LRT tyrimai

2021.06.22 05:30

LRT tyrimas. Miškų valdovai: kas tarnauja didžiojo verslo interesams

Mindaugas Aušra, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.06.22 05:30

Seime vėl skinasi kelią Miškų įstatymo pataisos, kurios jau ne vieną kartą buvo įvardytos kaip galinčios pažeisti Konstituciją ir tarnauti tik siaurai interesų grupei. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad rengiant šį projektą įtaką politikams darė didieji pramonininkai, siekiantys pirmumo teisės įsigyti medienos iš valstybinių miškų. Jei sumanymas bus įgyvendintas, Valstybinių miškų urėdijai tai gresia milijoniniais nuostoliais.

Šio mėnesio pradžioje pas aplinkos ministrą Simoną Gentvilą įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo ne tik atsakingų institucijų, bet ir didžiųjų medienos perdirbėjų atstovai. Kalbėta apie valstybiniuose miškuose nukertamos medienos aukcionus. Pramonininkai juose siekia pirmumo teisės įsigyjant žaliavą, apribojant tokią galimybę eksportuotojams bei pirkėjams iš kitų šalių.

Pirmumo teisė vietos gamintojams įrašyta Miškų įstatymo pataisose, kurias dar balandžio pradžioje Seime įregistravo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai – buvęs Sauliaus Skvernelio Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas bei buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Projektą pasirašė grupė parlamentarų iš įvairių frakcijų. Panašūs projektai per įvairius Seimo narius bandomi realizuoti jau nuo 2013 metų, o savo intereso dėl jų neslepia didieji medienos pramonininkai.

Tyrimas trumpai

  • Grupė Seimo narių balandžio 6 d. registravo Miškų įstatymo pataisas, kuriose numatoma galimybė medienos perdirbėjams įsigyti medienos iš valstybinių miškų per aukcionus pirmumo teise.
  • Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas, kad tokią teisę įgytų įmonės, kurios pačios arba per darbuotojus yra sumokėjusios ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Tokį reikalavimą atitinka vos 38 įmonės, tai yra 8 proc. visų, dabar dalyvaujančių pirkimuose.
  • Birželio 15 d. projektas registruotas iš naujo. Dabar akcentuojama, kad pirmumą įgytų įmonės, kurių per pastaruosius metus susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai (Iki gamybos vietos) 1 kubiniam metrui medienos yra mažesni nei kitų aukciono dalyvių.
  • Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba bei Seimo Teisės departamentas ne vieną kartą yra konstatavę, kad Miškų įstatymo pataisos dėl pirmumo teisės yra ydingos antikorupciniu požiūriu ir naudingos tik siauroms interesų grupėms bei gali pažeisti Konstituciją.
  • LRT Tyrimų skyrius turi didžiuosius medienos perdirbėjus vienijančios asociacijos „Lietuvos mediena“ dokumentus, kuriuose rašoma, kad ši organizacija siekia Miškų įstatymo pataisų ir dėl to veikia per politikus.
  • Pastarąjį kartą Miškų įstatymo projektas svarstytas praėjusį birželį. Jį teikė S. Skvernelio Vyriausybė pagal K. Mažeikos vadovautos Aplinkos ministerijos parengtą projektą. Šį balandį registruoto projekto teikėjai – K. Mažeika bei buvęs Vyriausybės vicekancleris L. Savickas. Projektą pasirašė grupė parlamentarų, tarp jų ir S. Skvernelis.
  • S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu didžiųjų medienos atstovai buvo įtraukiami į darbo grupes, rengiančias Miškų įstatymo pataisas, bei dalyvaudavo uždaruose politikų pasitarimuose.
  • Turimi dokumentai rodo, kad į uždarus pasitarimus pramonininkų atstovus įtraukia dabartinis aplinkos ministras S. Gentvilas.
  • Ekspertai skaičiuoja, kad suteikus pirmumo teisę konkrečiai pirkėjų grupei, dėl sumažėjusios konkurencijos Valstybinių miškų urėdijos pajamos gali kristi mažiausiai 4 mln. eurų.

LRT Tyrimų skyrius turi dar 2018 m. parengtą stambiuosius medienos perdirbėjus vienijančios asociacijos „Lietuvos mediena“ tuomečio valdybos pirmininko Gintauto Pangonio pranešimą, kuriame šis atvirai kalba apie veiksmus, kaip per politikus siekta šio įstatymo pataisų priėmimo. Pranešime minima, kad asociacija „Lietuvos mediena“, kurios nėra oficialiuose lobistinių organizacijų sąrašuose, dar 2017 m. darė poveikį Seimui įgyvendinant urėdijų reformą, o po to jau galėjo grįžti prie svarbiausio – apsirūpinimo žaliava – klausimo. Jį bandoma realizuoti per Miškų įstatymo pataisas.

