LRT tyrimai

2021.07.14 05:30

Kryptis – Europa: kaip Baltarusijos režimas atvėrė duris žmonių kontrabandininkams per Lietuvą

Benas Gerdžiūnas, Indrė Makaraitytė, Rūta Juknevičiūtė, Jurgita Čeponytė, Kareem Botane, Michail Maglov, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.07.14 05:30

Nuo 6 000 iki 15 000 dolerių – tai kelionės iki Lietuvos sienos kaina, kurią nurodo LRT bendradarbių Irake kalbinti migrantų vedliai. Šie žada, kad pasiekus Lietuvą nebus problemų skristi į kitas Bendrijos šalis.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Aliaksandro Lukašenkos režimas galimai pelnosi ir iš Irako turizmo agentūrų surenkamų užstatų. Turistui negrįžus iš Baltarusijos, Irako kompanijos turi sumokėti 3 000 dolerių baudą Minskui. Kartu su bendradarbiais Irako Kurdistane bei Baltarusijoje LRT aiškinosi režimo įgalintą migrantų kelią į Europą.

Minsko oro uoste laukiantys juodi „Mercedes“ autobusiukai, atvykėlius iš Irako vežantys iki populiariausių trijų ar keturių žvaigždučių viešbučių – „Minsk“, „Planeta“, „Sputnik“. Nuo dienos iki keturių – Baltarusijos sostinėje, o tada beldimas į viešbučio kambario duris ir paliepimas susiruošti: „Išvykstame šiąnakt.“ Po to 5–6 valandas trunkanti kelionė automobiliu iki sienos su Lietuva. Nurodymas pėsčiomis eiti per mišką iki tvoros, kurią įveikti esą nebus sudėtinga. Ir čia, Lietuvoje, esą lauksiantis automobilis, padėsiantis nukakti toliau – į Vakarų Europą.

Tokį kelionės vaizdą piešia LRT kalbinti keliolika Lietuvoje įstrigusių migrantų.

Jų kasdien, po to kai A. Lukašenka paskelbė grasinimą užtvindyti pabėgėliais Europą, atvyksta dešimtimis ar šimtais: kurdai iš Irako, Irano, Turkijos, o skaičiais juos vejasi Afrikos šalių piliečiai.

Arbilis. Vedliai prašo iki 15 tūkst. eurų

„Aš šiuo metu Kurdistane, planuoju kelionę į Europą. Vykstu, nes čia didelis nedarbas. Noriu baigti studijas. Tai bus sunkus kelias“, – pasakoja jaunas kurdas laisvai samdomam Irako žurnalistui Karimui Botanei, su kuriuo LRT bendradarbiavo rengdama šį pasakojimą.

Kolega jauno kurdo klausė, ar jis žino, kaip pasieks Europą ir ką siūlo migrantų vedliai – žmonės, užsiimantys žmonių kontrabanda.

„Vykstame į Bulgariją, Serbiją. Pasiekus Balkanų šalis, toliau – Italija, Vokietija. Daugiausia jauni kurdai keliauja valtimis į Italiją ir kitur. Bet kelias per Graikiją ir Bulgariją labai sunkus. Baltarusija ir Lietuva taip pat nepalankios pabėgėliams, nes jos dabar kariauja“, – sako kalbintas kurdas.

Žurnalistas, prisistatęs asmeniu, planuojančiu pabėgti į Europą, susisiekė ir su keliais žmonių vedliais. Šie dėsto, kad kelias į Europą per Baltarusiją legalus, nes vykstama su turistinėmis vizomis. Vizas ir bilietus parūpina Irako ir Baltarusijos turizmo ir kelionių agentūrų tinklas. Migrantų vedliai teigia turintys atstovybes didžiuosiuose Kurdistano miestuose, o Bagdade bendradarbiauja su arabų agentūromis.

„Galime pasiūlyti Baltarusiją, Vokietiją, Lietuvą ir kitas šalis. Iš čia – į Baltarusiją, tada – 20 min. iki Lietuvos. Tai kainuos 10 000 dolerių asmeniui – iš Bagdado į Lietuvą“, – sako vienas iš kalbėjusių vedlių.

Šie parūpina migrantams Baltarusijos vizą, lėktuvo bilietus į Minską ir čia apgyvendina kelioms dienoms, kol vykstama iki sienos su Lietuva.

„Suorganizuosime lėktuvą į Baltarusiją, kur pasiliksi 3 ar 4 dienas, tada tave pervešime į Lietuvą. Baltarusijos turizmo agentūra tave pasitiks oro uoste. Apsistosi viešbutyje, atvyksiu iki sienos tave paimti“, – žada vedlys.

Kitas vedlys vardu Harimas dėsto, kad kelias per Baltarusiją į Lietuvą yra „geras kelias“, jei norima pasiekti Suomiją ar kurią kitą Europos valstybę. Esą yra būdas ir sutaupyti – jei galimas klientas nuspręs likti Lietuvoje.

„Jei nori vykti iš Kurdistano, kol iki ten atvyksi, aš viską suorganizuosiu ir kaina bus 15 000 dolerių. Jei pasiliksi Lietuvoje, iš tavęs bus 6 000 dolerių.“

Žmonių kontrabandininkas tikina, kad, norint iš Lietuvos pasiekti kitas šalis, nekils jokių problemų: „Iš Lietuvos galiu tave išsiųsti lėktuvu su visa garantija iki Vokietijos, Prancūzijos ar Belgijos.“ Iš Bagdado, anot vedlio, bus skrendama tiesiai į Baltarusiją.

Interesantui pasidomėjus, ar Baltarusijoje gali būti sustabdytas, jei taip, ar kas nors padės, Harimas sakė: „Ne, niekas tavęs nestabdys, nes turėsi vizą. Gali ir pats vykti į Bagdadą gauti vizą. <...> Pirmiausia, niekas to negali suorganizuoti vienas. Kartais kurdas, kartais arabas, kartais baltarusis lauks tavęs oro uoste. Tai priklauso nuo įmonės Bagdade ir su kokia Baltarusijos įmone jie kontaktuoja. Tačiau tai – ne tavo problema.“

Perklausus, kokių tautybių asmenys padės pasiekti Europą, vedlys tikino, kad tinklas apima ne vieną šalį: „Jie yra kurdai, arabai, baltarusiai, lietuviai. Kiekvienoje šalyje turime kontaktą su žmonėmis iš ten.“

Už negrįžusius migrantus – uždarbis Baltarusijai

Nors jau kurį laiką, t. y. nuo 2017 m., Minską su Bagdadu reguliariais reisais jungė „Irako avialinijos“, šių metų gegužės 10 d. atsirado dar ir reguliarūs „Fly Baghdad“ reisai. Tądien Minske nusileido pirmasis lėktuvas.

Šiuo reisu skridusiems Irako turistams dalytos gėlės, saldumynai, lėktuvą ant nusileidimo tako Minske sveikino vandens saliutai. Ši pompastika įamžinta „Fly Baghdad“ paviešintame reklaminiame vaizdo įraše.

Naują kryptį pristatė ir irakiečių turistinėmis perspektyvomis Baltarusijos valstybiniame TV kanale džiaugėsi Andrejus Savinyjus, Baltarusijos parlamento nuolatinės tarptautinių reikalų komisijos pirmininkas.

Kol Baltarusijos režimas džiaugiasi augančiais Irako turistų srautais, Irako parlamento užsienio reikalų komiteto narys Mutana Aminas LRT bendradarbiui Irake tvirtino, kad dalis irakiečių naudojasi šiuo turistiniu maršrutu pasiekti Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Pastaruoju metu daug jaunų Irako žmonių vyko ir toliau vyksta į Baltarusiją. Dalis jų pasinaudoja šiuo turistiniu maršrutu, kad nelegaliai iš Baltarusijos atvyktų į kitas ES šalis. Kai kurie žmonių kontrabandininkai naudojasi tuo, kad Baltarusija nori auginti savo ekonomiką turizmu“, – sakė M. Aminas. Jis pridūrė, kad smerkti turizmo agentūrų jis negali, nes jos veikia teisėtai ir nėra taip, kad visi, vykstantys į Minską, yra migrantai.

„Kol yra tokia paslauga kaip turistinė viza, visada bus bandymų nelegaliai kirsti sieną. Bet tai nereiškia, kad visi, vykstantys į Baltarusiją, yra migrantai. <...> Kaip galiu kaltinti ar bausti tokią kompaniją, kuri tik padeda turistams iš mano šalies gerai praleisti laiką“, – sako jis.

Anot politiko, Kurdistane yra žmonių kontrabandininkų, padedančių jauniems kurdams ar šeimoms pasiekti Turkiją, o iš Turkijos – ES šalis.

Remiantis informacija, kurią pavyko surinkti LRT žurnalistams, Baltarusijos režimui Irako turistų srautai naudingi ne tik dėl to, kad jie apsigyvena Minsko viešbučiuose ar valgo vietiniuose restoranuose, kavinėse – papildomas pajamas neša ir kiekvienas irakietis, negrįžęs atgal į Iraką.

LRT kalbintas Irako turizmo agentūros „Smile Holiday for Travel and Tourism“ savininkas Miras Sahebkranas teigė, kad Irako turistai apsistoja tik tuose viešbučiuose, kuriuos patvirtino abi Vyriausybės. Tarp siūlomų viešbučių yra trimis žvaigždutėmis vertinami „Planeta“ ir „Sputnik“, keturiomis žvaigždutėmis – „Minsk Hotel“. Ir patys brangiausi – „Crown Plaza Minsk“ bei „Marriott Hotel“. Be to, abiem šalims žinomos visų iš Irako į Minską atskridusių žmonių tapatybės.

Dar praėjusį mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Financial Times“ leidiniui sakė, kad keliones organizuoja Baltarusijos valstybinė įmonė „Centrkurort“, o vizos irakiečiams išduodamos automatiškai.

Irako turizmo agentūros savininkas M. Sahebkranas LRT tvirtino, jog galimybė gauti turistinę vizą į Baltarusiją atsirado vos prieš 3 ar 4 mėnesius. „Patvirtinimas turėtų ateiti iš Baltarusijos: vardas, viešbutis, kuriame apsistoji, buvimo Baltarusijoje trukmė. Informaciją patvirtina organizacijos Baltarusijoje“, – sako M. Sahebkranas.

Ir nors vizos tapo gana lengvai prieinamos, kiekvienas vykstantis į Baltarusiją turi palikti 3 000 dolerių užstatą kaip garantą. Anot M. Sahebkrano, žmogui negrįžus, šis užstatas kaip bauda turi būti sumokamas Baltarusijai: „Nuo mūsų nuskaitys įmonė Bagdade, o iš jos – bendrovė Baltarusijoje.“

„Neseniai žmogus atėjo, sakė: „Dirbu žmonių kontrabandininku. Padedu žmonėms patekti į Europą. Sakė, yra 20–30 žmonių, ir aš noriu juos slapta išvežti per Baltarusiją. Bet pasakiau jiems, kad yra tokios taisyklės: sumoki 3 000 dolerių ir jei negrįžti, pinigai kaip bauda lieka kompanijoms. Jis pasakė, jokių bėdų, tiesiog padarykite tai. Bet mes nedarome tokių dalykų“, – pasakojo Irako turizmo agentūros savininkas.

LRT kreipusis į dar vieną Irako kelionių agentūrą, šios atstovas patvirtino, kad pastaruosius keletą mėnesių būtent iš kurdų gyvenamų regionų Irake jie sulaukia labai daug prašymų dėl Baltarusijos vizos.

„Viza kainuoja 270 JAV dolerių, tačiau imame iš jų 4 000 dolerių garantiją. Jei žmogus negrįžta, pasiliekame šiuos pinigus. Kai kurie iš jų grįžta, kai kurie ne. Jie renkasi savo kelią – keliauja į Europą“, – sako Irako kompanijos darbuotojas, norėjęs likti anonimu.

Tačiau šie 4 000 dolerių nelieka šiai nedidelei kompanijai, jie patys netvarko ir vizų klausimų – tai gali padaryti didelės turistinės kompanijos Bagdade. Jos, kaip pasakoja irakietis, negrįžus Irako piliečiams iš Baltarusijos, perveda užstatą Baltarusijos atstovybei Bagdade. Tarp didžiųjų kompanijų, kurios tvarko vizų klausimus, jis paminėjo ir „Fly Baghdad“.

LRT žurnalistų kalbintas darbuotojas teigia, kad antradienį kilo problemų su prašymais dėl vizų asmenims iš Kurdistano.

„Turiu 20 pasų, siunčiau prašymus elektroniniu paštu, bet gavau atsakymą, kad jie negali prašyti vizų. Kai paklausiau, kodėl, jie atsakė, kad prašymų negali teikti žmonės iš kurdų gyvenamo regiono, net jei sumokėjo 4 000 dolerių garantiją. Jie sako, kad dėl to, kad daug kurdų negrįžo, atstovybė sustabdė vizų išdavimą kurdų regionui.“

Dėl negrįžtančių turistų kai kurios Irako turizmo agentūros atsisako organizuoti keliones į Baltarusiją. Irako žurnalistui paskambinus į agentūrą pavadinimu „Amouaj Assel Travel Agency“, šios atstovas paaiškino:

„Nebedirbame su kurdais iš Kurdistano, nes jie jau daug kartų man pridarė gėdos. Kai jie atvyko į vietą, pabėgo į ES šalis. <...> Dėl jaunų kurdų turistų ar migrantų praradau pinigų.“

Minskas. Pasitinka oro uoste, pasiturintiems siūlo ir ekskursijas

LRT žurnalistai nuvyko į Pabradės užsieniečių registravimo centrą, kur pasikalbėjo su keliomis dešimtimis atvykėlių. Didžiosios dalies migrantų vardai ir pavardės, jų prašymu, tekste neviešinami.

Jie pasakoja apie tokią pačią schemą: nusileidus Minsko oro uoste, turistus atvyksta paimti automobilis, kurį vairuoja žmogus, jų spėjimu, baltarusis. Tada turistai vežami į viešbutį, kur praleidžia 1–4 dienas. Galiausiai kitas automobilis juos atvyksta paimti iš viešbučio ir veža iki sienos su Lietuva.

„Dėdė turėjo draugą, kuris padėjo rasti šitą kelią. Tiksliai nežinojau, ko reikia, kad patekčiau šiuo keliu. Iš Arbilio oro uosto – į Bagdadą, iš ten – tiesiai į Baltarusiją. Buvom 12 žmonių grupė. <...> Kažkoks žmogus sakė: duok savo pasą kažkokiai valdininkei, ji pasirūpins viza. Tai, ką žinau, buvo legalus kelias, legali viza“, – pasakoja Užsieniečių registracijos centre sulaikytųjų korpuse laikomas kurdas, sutikęs kalbėti su LRT žurnalistais.

Jo teigimu, iš oro uosto atvykėlius paėmė mašina, nuvežė į viešbutį, kuriame praleido iki paros. „Didelė mašina, juoda“, – priduria kurdas, į Lietuvą atvykęs vasario pradžioje.

Kitas Irako pilietis dėsto panašią istoriją: „Sėdėjome oro uosto lauke, kažkas atėjo, paklausė, ar jūs irakiečiai. Pasakėme „taip“, tada nusekėme paskui jį. Jis buvo mus vežusios mašinos savininkas.“ Pašnekovas teigia, kad asmuo, pasitikęs Minsko oro uoste, greičiausiai buvo baltarusis, iki viešbučio vežęs juodu „Mercedes“ automobiliu.

„Viešbučio pavadinimas buvo „Minskas“. 2–3 dienas pasilikome ten. Trečią ar ketvirtą dieną, iš lauko grįžome į viešbutį, norėjome palįsti po dušu, buvo 22 val. Kažkas tiesiog pasibeldė į duris ir pasakė mums: ruoškitės, šiąnakt išvyksime. Susiruošėme per valandą, jis laukė mūsų apačioje.“

Pašnekovo teigimu, automobilis 5–6 val. migrantų grupę vežė iki sienos, tada sustojo, vairuotojas pasakė: „Eisite šia kryptimi, ir bus Europa. Kai eisite tiesiai, pamatysite tvorą, ją pereisite lengvai ir tada bus šalis. Jūsų lauks mašina ir nuveš toliau. Tačiau mašinos nebuvo, buvo labai šalta. Pasistatėme palapinę, kad sušiltume, bet mus pamatė pareigūnas.“

Dar vienas Pabradės Užsieniečių registracijos centre su kitais sulaikytaisiais apgyvendintas migrantas pasakoja, kad gauti vizą iš Irako turizmo agentūros užtruko savaitę. Kelionė jam kainavo 15 000 dolerių. Vedlys Irake esą prisistatė Ramadano vardu. Jis kontaktavo su žmonėmis iš Baltarusijos. Keliolikos kurdų migrantų grupę Minsko oro uoste sutiko Sergejus, nuvežęs iki „Minsko“ viešbučio. Sergejus esą nenurodė, kuriai Baltarusijos turizmo agentūrai atstovauja, tačiau viešnagės Baltarusijos sostinėje metu iš tiesų aprodė Minską.

„Atėjo Sergejus. Jis paklausė: „Ar jūs su manimi?“. Jis nuvežė mus į viešbutį, kur buvome 5 dienas. Jis 4 dienas dirbo, vedžiojo po lankytinas vietas – bažnyčia, parduotuvės, bibliotekos“, – pasakoja LRT kalbintas migrantas.

Iš Užsieniečių registracijos centro į Ruklos pabėgėlių centrą jau perkelta Irako kurdų šeima su mažamečiu vaiku pasakoja, kad suaugusieji mokėjo vedliams po 11 000 dolerių (vaikui kaina buvo mažesnė). Tiesa, su turistinėmis vizomis į Minską atvykusi šeima buvo apgyvendinta ne viešbutyje, o bute.

Kitame bute buvo apgyventa ir dar viena kartu iš Stambulo į Minską atskridusi šeima.

Abi šeimos butuose gyveno 5 dienas, tada vedlys juos nuvežė prie sienos.

Tarp kalbintų migrantų yra ir tokių, kurie Lietuvą pasiekė nesinaudoję vedlių paslaugomis. Štai kurdas vardu Fata rodo jo vardu pirktą birželio 9 d. skrydžio Bagdadas–Minskas bilietą. Jo telefone – trumpi vaizdo įrašai iš skrydžio lėktuvu, iš oro uosto ir net iš pasivaikščiojimų po Minską. Baltarusijoje Fata užtruko vos penkias dienas, o Lietuvoje jau nagrinėjamas jo politinio prieglobsčio prašymas.

Fata pasakoja, kad keturiese su draugais vienoje iš Irako kelionių agentūrų nusipirko bilietus į Minską, gavo vizą, juos agentūra apgyvendino „Sputnik“ viešbutyje, o iki sienos su Lietuva atvyko taksi vairuotojui sumokėjęs 300 Baltarusijos rublių (apie 100 eurų).

Jis teigia, kad Baltarusijos ir Lietuvos pasienio ruožą susirado naudodamasis navigacija, o visą šią informaciją, kaip atkeliauti, gavo iš anksčiau išvykusio bičiulio, patarimus siuntusio jau iš Lietuvos.

Dar kita dalis LRT kalbintų atvykėlių Europą pasiekė sausuma. Jų kelionės – be ekskursijų po Minską ir trijų žvaigždučių Minsko viešbučių. Iki Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga jie tikina vykę vilkikais. Šie su žmonių kroviniu pajuda iš Stambulo. Ilga, iki savaitės trunkanti kelionė kainuoja gerokai pigiau – po 4 000 ar 5 000 dolerių žmogui.

Šitaip Europą pasiekę kurdai teigia tiksliai nežinantys nei per kokias šalis keliavo, nei kiek tiksliai truko kelionė. Esą žmonių kontrabandininkai neprisistato, būna užsidengę veidus ir kalba tik tada, kai duoda nurodymus, ką daryti. Vedliai keliaujant sausuma keičiasi kertant kiekvieną sieną.

Vienas iš taip atvykusių kurdų pasakoja, kad apie šį kelionės variantą sužinojo per draugą, kuris žinojo, kad taip keliauti saugiau nei plaukti per Viduržemio jūrą ar Bulgariją.

Pašnekovas teigia, kad keliavo tamsoje, su 30 asmenų, tarp jų buvo ir šeimos. Keliautojai buvo paleisti pėsčiomis keliauti per mišką. Vedlys nurodė keliauti sienos link. Miške pralaukus 5 val., atvyko Lietuvos sienos apsauga ir surinko migrantus. Tokia kelionė atsiėjo 5 000 JAV dolerių.

Kurdų migracijos per Baltarusijos ir Lietuvos sieną į ES statistika atskleidžia tai, kad vedlių kalbos apie jų kitoje pusėje laukiančius ekipažus su kurdais vedliais ir vairuotojais nėra laužtos iš piršto. Šiais metais iš Pabradės užsieniečių registravimo centro jau pasišalino per 70 asmenų, o nuo metų pradžios iki liepos 12 d. iš 309 Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvenusių prieglobsčio prašytojų pasišalino 86 žmonės. Dauguma pasišalinusių iš Ruklos – kurdų tautybės Turkijos ir Irako piliečiai.

Rukloje sutiktas ir sutikęs kalbėti afganistanietis prasitaria, kad čia ilgai užsibūna tik tie, kurie neturi jokio užnugario ir nėra kas jiems padeda.

„Kurdai čia nevažiuoja vieni“, – sako jis ir pasakoja istoriją, kaip vakare susipažino su į Ruklą ką tik perkeltomis keturiomis kurdėmis merginomis, bet ryte jų jau nebesutiko. Afganistanietis sako, jog kurdų atvyksta pasiimti automobiliais naktį, jis mato organizuotą veikimą.

Ne visi turistai – migrantai

Tačiau ne visi turistai iš Irako bando pasiekti ES. LRT žurnalistai kalbino Zaną Ahmedą Rahmaną, inžinierių iš Irako Kurdistano, kuris vyko į Minską ir iš jo grįžo atgal į Iraką. Jis pasakojo, jog su bičiulių kompanija nusprendė paatostogauti, nes Baltarusijoje lankėsi jų draugas ir liko patenkintas kelione.

„Mūsų draugas jau buvo Baltarusijoje du kartus, sakė, graži šalis“, – sako Z. Rahmanas. Irako piliečiams turistines vizas išduoda vos kelios šalys, Baltarusija – viena jų.

Nusipirkę atostogų paketą iš „Moonline“ turizmo kompanijos Irake, Z. Rahmanas kartu su draugais atvyko į Minską birželio 18 dieną. Vizos anketą jie užpildė dar Irake, likus savaitei iki skrydžio, tačiau nusileidus Minsko oro uoste procedūros užtruko dar apie tris valandas. Anot LRT kalbinto Z. Rahmano, vietinis turizmo kompanijos darbuotojas įspėjo nevykti prie pasienio.

Vyro pasakojimu, ne visi tuo pačiu reisu atskridę Irako turistai buvo įleisti į Baltarusiją. Esą vienas jaunas kurdas, kalbantis tik savo kurdų dialektu, liko oro uoste.

„Buvo labai aišku, kad jis keliaus į Europą, nors ir sakė, jog atvyko dėl turizmo. Jo nepraleido, padėjome jam vertėjaudami“, – sakė Z. Rahmanas.

Jis taip pat pasakoja, jog neturėjo palikti užstato, nes jo draugas asmeniškai pažįsta turizmo kompanijos vadovą Irake, kuris galėjo būti tikras, kad Z. Rahmanas ir jo kompanija grįš. Vis dėlto penki žmonės iš visos turistinės grupės skrydžiui atgal į Bagdadą nepasirodė.

„Dar du vaikinai sakė, kad Baltarusijos policija jiems neleido vykti į pasienį“, – LRT pasakojo Z. Rahmanas.

Skundžiasi sąlygomis Lietuvoje

Neslūgstant migrantų srautams imamasi griežtinti migrantų gyvenimo sąlygas, Pabradės užsieniečių registravimo centre sulaikyti kurdai protestuoja, kad jie negali laisvai judėti ir retas kuris slepia ketinimus Lietuvoje neužsibūti ir keliauti toliau į Europą.

„Labai atsiprašome, jog turėjome pereiti per sieną, bet neturime jokių kelių patekti į Lietuvą legaliai, – sako Selvanas, kurdas iš Irako. – Mums reikėjo eiti šiuo keliu, rizikuoti, norint būti saugiems.“

Po nesėkmingų bandymų pasišalinti iš Pabradės ir pasiekti kitas Europos šalis, šie žmonės buvo sulaikyti ir dabar gyvena saugomame pastate užsieniečių registravimo centre. Iš jų taip pat atimti telefonai, apribojus galimybes laisvai susisiekti su artimaisiais, o lauke, anot jų, galima būti tik valandą per dieną.

„Nežinau, kodėl jie mane perkėlė čia. Aš čia pirmą kartą, nebandžiau pabėgti, – tvirtina Abdula, Egipto pilietis, atvykęs į Baltarusiją per Ukrainą. – Pasiprašiau prieglobsčio, noriu likti čia.“

O Sahantas iš Irako tvirtino, jog keliolikos žmonių grupė nusprendė pasišalinti iš Lietuvos, kai buvo atmesti jų prieglobsčio prašymai.

„Bandėm pabėgti iš čia, nes buvo baisu vėl grįžti į mūsų šalį,“ – tvirtino jis LRT žurnalistams.

„Gerbiu sprendimus, kuriuos priima ši šalis bei centras Pabradėje, bet aš taip pat turiu orumo kaip pabėgėlis, – sako Sahatas ir priduria, jog jie visi norėtų, kad laukdami teismo sprendimo galėtų turėti daugiau laisvės judėti. – Turintiems sveikatos problemų ypač sunku išbūti čia.“

„Visi žmonės, sulaikyti šiame pastate, kenčia psichologiškai“, – sako Rianas iš Irako. Anot jo, centre jau buvo vienas bandymas nusižudyti. Kitas kurdas Elijas, prisistatęs esantis jazidis, tautos, itin nukentėjusios nuo ISIS (Islamo valstybės) vykdyto genocido, atstovas, priduria: „Jau bėgau, kad nebūčiau Irake, kuris yra kalėjimas, o čia tas pats.“

Šį pasakojimą padėjo rengti: Agnė Vasiliauskaitė, Kasparas Adomaitis, „Mediazona Belarus“ žurnalistai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.