalies gal ir galėtume nekreipti dėmesio į vokiškus numerius ar tarkim belgiškus, nes pas mus čia yra labai daug dislokuotų NATO dalinių iš Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių. Tačiau atkreipėme dėmesį į tokį stoviniavimą, į tą betikslį važinėjimą pirmyn-atgal“, – priduria seniūnė.

Per pastarąjį mėnesį LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai Rukloje lankėsi 4 kartus, kalbėjosi su vietos žmonėmis ir valdininkais.

Iš centro teritorijos išėję migrantai, kaip ne kartą užfiksavo LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai, dažnai sėda į autobusus ar taksi automobilius, vežančius iki Jonavos. Kai kurie pabėgėliai grįžta atgal į centrą, tačiau dalis jų tęsia kelionę iki Kauno.

Suintensyvėjusias migrantų keliones autobusais pastebi ir Jonavos autobusų stoties vadovas Otaras Urbanas: „Didesnis (judėjimas, – LRT) buvo liepos viduryje. Didesnis – tai tarp Ruklos–Jonavos ir Jonavos–Kauno“.

Liepos 24 dieną, šeštadienį, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai užfiksavo, kaip vakare keli juodaodžiai migrantai išėjo iš Ruklos pabėgėlių centro, sėdo į autobusą, vykstantį į Jonavą. Čia persėdo į autobusą, vežantį į Kauną. Autobusų stotyje prie jų prisijungė dar keli jaunuoliai. Grupė pasuko į greta stoties esantį Ramybės parką.

Maždaug po valandos kompaniją papildė dar du juodaodžiai vyrai. Tuomet grupėje prasidėjo intensyvūs skambučiai. Galiausiai į greta parko esančią gatvelę įsuko automobilis tranzitiniais numeriais. Jį vairavo juodaodis. Grupė pasuko automobilio link, vyko intensyvios derybos su vairuotoju. Dalis jaunuolių liko laukti parke, kiti sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tam, kad atsikratytų paskui jį vykusių žurnalistų, vairuotojas manevravo po šalutines gatveles.

Žmonių kontrabandos schemos

Kaip skelbia „Europol“ Europos migrantų kontrabandos centro ataskaita, per 2020 m. užfiksuota 3931 naujų žmonių kontrabandos atvejų, gauta 18 203 pranešimai. Tiesa, Lietuva šioje ataskaitoje už praėjusius metus nėra minima.

Vis dėlto kontrabandininkai Lietuvą, kaip tarpinę stotelę į Vakarų Europą, naudojo ir anksčiau.

Buvęs pareigūnas, anksčiau pats dalyvavęs migrantų vedlių sulaikymo operacijose (jo prašymu, vardas ir pavardė neatskleidžiami) LRT Tyrimų skyriui pasakojo, kad tolesnė migrantų kelionė iš Lietuvos į kitas ES šalis neretai organizuojama dar tuo metu, kai jie tik rengiasi išvykti iš savo namų.

Pasak pašnekovo, prieš dešimtmetį tokia kelionė, pavyzdžiui, iš Artimųjų Rytų iki Vakarų Europos migrantui kainuodavo maždaug 3 tūkst. eurų. Tačiau dabar tokių nelegalių „kelionių“ kainos išaugusios daugiau nei dvigubai.

Žmonės, besirengiantys migruoti, susisiekia su nelegalių pervežimų organizatoriais, kurie padeda nukakti į Baltarusiją, parodo, kur kirsti Lietuvos sieną, taip pat žada pasirūpinti tolesne kelione į kitas šalis. Kaip teigiama, dažnai tokias operacijas organizuoja nusikalstamų susivienijimų atstovai, anksčiau vertėsi cigarečių kontrabanda.