Sumanymo vos nepavyko įgyvendinti praėjusiais metais: K. Mažeikos vadovautos Aplinkos ministerijos parengtas bei S. Skvernelio Vyriausybės pateiktas projektas Seime praėjusį birželį buvo atmestas vos keliais balsais. LRT Tyrimų skyriui liudiję parlamentarai bei valstybės tarnautojai teigia, kad pataisų priėmimu suinteresuoti verslininkai vėl mina Seimo koridorius, yra įtraukiami į šiuo klausimu užsiimančias darbo grupes ir net dalyvauja uždaruose pasitarimuose. Turimi susirašinėjimai elektroniniais laiškais rodo, kad tai daroma ir dabartinio aplinkos apsaugos ministro „liberalsąjūdiečio“ S. Gentvilo iniciatyva.

„O kas čia blogo, ta prasme? Kad yra įtraukiama asocijuota struktūra, pagrindiniai Lietuvos perdirbėjai, tie, kurie perka 50–60 procentų Lietuvos medienos?“ – LRT Tyrimų skyriui sakė S. Gentvilas.

Galvojo, kad ministras atsivedė patarėją

Apie tai, kokios grupės yra suinteresuotos Miškų įstatymo pataisomis, prieš metus iš Seimo tribūnos prabilo ilgą laiką parlamentiniame Aplinkos apsaugos komitete dirbęs Algimantas Salamakinas. „Galiu įvardinti, kam jis (įstatymas – red.) reikalingas. Tai yra „Vakarų mediena“ – Sigitas Paulauskas, „Juodeliai“, Marijampolė – Andrius Zimnickas. Ir „Grigeo“ (pagrindinis akcininkas G. Pangonis – LRT). Tie trys žmonės nori to įstatymo. Ir nori ne todėl, kad trūksta medienos, o todėl, kad nori pigiai, mažos kainos“, – diskutuojant dėl eilinį kartą teiktų Miškų įstatymo pataisų tvirtino tuometis Seimo narys.

„Vakarų medienos grupę“ bei „Grigeo“ jungia asociacija „Lietuvos mediena“. Nors jos atstovai viešai teigia, kad apie 70 proc. asociacijos narių yra smulkios ir vidutinės įmonės, teikiamos ataskaitos rodo, kad po jos sparnu yra susibūrusios ir didžiosios, kaip patys įvardija, elitinės, medienos perdirbimo bendrovės.

Iki praėjusių metų pradžios „Lietuvos medienos“ valdybos pirmininko pareigas ėjo popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ didžiausias savininkas G. Pangonis. Iš posto jam teko pasitraukti dėl skandalo, kilusio bendrovei „Grigeo Klaipėda“ į marias paleidus nevalytas nuotekas. Dabar asociacijos valdybos pirmininkas – „Vakarų medienos grupės“ akcininkas Sigitas Paulauskas.

„Juodelių“ savininko Andriaus Zimnicko įmonės pernai spalį įsteigė atskirą jų interesus ginančią Medienos perdirbimo asociaciją. Jai vadovauja pats A. Zimnickas.

Būtent šias dvi asociacijas, kaip aktyviai veikiančias Seime bei Aplinkos ministerijoje, įvardija kalbinti politikai bei valstybės tarnautojai. LRT Tyrimų skyrius teikė klausimus minimiems asmenims. Atsakymų iš S. Paulausko bei „Vakarų medienos grupės“ iki šiol nesulaukėme.

„Grigeo“ vadovas G. Pangonis, paklaustas, ar jo vadovauta asociacija „Lietuvos mediena“ dirbo su politikais, atsakė: „Turbūt nedirbom. Negaliu pasakyti nieko tikrai, neturiu, negaliu komentuoti“.

Medienos perdirbimo asociacijai vadovaujantis A. Zimnickas sakė negalintis kalbėti apie „Juodelių“ veiklą, nes ten nedirba, yra tik savininkas. Klausimų apie įmonę jis paprašė raštu, žadėdamas perduoti atsakingiems asmenims. Gavę šiuos atsakymus, juos pateiksime.

Tačiau verslininkas taip ir neatsakė, kodėl jo įmonėms reikėjo burtis į atskirą asociaciją. Paklaustas apie interesų atstovavimą, jis pasiūlė kalbėtis su asociacija „Lietuvos mediena“.

„Tai, ką jie atsakė, tai ir atsakė. Matot, pramonės asociacijos – jos bendrai veikia“, – sakė A. Zimnickas.

Kaip dažniausiai matomą politinėje aplinkoje LRT Tyrimų skyriaus pašnekovai įvardija nuo 2005 m. dirbantį „Lietuvos medienos“ direktorių Raimundą Beinortą. Šiuo metu, kaip nurodo Aplinkos ministerija, jis oficialiai dalyvauja kovo mėnesį aplinkos ministro S. Gentvilo sudarytoje Miškų konsultacinėje taryboje, taip pat Nacionalinio miškų susitarimo Socialinio intereso grupėje.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad R. Beinortas yra įtraukiamas ir į vidinius valstybės institucijų atstovų pasitarimus. Šių metų sausio pabaigoje jis dalyvavo nuotoliniame pasitarime dėl renovacijos, jame diskutuota apie medienos panaudojimą pastatų šiltinimui.

Pasitarimą, kaip rodo registracijos dokumentai, organizavo aplinkos ministras S. Gentvilas, jame dalyvavo Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai, o R. Beinortas buvo vienintelis pašalinis asmuo. Su LRT kalbėję šio pasitarimo dalyviai patvirtino susidarę įspūdį, kad R. Beinortas – naujasis aplinkos ministro patarėjas, ir tik vėliau sužinoję, kad tai asocijuotos verslo struktūros atstovas.

„Aš manau, čia jūs įžengėte į tą tokį kvestionavimą, ar iš esmės galima šnekėtis su asocijuotu verslu. Aš nešneku su konkrečiom įmonėm, aš šneku su asociacijom, kviečiamės jų atstovus“, – tvirtino S. Gentvilas.

Lobizmas – intymus dalykas

LRT Tyrimų skyrius teiravosi R. Beinorto, kokią veiklą vykdo ir kokius interesus gina atstovaudamas asociacijai įvairiais formatais. Tačiau gavęs raštu suformuluotus klausimus, „Lietuvos medienos“ direktorius paskambinęs nurodė atsakymų nepateiksiantis ir pasiūlė „užmiršti jo telefono numerį“.

Kaip matyti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) skelbiamos informacijos, asociacija „Lietuvos mediena“ nesiregistravo kaip lobistinę veiklą vykdanti organizacija. Nuo 2021 m. kaip lobistai turi registruotis asociacijos, siekiančios teisės aktų priėmimo arba atmetimo, taip pat jų nuostatų keitimo. Tai jau padarė daugiau kaip pusšimtis asociacijų, taip pat ir interesų medienos sektoriuje turinčios „LitBioma“, Miškų ir žemės savininkų asociacija ir pan.

2017–2021 m. VTEK ne kartą kreipėsi į įvairias asociacijas, prašydama įsivertinti, ar jų atstovai nevykdo lobistinės veiklos, ragino juos registruotis bei teikti deklaracijas, jei tokia veikla vykdoma. Tačiau „Lietuvos medienos“ direktorius R. Beinortas LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad jis prievolės registruotis lobistu neturėjo. Jis teigė, kad klausimas apie lobistinę veiklą yra „nenormalus“, o žurnalistai „lenda ten, kur nepriklausytų“.

Pasak R. Beinorto, lobistinė veikla – „visiškai intymūs dalykai“, kaip jis „tvarkosi šitoj vietoj“.

Buvęs Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas patvirtino, kad jo darbo metu „iš medienos asociacijų“ R. Beinortas buvo aktyviausias asmuo. „Tai buvo dalyvavimas visose darbo grupėse, posėdžiuose, tiesioginiuose susitikimuose, pradedant nuo bendrų konferencijų iki darbo grupių, iki tiesioginių susitikimų, taip pat su manimi ir, manau, su kitais asmenimis taip pat“, – sakė jis.

Reikalavimus būtų atitikę 8 proc. įmonių

Balandžio 6-ąją Seime registruotų Miškų įstatymo pataisų autoriai nurodo, kad šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip tūkstantis medienos pramonės įmonių. Suteikus pirmenybę gamintojams, galimybės pirmajame etape įsigyti žaliavos esą netektų keliasdešimt eksportuotojų, bet likusios bendrovės palaikytų konkurencinę aplinką.

Tačiau šiame projekte buvo numatytas ribojimas, sukėlęs nerimo net poziciją dėl prioritetų vietos gamintojams remiantiems politikams. Pataisų autoriai siūlė, kad išskirtines teises įgytų įmonės, kurios pačios arba per darbuotojus yra sumokėjusios ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.

Remiantis medienos biržos operatoriaus „Baltpool“ pateiktais duomenimis, 2019–2020 m. sutarčių su Valstybinių miškų urėdija dėl medienos pirkimo turėjo su 456 įmonės (11 iš jų – užsienio bendrovės). Pritaikius 0,5 mln. eurų sumokėtų mokesčių ribą, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, į pirmumo teisę būtų galėjusios pretenduoti vos 38 įmonės, tai yra 8 proc. visų, dabar dalyvaujančių pirkimuose.

Dėl šio projekto ypač skeptiškai pasisakė Specialiųjų tyrimų taryba (STT) ir nurodė, kad siūlomos pataisos yra ydingos antikorupciniu požiūriu ir naudingos tik atskiriems ūkio subjektams arba siauroms interesų grupėms. Konkurencijos Taryba skelbė, kad pataisos gali būti nesuderinamos su sąžiningos konkurencijos laisvės principu, o Seimo Teisės departamentas akcentavo jų galimą antikonstituciškumą, ribojant galimybę medienos žaliavą pirkti kitų šalių gamintojams.

Birželio 15-ąją autoriai registravo naują projekto variantą, kuriame išlygos dėl sumokamų mokesčių nebeliko. Dabar projekte akcentuojama, kad jo pagrindinis tikslas – skatinti medienos apdirbimą arčiau miško kirtimo vietos, taip mažinti CO2 išmetimus. O naujojo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nustatytus kriterijus atitiks iš esmės visos medieną perdirbančios įmonės, „išskyrus atskirus pavienius smulkius ūkio subjektus“.

„Neapibrėžiama, kokio dydžio (turi būti kriterijus atitinkančios įmonės – LRT). Tai turbūt yra visiškai supaprastintas variantas, kuris, manau, turėtų tikti visiems, ir nekiltų kažkokių papildomų abejonių, ar čia vienoms, ar kitoms, ar didelėms, ar mažoms“, – aiškino vienas projekto autorių K. Mažeika.

Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad abejonių dėl projekto išlieka. „Man kyla klausimas, skaitant pasiūlymus, dėl deklaruojamo tikslo. Deklaruojamas tikslas yra, kad pakeitimai leis užtikrinti mažesnį poveikį aplinkai ir klimatui. Bet aš negaliu pamiršti kitų tikslų, apie kuriuos buvo kalbama, kai buvo svarstomi ankstesni siūlymai. O kiti tikslai būdavo, arba priežastys – žiūrėkite, miškus perka pirkėjai iš kitų ES valstybių ir mums sunku konkuruoti. Aš esu linkęs priimti tikslą, kaip jis parašytas – mažinti poveikį klimatui, bet man sunku pamiršti ir šio dokumento istoriją“, – sakė jis.

Be kita ko, Š. Keserauskas įžvelgia ir rizikų investicijoms į medienos pramonę, jei verslą Lietuvoje norėtų kurti nauji dalyviai. „Naujam žaidėjui tektų pirkti įprastine tvarka. Ir tada klausimas, ką tas prioritetas duotų. Jeigu jis neduotų geresnių kainų, tai daugeliui pirkėjui jis nebūtų reikalingas. Matyt lūkestis yra, kad kainos būtų geresnės, kad būtų apribotas pirkėjų skaičius, apribota konkurencija“, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas.

S. Gentvilas: negalime būti kaip Afrika

Dėl teisės apsirūpinti valstybine mediena pirmumo teise pramonininkai kovoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Konkuruojama su eksportuotojais ir užsienio pirkėjais, kurie pagal oficialią statistiką nuperka trečdalį žaliavos iš maždaug 7 mln. kubinių metrų, iš viso pagaminamų Lietuvos miškuose (pusę iš šio kiekio sudaro valstybiniuose miškuose nukertama mediena).

Interesų kovos ypač įsiplieskia medienos kainoms rinkose kylant, kas vyksta pastaruoju metu. Štai gegužę įvykusiame pusmetiniame aukcione didžiąją dalį jame parduotų rąstų įsigijo Latvijos įmonė, pasiūliusi maždaug 20 proc. didesnę kainą. Lietuvos pramonininkai iš karto prabilo apie tai, kad vietos gamintojai, ypač mažieji perdirbėjai, paliekami be žaliavos.

„Užuot iš valstybinės medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, pasirūpinę regionais, vystę pramonę ir darbo vietas, esame paskutinė valstybė Europoje, kuri tik parduoda žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą“, – agentūros ELTA išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas.

Panašią poziciją dėsto ir aplinkos ministras S. Gentvilas. „Medienos apdirbimo sektorius yra Lietuvos sėkmės istorija. Turėdami savo biomasės išteklius, mes negalime būti kaip Afrika, kaip žaliavų eksportuotojas, kur nėra gamyklų ir eksportuojama į Vakarų gamyklas“, – tvirtino jis.

Nors gamintojai tikina, kad eksportuotojai išsiveža žaliavą, oficiali statistika rodo, kad nuo 2018 m. piką pasiekęs apvaliosios padarinės medienos, tai yra žaliavos, eksportas nuosekliai mažėja. Pati asociacija „Lietuvos miškai“ skelbia medienos produktų importo ir eksporto analizę, kurioje nurodoma, kad pernai iš šalies eksportuota 6 proc. mažiau padarinės medienos nei 2019-aisiais.

Daugiausia iš Lietuvos iškeliauja prastesnės kokybės medienos. Didžiąją eksporto dalį sudaro celiuliozės fabrikams reikalingi popierrąsčiai, kuriems iki šiol Lietuvoje nebuvo paklausos. Tuo metu rąstų eksportas nuo 2018-ųjų traukėsi: 2018 m. išgabenta 1,3 mln. kubinių metrų, o pernai – 0,8 mln.

„Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad šiuo metu visa mediena turi labai didelę paklausą.

„Kaina, kuri yra dabar, jos nėra buvę istorijoje. Bet jeigu paimtume viską, ką pjauna miškuose, tai vidutinė kaina, už kurią parduodamas visas miškų produktų portfelis, pradedant malkomis, baigiant rąstais, tai panašios kainos buvo 2018 m. Tačiau 2018 m. buvo truputėlį kitokia situacija. Tada labai paklausūs buvo prastos kokybės medienos produktai: malkos, popierrąsčiai. Dabar ant bangos yra rąstai ir tarrąsčiai“, – sakė jis.

Net konkuruodama dėl žaliavos, šalies medienos pramonė demonstruoja gerus rodiklius. Jau minėtoje „Lietuvos medienos“ skelbiamoje analizėje nurodoma, kad net siautėjant pandemijai, Lietuvos užsienio prekybos mediena bei jos gaminiais apyvarta pernai sumažėjo tik 0,6 proc. ir sudarė 4,81 mlrd. eurų.

V. Jonutis LRT Tyrimų skyriui taip pat teigė nemanantis, kad medienos pramonė išgyvena blogus laikus. „Šiuo metu produktų paklausa yra beprecedentė, ir, manyčiau, kad čia net nėra labai didelio skirtumo kiek – 100 ar 110 eurų už kubą – už tuos rąstus mokėti. Manau, kad pelningumas yra istoriškai didelis šiuo metu tose įmonėse“, – sakė jis.

„Jeigu latviai sugeba čia aukciono būdu nukonkuruoti vietinius, tai reiškia, kad ta kaina vis tiek nėra tokia didelė, kad sugeba tokį kiekį nusipirkti. Pajamos galiausiai vis tiek yra didesnės nei tai, ką sumokėjai už žaliavas“, – pažymėjo V. Jonutis.

Kaip vyksta aukcionai

  • Vykdant didmeninę prekybą žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis per elektroninę pardavimo sistemą aukcionai organizuojami ilgalaikėms (3–10 m.), pusmetinėms (6 mėn.) ir trumpalaikėms sutartims (3 mėn.) sudaryti.
  • Aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti vyksta „juodosios dėžės“ principu: kai paskelbiama aukciono pradžia, dalyviai konkrečiam sortimentui (žaliavos rūšiai – LRT) pasiūlo konkrečią kainą, kurios pamatyti kiti dalyviai neturi galimybės: ji negali būti atskleista, kiti dalyviai koreguoti savo pasiūlymo (didinti kainos) negali.
  • Parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas privalo patikslinti kas pusę metų. Tai reiškia, kad pirkėjas, įsigijęs medienos pagal ilgalaikę sutartį, aukcione siūlytą savo kainą už ją moka tik pusę metų, o vėliau jo sutarties kaina koreguojama kas pusę metų pagal pusmetiniame aukcione susiformuojančias kainas.
  • Konkurencijos taryba įspėja apie galimas rizikas:
  • Pirkėjai, žinodami, kad jų pasiūlytos kainos pusmetiniuose aukcionuose turės įtakos jų ilgalaikėms sutartims, gali vengti dalyvauti pusmetiniuose aukcionuose ir siūlyti geriausią kainą, kad vėliau netektų aukštos kainos mokėti pagal turimus ilgalaikius kontraktus;
  • Pusmetinio aukciono rinkos dalyvis, pirkdamas nebūtinai didelį kiekį medienos, ir žinodamas, kad jo pasiūlyta kaina bus perkelta į ilgalaikius kontraktus, turi galimybę manipuliatyviai nustatyti labai aukštą kainą, kurią vėliau gali tekti mokėti jo konkurentams, turintiems ilgalaikius kontraktus;
  • Medienos pardavėjas, ypač prekiaudamas reto sortimento žaliava, gali pusmetiniame aukcione pasiūlyti labai nedidelį kiekį žaliavinės medienos už itin aukštą kainą, žinodamas, kad ši kaina bus perkelta ilgalaikius kontraktus turintiems pirkėjams.

Dar vienas įdomus momentas: nors projekto rengėjai kalba apie kriterijus atitiksiančių įmonių nešamą ekonominę bei socialinę naudą bei akcentuoja jų sumokamus mokesčius, iš tiesų valstybės kišenė dėl dalies šių bendrovių veiklos mažai pilnėja.

VMI pateikti duomenys rodo, kad vienuolika įmonių, kurios pagal pirmąjį Miškų įstatymo pataisų variantą būtų galėjusios pretenduoti į pirmumo teisę pirkti valstybinę medieną, – „Klaipėdos mediena“, „Sakuona“, „Juodeliai“, „Girigeo Baltwood“, „Šilalės mediena“, „Dzūkijos miškas“, „Užmojai su garantijomis“, „Liskandas“, „Bageta“, „Baldai jums“ bei „P.Varkojis ir kompanija“ – susigrąžino daugiau mokesčių, nei sumokėjo.

„Grąžintinas PVM susidaro, kai mokesčių mokėtojas vykdo PVM apmokestinamus pirkimus, investuoja į veiklą ar gamybą, o prekes ar paslaugas parduoda be PVM (eksportas, tiekimai į Europos Sąjungą).<...> Pavyzdžiui, įmonės pirkimus vykdo Lietuvoje ir (arba) importuoja, o prekių, produkcijos dalį tiekia į kitas ES šalis arba eksportuoja: dėl iš Lietuvos išgabentoms prekėms taikomo 0 proc. PVM tarifo nemoka pardavimo PVM, ir susidaro grąžintina iš biudžeto PVM suma“, – LRT nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pagrindiniai konkurentai – eksportuotojai ir užsieniečiai

Aplinkos ministras S. Gentvilas tvirtina, kad pramonininkai, siekdami išskirtinių teisių, nebando mažinti valstybinės medienos kainų. Pasak jo, prioritetą aukcionuose suteikus vietos gamintojams, žaliavos kainos tik kils.

„Noriu jus nuraminti, kad Lietuvoje norime įkurti daugiau darbo vietų, ir kad medienos supirkimai iš Valstybinių miškų urėdijos pabrangtų. Nes paprastai yra taip, kad kai pramonė yra šalia žaliavų, medienos kainos bent trečdaliu arba penktadaliu išauga, dėl to, kad susitaupo logistikos kaštai. <...> Tai nėra čia tikslo parduoti valstybinę medieną papigiaja. Yra tikslas, kad Lietuvoje įsikurtų pramonė, apdirbtų lietuvišką medieną, ir mes taptumėm medienos importo, o ne eksporto šalimi“, – kalbėjo ministras.

Prekiautojus mediena vienijančios Medienos prekybos asociacijos vadovas Egidijus Kontrimavičius tokius argumentus neigia. Pasak jo, eliminavus konkurentus, vietos gamintojai nebesivaržys tarpusavyje, nes perka skirtingų rūšių žaliavą.

„Įsivaizduokite, vietiniai be jokios konkurencijos visai kainos nekels, jie netgi mažins tą kainą aukcione. Koks tikslas kelti kainą, kai žinai, kad niekam daugiau nereikia be tavęs?“, – tvirtino jis.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad vietos pramonininkai iš tiesų perka skirtingą žaliavą iš valstybės miškų. Aukcionuose sudarytos ilgalaikės sutartys rodo, kad, pavyzdžiui, bendrovė „Juodeliai“ labiausiai suinteresuota tarrąsčiais (mediena, skirta taros ruošiniams gaminti), plokščių mediena, rečiau – pjautiniais rąstais. „Vakarų medienos grupei“ priklausanti „Sakuona“ dažniausiai perka beržo rąstus bei popierrąsčius, o „Klaipėdos mediena“ – malkas bei plokščių medieną.

„Ženkli dalis medienos yra nuperkama toje srityje veikiančių itin stambių kompanijų. Negalima sakyti, kad jos vienintelės yra toje srityje veikiančios, įvairius produktus perka daug bendrovių, tačiau dominuoja tikrai kelios. Žiūrint į medienos produktus, kiekviename segmente, išskyrus popierąsčius (kuriems paklausos iki šiol nebuvo – LRT), yra kažkoks stambus vartotojas, kuris nuperka didžiąją dalį medienos“, – sakė „Baltpool“ atstovas V. Jonutis.

Medienos prekybos asociacija skaičiuoja, kad eliminavus konkurentus, Valstybinių miškų urėdijos pajamos sumažėtų trečdaliu. Valstybinių miškų urėdija šiemet tikisi iš medienos uždirbti daugiau kaip 180 milijonų – realizavus pramonininkų pageidavimus, prekiautojų manymu, grėstų daugiau kaip 50 mln. eurų nuostolis. Tuo metu „Baltpool“ skaičiuoja, kad urėdija prarastų nuo 4 mln. eurų per metus.

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė apie besiklostančią situaciją kalba nenoriai.

„Šiuos siūlymus turėtų įvertinti teisininkai. Ateitis parodytų. Jeigu pramonės konkurencija būtų didelė, sunku pasakyti, kokia ta medienos kaina būtų“, – sakė jis.

Pridėjo ranką prie įstatymo rengimo

LRT Tyrimų skyrius turi dokumentus, pagrindžiančius, kad asociacija „Lietuvos mediena“ darė poveikį politikams, rengiant įvairius Miškų įstatymo pataisų variantus.

„Visi sprendimai dėl apvaliosios medienos prekybos tvarkos, medienos išteklių efektyvaus naudojimo šalyje ministerijose, Seime priimami mums aktyviai dalyvaujant“, – rašoma 2018 m. parengtoje tuometinio „Lietuvos medienos“ valdybos pirmininko G. Pangonio metinėje ataskaitoje, kurią gavo LRT Tyrimų skyrius.

Tačiau dabar G. Pangonis sako negalintis šio dokumento komentuoti. „Na, žinote. Ar tikrai aš dabar atsimenu tą ataskaitą? Kaip aš dabar ją dar rasiu ir paskaitysiu. Tikrai negaliu komentuoti“, – aiškino jis.

Ataskaitoje minima, kad jau 2014 m. asociacijos žmonių „didelių pastangų dėka“ Seime pirmą kartą buvo registruotos Miškų įstatymo pataisos. Iki 2016 m. Seimo rinkimų jų nepavykus priimti, asociacija esą išsikėlė tikslą su naująja valdžia realizuoti kitą siekinį – sujungti tuo metu veikusias 42 urėdijas į vieną įmonę.

„Po atkaklaus darbo naujai išrinkto Seimo komitetuose, Vyriausybėje, 2017 m. vasarą džiaugėmės Seimo patvirtinta Valstybinių miškų valdymo reforma“, – rašoma G. Pangonio ataskaitoje.

Buvęs premjeras S. Skvernelis neigia, kad prie urėdijų reformos prisidėjo verslininkai. „Nebuvo čia pagrindinis dalykas. Tai buvo visai kiti argumentai urėdijų sujungimų“, – aiškino jis.

Tačiau G. Pangonio ataskaitoje nurodoma ir tai, kad sujungus urėdijas, „atėjo laikas grįžti prie žaliavų klausimo“. „Balandžio mėnesį (2018 m. balandį – LRT) susitikome su Ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir sulaukėme jo patikinimo, kad Miškų įstatymo nuostatos apie didžiausią socialinę ir ekonominę naudą valstybei bus įgyvendinamos. Šiuo metu Vyriausybėje pradėjo veikti darbo grupė, kuri iki birželio pabaigos įpareigota pateikti naują medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarką. Šioje grupėje dirba mūsų asociacijos atstovas“, – nurodoma 2018 m. ataskaitoje.

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad iš tiesų „Lietuvos medienos“ vadovas R. Beinortas, taip pat Miškų ir žemės savininkų asociacijos atstovas buvo pakviesti į 2017 m. kovą vykusį S. Skvernelio vadovautos Vyriausybės pasitarimą. Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pasirašytame rašte, jie atvyko „Ministro pirmininko ar ministrų kvietimu“.

„Šių institucijų atstovai Vyriausybės pasitarime dalyvavo dėl tos priežasties, kad teikė pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto ir susijusių įstatymų projektų“, – nurodoma dokumente.

Tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu 2018-ųjų balandį R. Beinortas buvo įtrauktas ir į darbo grupę, turėjusią parengti prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą. Juo remtasi ir rengiant eilines, pernai atmestas Miškų įstatymo pataisas.

Toje darbo grupėje, be kitų valstybės institucijų bei verslo atstovų, dalyvavo ir tuometinis premjero S. Skvernelio patarėjas, vėliau Vyriausybės vicekancleris L. Savickas. Ši balandį jis kartu su „valstiečių“ atstovu K. Mažeika Seime ir vėl grįžo prie Miškų įstatymo.

LRT kalbintas L. Savickas neigė, kad prie projekto rengimo prisidėjo „Lietuvos medienos“ ar kitų interesų grupių atstovai.

„Tikrai mano žiniomis taip nėra. Šitas projektas, dar man dirbant Vyriausybėje, buvo ne kartą nagrinėtas, buvo suformuotos darbo grupės ir ieškota sprendimų. Galiu kategoriškai pasakyti, aš nė su viena iš jūsų minimų įmonių tiesiogiai nederinau, neturėjau jokių kontaktų šiuo klausimu, išskyrus tai, kad buvo padaryti, jeigu neklystu, vieši klausymai, kuriuose galbūt kažkokie atstovai medienos dalyvavo. Ir... yra Seimo narių iniciatyva“, – sakė politikas.

Jo minimi klausymai – balandžio 28 d. parlamentinės grupės organizuota nuotolinė diskusija dėl Miškų įstatymo pataisų. Joje dalyvavęs R. Beinortas, neigdamas nuogąstavimus, kad pataisos būtų palankios tik didiesiems gamintojams, prabilo apie asociacijos indėlį.

„Jeigu prisiminsit istoriją, visą laiką, kada mes ruošėme visus pasiūlymus... Tiksliau, dalyvavome ruošiant pasiūlymus įstatymo pakeitimui, tai visą laiką sakėm, kad kriterijus nėra įmonės dydis. Kriterijus yra vienintelis – kad mediena yra perdirbama čia, ir yra kuriama pridėtinė vertė“, – kalbėjo „Lietuvos medienos“ direktorius.

Jautė palankumą pramonininkams

Kaip jau minėta, balandį pateiktas, o prieš savaitę pakoreguotas Miškų įstatymo pataisas savo parašais parėmė grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų. Antrąjį pataisų variantą pasirašė ir buvęs premjeras, Seimo „valstiečių“ frakcijos narys S. Skvernelis. Kalbinamas LRT Tyrimų skyriaus, iš pradžių jis teigė to nedaręs.

„Mano pasirašytas Miškų įstatymas? Nu nejuokaukit. Nu tai gal aš žinau, ką pasirašau“, – piktinosi jis.

Tačiau netrukus buvęs premjeras pasiūlė kalbėtis su projekto autoriais. „Tai gal būna, žinot, pasirašo ten daugelis Seimo narių. Būna, kad pasirašai. Tai aš tikrai nesu pagrindinis autorius, tai nieko ir nekomentuosiu“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelis teigė neprisimenantis ir praėjusį birželį Seimo svarstytų jo vadovautos Vyriausybės teiktų eilinių Miškų įstatymo pataisų bei prieš tai rengtų nutarimų, susijusių su miškų sektoriumi. „Tai jūs ir klauskite ministrą aplinkos, kažkas ten buvo atsakingas. Aš dabar ką ten žinau, kas ten kokių konsultacijų buvo. Visi Vyriausybės įstatymų projektai yra vieši, vyksta konsultacijos su suinteresuotom pusėm. Visom. Nuo visuomenininkų iki asociacijų. Vat tai ir atsakymas jums“, – aiškino buvęs premjeras.

Medienos pardavimo tvarkai, numatančiai pirmenybę vietos gamintojams, S. Skvernelio Vyriausybė pritarė praėjusį vasarį. Jos pagrindu tapo dar 2019 m. gruodį K. Mažeikos vadovautos Aplinkos ministerijos pateiktas eilinis Miškų įstatymo projektas.

„Šiuo metu veikianti Vyriausybė bene vienintelė į savo programą pakankamai kategoriškai įsirašė, jog reikia sutvarkyti šį klausimą – kad žaliavos nebūtų išvežamos, kad, remiantis pasaulio ir Europos Sąjungos praktika, būtų sukurta sistema, skatinanti žaliavas perdirbti toje šalyje, kur jos užaugintos“, – apie rengiamus dokumentus užsakomajame straipsnyje viename didžiųjų šalies portalų tuo metu kalbėjo asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius R. Beinortas.

Prieš tai Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu pakeitė medienos pardavimo taisykles. Nepaisant skambėjusių prieštaravimų, laikinai leista medienos aukcionuose skelbiamą minimalią kainą sumažinti iki 20 procentų. Tuometinis Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas viešai skelbė, kad dėl to valstybinės miško žaliavos pardavėjas gali prarasti iki 68 mln. eurų.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas buvęs urėdijos vadovas neslėpė, jog „tam tikrais momentais apimdavo toks jausmas“, kad buvusi Vyriausybė arba jos nariai yra labiau palankūs medienos pramonės interesams.

„Pavyzdžiui, kai buvo medienos prekybos taisyklių derinimas Aplinkos ministerijoje, tai kai kada mes jautėmės, kad pramonės asociacijų atstovų nuomonė yra labiau girdima negu miškų urėdijos nuomonė. Jeigu 10 proc. mūsų pasiūlymų buvo išgirsta, ir tikriausiai 90 proc. pramonės pasiūlymai buvo išgirsti“, – sakė jis.

Tuometis aplinkos ministras K. Mažeika neigia dirbęs interesų grupėms. „Jeigu tie, kurie gamina iš medienos gaminius Lietuvoje, yra siaura interesų grupė, tai, na, turbūt reikia pasakyti, kad jie sukuria 50 tūkstančių darbo vietų. Tokia ir siaura ta interesų grupė, nes liečia visus joje dirbančius“, – kalbėjo buvęs ministras.

Į valdžios duris beldžiasi kelis dešimtmečius

Įgyti galimybę pirmiesiems apsirūpinti valstybine mediena pramonininkai bando jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2007 m. „Vakarų medienos grupės“ prezidentas S. Paulauskas laišku kreipėsi į tuometį premjerą Gediminą Kirkilą, prašydamas prie Vyriausybės suburti derybų grupę. Kaip skelbė žiniasklaida, ji turėjo aptarti sąlygas „Vakarų nedienos grupės“ planuotai statyti plokščių gamyklai Mažeikiuose.

Pramonininkai pageidavo 10 m. trukmės sutarties, pagal kurią iš valstybinių miškų per metus turėtų būti patiekta ne mažiau kaip 500 tūkst. kubinių metrų popiermedžių. Taip pat prašyta gamyklai išnuomoti 25–30 hektarų žemės sklypą, parduoti elektros energijos mažesne kaina nei kitiems vartotojams, užtikrinti ES struktūrinių fondų paramą ir mokesčių lengvatas. Tačiau gamykla Mažeikiuose taip ir neiškilo.

Tais pačiais metais buvo parengtas ir prekybos apvaliąja mediena taisyklių projektas, kurio autorystė viešumoje buvo priskiriama asociacijai „Lietuvos mediena“. Jame buvo nuostata, kad ilgalaikes medienos pirkimo sutartis galėtų sudaryti tik tos įmonės, kurios per 7 m. į šią pramonę Lietuvoje investavo ne mažiau kaip 25 mln. litų (maždaug 7 mln. eurų). Šio projekto tobulinimo grupėje prie Vyriausybės buvo ir R. Beinortas.

2008-aisiais „Vakarų medienos grupė“ vėl surašė laišką Vyriausybei. Jame pageidauta ilgalaikių sutarčių ne mažesniam nei 500 tūkst. kub. m popiermedžių kiekiui per metus. Siūlyta, kad sutartis pasirašytų ne savarankiškai tuo metu veikusios 42 urėdijos, bet Generalinė miškų urėdija aplinkos ministro sprendimu. Procesą turėjo prižiūrėti speciali komisija, į kurią reikalauta įtraukti asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovą.

2011-aisias premjeras Andrius Kubilius sulaukė Vakarų Lietuvos medienos įmonių atstovų memorandumo, kuriame skambėjo raginimas imtis priemonių užtikrinant vietinės pramonės aprūpinimą mediena iš valstybinių miškų bei ribojant rąstų eksportą.

2013-aisias parlamentarai Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis Seime įregistravo Miškų įstatymo pataisą, kurioje pirmąkart nuskambėjo siūlymas parduodant valstybiniuose miškuose pagamintą medieną sudaryti sąlygas, kad žaliavą pirmiausiai galėtų įsigyti gamybinius pajėgumus Lietuvoje turintys asmenys. O medienos perdirbėjai kreipėsi į tuometę Vyriausybę, kad pirmiausiai žaliava galėtų apsirūpinti gamybinės įmonės.

2015 m. Seimą pasiekė naujos Miškų įstatymo pataisos. Tačiau jas svarstę parlamentarai netikėtai priėmė kitokį sprendimą – įstatyme įtvirtino, kad Lietuvoje veikia 42 urėdijos. Ši nuostata buvo atšaukta 2017 m., S. Skvernelio Vyriausybei įgyvendinus urėdijų reformą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.