„Jiems nėra didelio skirtumo, kokį krovinį gabenti. Tik iš „gyvo“ krovinio gauna daugiau pelno“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, dalis tokių tarpininkų migrantus apgauna. Paėmę didelius pinigus, organizuoja tik Lietuvos sienos kirtimą, o paskui ryšį nutraukia. Kitais atvejais į žmonių pergabenimą įtraukiama daugiau dalyvių. Vieni migrantams organizuoja sienos kirtimą, kiti laukia mūsų šalies pusėje, laikinai, kelioms dienoms, apgyvendina netoli pasienio, nuošalesnėse vietovėse, kol suorganizuojamas transportas. Ankstesnė buvusio pareigūno patirtis rodo, kad pasitinkant migrantus pasienyje, neretai būdavo įtraukiami vietos gyventojai – jie už tam tikrą atlygį turėdavo palydėti iki laikinos pastogės, parūpinti maisto.

Bėglių pervežimas per Lietuvos-Lenkijos sieną organizuojamas atskirai. Pirmiausia iš pasienio migrantai pervežami į kitą punktą, kur laukiama, kol susirinks didesnė asmenų grupė. Tam dažniausiai irgi samdomi atskiri tarpininkai – Lietuvos gyventojai, palaikantys kontaktą su pabėgėliais. Įkliuvę tarpininkai dažniausiai nesuteikia žinių, kas organizuoja žmonių gabenimą, nes apie pagrindinius „operacijos“ organizatorius nežino patys.

Buvęs pareigūnas kalba, kad dažniausiai migrantai toliau į Europą gabenami ne autobusais ar „fūromis“, nes tai brangu bei ganėtinai rizikinga – šios transporto priemonės neretai pasienyje tikrinamos. Patikimiausias būdas – „mikriukai“, kuriuose telpa 7–8 žmonės.

Minėta „Europol“ ataskaita teigia, kad kriminaliniai susivienijimai, užsiimantys migrantų kontrabanda, viską kruopščiai planuoja. Dažnai migrantus gabenančių vilkikų priekyje vyksta lengvasis automobilis, kuris praneša, ar kelyje nėra policijos. Vilkikai dažniausiai būna registruoti ES šalyse, o vairuotojai nėra transporto priemonių tikrieji savininkai.

Komunikacijai dažniausiai naudojamos socialinės medijos platformos ir šifruoto susirašinėjimo programėlės. Per jas kontrabandininkai koordinuoja veiksmus ir bendrauja prieš kiekvieną operaciją. Tokios platformos yra naudojamos ir reklamuoti gabenimo bei dokumentų padirbinėjimo paslaugas.

Kontrabandininkai taip pat dažnai naudoja laikinojo numerio programėles („burner smartphone applications“), kurios leidžia susikurti laikinąjį virtualų numerį ir nėra susietos su pačiu mobiliuoju įrenginiu. Tokios programėlės neišduoda skambinančiojo ID ir bet kada gali būti ištrintos.

Ataskaitoje taip pat aptariami ir ES šalių pareigūnų, bendradarbiaujant su „Europol“, operacijų rezultatai. Viena iš tokių operacijų – „Shere Khan“. Nusikalstamas tinklas padėjo 10 tūkst. migrantų iš Irako Kurdistano, Sirijos, Irano ir Afganistano patekti į Prancūziją, vėliau į Jungtinę Karalystę.

Už 7000 eurų asmeniui organizatoriai gabeno migrantus, dažniausiai naktimis, ypač pavojingomis sąlygoms. Migrantai buvo gabenami susispaudę vilkikuose. Nusikalstamas tinklas, skaičiuojama, iš šios nelegalios veiklos uždirbo 70 mln. eurų. Uždarbiu buvo dalinamasi per „hawala“ sistemą. Šios operacijos metu sulaikyti 23 įtariamieji.

„Hawala“ – pasitikėjimu paremtas pinigų pervedimo metodas, kuris populiarus artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Pietų Azijoje. Jis naudojamas ir pinigų plovimo schemose, nes nepalieka finansinių operacijų pėdsakų. Pinigų pervedimas vyksta už tradicinės bankų sistemos ribų. Pavyzdžiui, asmuo, norintis pervesti pinigus iš šalies A į šalį B, šalyje A suranda tarpininką (vadinamą „havaleh“), o šis pinigų sumą pervedą tarpininkui šalyje B. Tarpininkas pinigus perduoda galutiniam gavėjui šalyje B.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt