Tik LRT.LT
Jaroslavas Narkevičius, Valdemaras Tomaševskis, Michalas Mackevičius

LRT tyrimai

2020.08.06 05:30

LRT tyrimas. Didžiausioje korupcijos byloje – Jaroslavo ir „atkatų“ „lenkams“ pėdsakas

atnaujinta 08-07 13.49
Jurga Tvaskienė, Rūta Juknevičiūtė, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.08.06 05:30

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kurio namo Trakuose rekonstrukcijos aplinkybes nagrinėja teisėsauga, pėdsakas ryškėja ir kitoje skandalingoje istorijoje. Prieš dešimtmetį Trakus krėtė politikų korupcijos skandalas. Šioje byloje aptinkami pokalbiai apie kyšių dalybas su „lenkais“ ir skamba Jaroslavo vardas. Pats J. Narkevičius tvirtina nieko nežinantis ir jokių sumų negavęs. Korupcines schemas neigia ir „lenkų“ atstovai. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad ministro atstovaujama lenkiška organizacija veikė tarsi pilkojoje zonoje.

„Čia Jaroslavo dešimt. Ir atsikratyk, laikyk“, – tokia frazė nuskamba 2008-ųjų vasario pradžioje pareigūnų slapta įrašytame tuometinių Trakų rajono vadovų Vytauto Petkevičiaus ir Leonardo Karnilos pokalbyje.

Tyrimas trumpai

  • Prieš dešimtmetį nagrinėtoje Trakų korupcijos byloje skambėjo ir Jaroslavo vardas. Bylos medžiagoje yra slapta įrašyti įtariamųjų pokalbiai, kuriuose jie tariasi, kad iš verslo gautais „atkatais“ reikės dalytis su Jaroslavu ir „lenkais“.
  • Bylos tyrėjai joje minimus „lenkus“ siejo su politine partija LLRA, tačiau jos dalyvavimas korupcinėse schemose nebuvo įrodytas.
  • Šalia LLRA Trakų rajone tuo metu aktyviai veikė kita lenkų organizacija – Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyrius, kuriam iki šiol vadovauja Jaroslavas Narkevičius.
  • LLRA teikia ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai, tuo tarpu Lenkų sąjungos pajamos ir išlaidos iki 2015 m. buvo faktiškai nekontroliuojamos.
  • LLS vadovas Michalas Mackevičius LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad senus išlaidų dokumentus sunaikino.
  • LLRA ir LSS yra tampriai tarpusavyje susijusios: LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis yra visuomeninės LLS valdybos narys ir Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas, o J. Narkevičius – LLRA tarybos narys.
  • LLRA buvo įsteigta LS iniciatyva dalyvauti rinkimuose.

Vos po kelių dienų, 2008 m. vasario 13-ąją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai L. Karnilą, atstovavusį Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) bei jos deleguotą į Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus postą, sulaiko darbo kabinete su įkalčiais. Dar po savaitės teismas leidžia nuo pareigų nušalinti Trakų merą Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovą V. Petkevičių ir vicemerą liberalcentristą Saulių Raščiauską. Jie įtariami už palankius sprendimus reikalaudavę pinigų iš verslo.

Po 2007 m. savivaldybių rinkimų būtent LiCS ir socialliberalų atstovai Trakuose suformavo valdančiąją koaliciją. Į pagalbą pasitelkė ir septynis mandatus laimėjusią Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA).

Dalijantis valdžią, LLRA atstovui Henrikui Jankovskiui, vadovavusiam LLRA Trakų skyriui, teko vicemero postas. Dar viena „lenkų“ atstovė – dabartinio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus žmona Irena Narkevič – ėjo Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, vadovavo Viešųjų pirkimų komisijai.

Pats J. Narkevičius, tuo metu dirbęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, buvo eilinis Trakų rajono tarybos narys, paskirtas į Biudžeto ir finansų komitetą. Tačiau partiniame lygmenyje J. Narkevičiaus statusas buvo reikšmingas: jis priklausė LLRA valdybai, taip pat ėjo svarbias pareigas visuomeninėje organizacijoje Lietuvos lenkų sąjungoje – buvo jos valdyboje, taip pat vadovavo Trakų rajono skyriui.

Iš bylos medžiagos: „2007-12-06 14 val. 47 min. L. Karnila susitikimo metu su S. Raščiausku pasakojo, kad buvo atvažiavęs Mindaugas (byloje minimas verslininkas – LRT), kuris pasakė, kad trims partijoms (Naujoji Sąjunga, Lenkų, Liberalų ir centro sąjunga) padarė po dešimt (galimai pavedimus po dešimt tūkstančių už palankų Trakų r. savivaldybės sprendimą). L. Karnila paaiškino S. Raščiauskui, kad kalbėjosi su Petkevičiumi ir pasakė jam, jog Lenkų partija neturi sąskaitos. Petkevičius pasiūlė: „<...> davai, pervesk tu man, o aš su jais atsiskaitysiu.“

Tačiau 10 metų trukusiame teismų maratone tiek „lenkų“, tiek „atkatų“ dalybose minimo Jaroslavo linija taip ir liko neišnagrinėta. LRT Tyrimų skyrius pasidomėjo, koks buvo „lenkams“ atstovavusių organizacijų ir byloje minimo Jaroslavo vaidmuo istorijoje, kurią teisėsaugininkai tuo metu vadino didžiausia Lietuvoje politinės korupcijos byla. Joje L. Karnila, V. Petkevičius bei S. Raščiauskas buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau už grotų taip ir nesėdo. Realios bausmės paskirtos kyšius mokėjusioms penkioms bendrovėms bei 11 verslininkų.

Lemtingas sandoris

Visuomenė apie plataus masto tyrimą sužinojo 2008 m. vasario 13-ąją, kai teisėsaugininkai su įkalčiais – 10 tūkst. litų (maždaug 3 tūkst. eurų) už galimą palankų vietos valdžios sprendimą – sulaikė Trakų rajono administracijos direktorių L. Karnilą.

Ši suma, kaip rodė teisėsaugininkų informacija, tebuvo menka dalis nuo „atkato“, kurio Trakų vadovybė reikalavo iš potencialių savivaldybės žinioje buvusio Kudrionių poilsio komplekso pirkėjų. 2005 m. pradėtos pardavinėti bazės vaizdingoje vietoje pradinė kaina buvo 2,7 mln. litų (783 tūkst. eurų). Tačiau 2007 m. pirkėjams per tarpininkus įvardyta kita suma – 3 mln. litų (870 tūkst. eurų).

Oficialiai, pagal sutartį su kompleksą valdžiusia savivaldybės įmone „Trakų paslaugos“, į rajono biudžetą turėjo įkristi tik 2,52 mln. litų (730 tūkst. eurų). Likusią sumą, 480 tūkst. litų (beveik 140 tūkst. eurų), kaip rodo bylos duomenys, reikalauta prieš sandorį paruošti grynaisiais.

Iš liudininko (pirkėjų atstovo) apklausos: „V. P. (tarpininkas) pasakė, kad yra suinteresuoti asmenys, Trakų r. sav. administracijos direktorius, kam reikalinga paduoti sumą – 100–150 000 litų, t. y. iki 200 000 litų. Tai yra pagrindinis asmuo, jeigu jį tenkina tokios sąlygos, tuomet jis ruošia valdybos narių protokolą, kuris bus pasirašytas, kad minimam sandoriui... Likusi pinigų suma bus padalyta tarp kitų asmenų.“

„Trakų paslaugų“ valdyba teigiamą sprendimą dėl Kudrionių komplekso pardavimo priėmė 2008-ųjų vasario 8 d. Šiai valdybai, be kitų asmenų, priklausė ir administracijos direktorius L. Karnila bei jo pavaduotoja I. Narkevič. Po kelių dienų į L. Karnilos kabinetą tarpininkas atnešė 10 tūkst. litų, su kuriais valdininkas ir buvo sulaikytas. Kaip liudininkė apklausta I. Narkevič tvirtino nieko nežinanti apie L. Karnilos gautas ar prašytas pinigų sumas.

Būtent šios bazės privatizavimo kontekste bylos medžiagoje pirmą kartą nuskambėjo Jaroslavo vardas. 2007-ųjų birželio 19 d. slapta įrašytame pokalbyje L. Karnilos kabinete administracijos direktorius vicemerui S. Raščiauskui pasakoja: „Norėjom pašnekėt su Jaroslavu, tai biškį neišėjo.“

„O dėl Kudrionių, sakau, mes bandom derėtis, bet, sakau, kol kas tai nėra jokių garantijų. O sako, o kaip „Altitudė“, sako, jie bando? (neaiškiai) Tai sakau, jeigu (neaiškiai), sakau, nieko. Tai sako, gal man pakalbėt. Sakau, pakalbėk“, – pokalbį su Jaroslavu įraše perpasakoja L. Karnila.

Šiuo metu atostogaujantį susisiekimo ministrą J. Narkevičių LRT Tyrimų skyrius kalbino telefonu. Politikas, klausiamas apie Trakų politinės korupcijos byloje teisėsaugininkų surinktą medžiagą, kuriame minimas Jaroslavas, nesakė, kad šis vardas negali būti siejamas su juo. Jis tik neigė telefonu teiravęsis, ar Trakuose tuo metu aktyviai veikusi bendrovė „Altitudė“ bandė dalyvauti privatizuojant Kudrionių kompleksą.

„Nu ne, prie ko čia... Nei su Kudrionių, nei su kitais privatizavimais neturėjau...“, – nutęsė ministras.

Siejo su viena bendrove

Bendrovė „Altitudė“ Trakų korupcijos byloje ne kartą buvo siejama su „lenkais“. Pavyzdžiui, epizode, kuriame nagrinėjamos Salkininkų vidurinės mokyklos stogo remonto darbų peripetijos.

Klausimą dėl šių darbų 2007-ųjų rugpjūčio 7 d. nagrinėjo tos pačios įmonės „Trakų paslaugos“ valdyba. Per posėdį valdybos narys L. Karnila pasiūlė, kad mokyklos stogą turėtų remontuoti ta pati įmonė, kuri „jau vykdo statybas objekte“ – kalbėta apie bendrovę „Vilungė“. O po kelių savaičių, susitikęs su Trakų vicemeru S. Raščiausku, L. Karnila pasiguodė, kad kita valdybos narė I. Narkevič per vykusius viešuosius pirkimus už šią įmonę nebalsavo.

Iš vėlesnių įrašų matyti, jog Trakų vadovai nerimavo, kad „lenkai“ palaiko kitą įmonę. Slaptai įrašytame pokalbyje L. Karnila pasakojo S. Raščiauskui, kad buvo susitikęs su „Vilungės“ vadovu, kuriam pasakė: „jeigu „Vilungė“ eina į konkursą su „Altitude“, visi lenkai eina už „Altitudę“, o jam reikia vyniotis ir gražbyliauti.

L. Karnila pasakojo vicemerui, kad paprašytas „Vilungės“ vadovo Algimanto Visockio susitiko su „Altitudės“ savininku Kęstučiu Biekša ir prašė nekeisti konkursinio pasiūlymo kainos. Paskui kalbėdamas su A. Visockiu nurodė teikti pigesnį pasiūlymą. Teisėsaugininkai užfiksavo, kad kiek vėliau susitikęs su „Vilungės“ direktoriumi L. Karnila pasiteiravo: „Kaip stogas?“. O A. Visockis kalbėdamas apie darbus išsitraukė voką ir jį padėjo ant staliuko. L. Karnilai paklausus, kas tai, verslininkas atsakė, kad parašyta – „gražuolis“. Tada administracijos vadovas įsidėjo voką į striukę, o A. Visockis pasakė: „čia dvidešimt vienas.“

Susisiekimo ministras J. Narkevičius, kalbėdamas su LRT, neslėpė žinantis „Altitudės“ vadovus. „Nu, K. Biekša... Kaip trakiškiai mes daug kas pažįstami“, – sakė jis.

Tačiau politikas neigė tarpininkavęs šiai bendrovei. „Ne, jokių čia užkulisinių ar kitokių reikalų negali būti“, – aiškino J. Narkevičius. Pasiteiravus apie teisėsaugininkų įrašytus pokalbius, jis sakė: „Nežinau, šito aš negirdėjau ir iš viso aš negaliu pakomentuoti, kodėl kas ką kur galėjo šnekėti.“

Komentaro LRT kreipėsi ir į bendrovę „Altitudė“ bei K. Biekšą. Tačiau verslininkas su žurnalistais bendrauti atsisakė. Įmonė atsakymų nepateikė iki šiol.

„Čia – Jaroslavo dešimt“

Jaroslavo vardas nuskambėjo ir kitame bylos epizode, kuriame Trakų politikai tarėsi dėl socialinio būsto statybos iškeldinant gyventojus iš Užutrakio dvaro. Sutartis, kurios vertė viršijo 3 mln. litų (milijonas eurų), dėl socialinio būsto statybos 2006 m. pabaigoje buvo pasirašyta su dabar jau bankrutavusia Alytaus bendrove „Kortas“.

2008-ųjų vasarį atlikdami kratas L. Karnilos kabinete tyrėjai nuo stalo paėmė įspūdingą popieriaus lapą. Tvarkingai sugraduotame lape stulpeliu buvo surašytos Trakų rajone veikiančios bendrovės, taip pat suskirstyta, kokius projektus – finansuojamus iš savivaldybės, valstybės biudžeto ar europinių lėšų – jos vykdo. Kiekviena projektų grupė buvo įvertinta procentais – tarkime, prie savivaldybės projektų pažymėta 10: manoma, kad tai procentai, kiek „atkato“ nuo laimėtos projekto sumos turi įkristi į vietos valdžios kišenę. Prie įmonių sužymėti pliusai ir minusai – greičiausia, taip išskirtos duoklę sumokėjusios ir to dar nepadariusios įmonės.

Prie bendrovės „Kortas“ lape buvo pažymėtas pliusas. Prie finansavimo šaltinio – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, įvertintų 5 (manoma, 5 proc. nuo sumos) – pažymėta 75,2 (įtarta, kad 75,2 tūkst. litų „atkato“ sumos).

Prieš pat sulaikymą, 2008-ųjų vasario 7 d., pareigūnų darytame slaptame įraše L. Karnilos kabinete girdėti, kaip jis giriasi merui V. Petkevičiui ir vicemerui S. Raščiauskui, kad gavo 75,2 tūkst. Visi tariasi, kaip pasidalyti šią sumą.

„Tai aš nežinau, su lenkais kaip, gal kažkiek tai reikėtų?“, – klausia V. Petkevičius.

L. Karnila siūlo nesakyti, už kokį objektą gauti pinigai. Meras prieštarauja: „Nu, vis tiek žino visi apie tą socialinį būstą. Rašyta apie tą.“ Ir priduria: „Aš galvoju, gal Miroslavui duokime, kad... O visą kitą daliname ant trijų.“

„Bet aš jam tada pasakysiu. Miroslavai, čia yra už tavo klientą“, – kalba V. Petkevičius. O jo pavaduotojas S. Raščiauskas pritaria: „Būtinai tu turi pasakyt, kad už tavo klientą.“

Nors garso įrašo šifruotėje minimas „Miroslavas“, LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai teisėsaugoje, susipažinę su byla, sako, kad tai gali būti stenografijos klaida. Mat toliau L. Karnila apibendrina: „Čia Jaroslavo dešimt. Ir atsikratyk, laikyk.“ O V. Petkevičius nutęsia: „Jie pasakys, kad čia už šitą dvylika, tai blogai. Tada tos statybos...“

2008 m. rugpjūtį vykdytoje S. Raščiausko apklausoje tyrėjai jo klausė būtent apie Jaroslavą.

„Apie kokį Jaroslavą kalbėjo L. Karnila, sakydamas: „Čia Jaroslavo dešimt. Ir atsikratyk. Laikyk“, ir perduodamas pastarajam voką?“, – teiravosi tyrėjas. Buvęs vicemeras tvirtino nežinantis, apie ką kalbėta.

Pasiteiravus, apie kokius skaičius ar sumas – dešimt, dvylika – kalba tuomečiai įtariamieji, LRT Tyrimų skyriaus kalbintas J. Narkevičius teigė negalintis to komentuoti, nes nežino. „Ne, jokių sumų nesu gavęs ir nežinau, nauja istorija čia kažkokia kuriama“, – tvirtino jis.

Įdomu, kad bendrovės „Kortas“ tuometis savininkas, buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla dėl galimo duoklės mokėjimo Trakų valdžiai nebuvo apklaustas. LRT Tyrimų skyriui jis teigė šios istorijos apskritai neatsimenantis. Teiraujantis, ar bendrovė „Kortas“ galėjo mokėti duoklę politikams, Č. Daugėla teigė: „Niekas manęs apie tai neklausė. Prokurorai – taip pat. Ir kad „Kortas“ ten kažkur dalyvavo, aš pirmą kartą girdžiu. Aš pats panašiu metu pasitraukiau iš įmonės.“

Kalbėjo apie atsiskaitymą su „lenkais“

Apie tai, kad iš įmonių gautais pinigais reikės dalytis su „lenkais“, pasitelkiant „Altitudę“, tuomečiai Trakų vadovai užsimena ir kitame bylos epizode, kuriame kalbama apie savivaldybės sandorį su bendrove „Dializės centras“. Ši įmonė Trakuose norėjo išsinuomoti patalpas savo filialui. Su Trakų vadovais buvo tariamasi dėl patalpų, kurias valdė savivaldybės įmonė „Trakų šilumos tinklai“, o politikai užsiminė apie „paramą partijoms“.

2007-ųjų lapkričio pabaigoje meras V. Petkevičius, kalbėdamas su L. Karnila, pasakė, kad „dėl inkstų dializės“ kalbėjo su Henriku (manoma, LLRA atstovavusiu vicemeru H. Jankovskiu).

„Henrikas pasakė, kad sąskaitos neturi, o grynais negali“, – aiškino meras.

Byloje taip pat fiksuota, kad, V. Petkevičiaus manymu, „Dializės centras“ turėtų pervesti kažkiek pinigų – dalį grynais, dalį per „Altitudę“. Paskui esą reikės dalytis „ant dviejų“ ir su Miroslavu.

V. Petkevičius paklausė, „kiek „Dializės centras“ gali pervesti, kokia mūsų dalis“. L. Karnila atsakė, kad „šiandien kalbėsis“, nors ir bijo. Meras partnerį įspėjo, kad „jei nepažįsti, geriau išvis nekalbėti“. Administracijos direktorius atsakė: „Aš labai gražiai, partijai.“ Iš bylos medžiagos matyti, kad iš verslininkų reikalaujama suma siekė 100 tūkst. litų (apie 30 tūkst. eurų).

Po kelių savaičių L. Karnila, susitikęs su S. Raščiausku, šiam pasakojo, kad buvo atvažiavęs „Dializės centro“ atstovas Mindaugas, kuris pasakė, kad trims partijoms (Naujajai sąjungai, Lenkų, Liberalų ir centro sąjungai) „padarė po dešimt“. L. Karnila paaiškino S. Raščiauskui, kad kalbėjosi su meru V. Petkevičiumi ir pasakė jam, kad Lenkų partija neturi sąskaitos. V. Petkevičius esą pasiūlė: „<...> davai, pervesk tu man, o aš su jais atsiskaitysiu.“

2008-ųjų sausio 8 d. L. Karnila savo darbo kabinete pasakė S. Raščiauskui, kad „Dializės centras“ pervedė 30 tūkst. į sąskaitas. „<...> Dešimt į mūsų sąskaitą, aš šiandien patikrinau, yra. Ir dvidešimt pervedė Petkevičiui. Lenkų ir tą dalį. Viskas gerai.“

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje teikiamą informaciją, iš tiesų tą dieną „Dializės centras“ pervedė aukas partijoms: LiCS gavo 10 tūkst. litų, o NS (socialliberalai) – 20 tūkst. Pastaroji partija, kilus korupcijos skandalui, 2008 m. kovo 7 d. šiuos pinigus grąžino.

Tuo metu LLRA deklaravo nei 2008 m., nei anksčiau negavusi paramos nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų. 2008-ųjų liepą tyrėjų apklausiamas LLRA Trakų skyriaus pirmininkas vicemeras H. Jankovskis aiškino: LLRA Trakų skyrius neturi savo sąskaitos. Bendra sąskaita priklauso centriniam partijos skyriui.

Jis tvirtino, kad minimu laikotarpiu „lenkai“ iš V. Petkevičiaus ar kitų asmenų negavo jokios paramos. „Ne, negavo. Taip pat V. Petkevičius tokių pinigų mums ir nesiūlė“, – kalbėjo H. Jankovskis.

Buvęs „Dializės centro“ vadovas Rolandas Žilinskas, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, neigė, kad pinigai partijoms teko kaip sandorio dalis. Jis tvirtino, kad byloje minėtos sumos pervestos kaip parama, nes „patinka liberalai, socialliberalizmas“. Pasiteiravus, kodėl partijoms teko skirtingos sumos, teigė, kad tiesiog taip buvo nuspręsta.

Kodėl įmonė neparėmė trečiosios Trakų koalicijos partnerės – LLRA? „Dabar žurnalistei baisu pasakyt. Nu nepa... (nepatinka – LRT). Nu lenkai... Lenkų nerėmėm, socdemų nerėmėm“, – kalbėjo jis.

Veikia tie patys žmonės

Nuodugniai susipažinus su Trakų korupcijos bylos medžiaga, tampa aišku, kad tyrėjai joje minimus „lenkus“ siejo su politine partija LLRA. Apie šios partijos galimus ryšius su korupcine veikla kaltintais asmenimis buvo apklaustas LLRA Trakų skyriui vadovavęs vicemeras H. Jankovskis.

Tačiau nuošalyje liko kita aktyviai Trakuose veikusi ir tebeveikianti lenkų organizacija – visuomeninė Lietuvos lenkų sąjunga (LLS). Jos Trakų skyriui nuo pat įkūrimo vadovauja dabartinis susisiekimo ministras J. Narkevičius.

„Tai kita organizacija, nėra apie ką kalbėti“, – LRT Tyrimų skyriui pareiškė ilgametis LLRA vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

LRT Tyrimų skyriui pradėjus domėtis šių organizacijų veikla, atsiskleidė glaudūs tarpusavio ryšiai bei klausimų keliančios finansavimo schemos. Kitaip, nei daugelis mano, būtent LLS buvo politinės partijos LLRA „gimimo“ iniciatorė. Tai įvyko 1994-aisiais, įstatymais uždraudus visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose.

Partijos steigimo iniciatyvinei grupei vadovavęs V. Tomaševskis prie LLRA vairo stojo 1999 metais. Tačiau net tapęs politinės partijos lyderiu, jis nenutraukė ryšių su visuomenine LLS. Politiko biografijoje nurodoma, kad nuo 1993 m. V. Tomaševskis yra LLS valdybos narys, taip pat nuo pat įsteigimo iki dabar vadovauja LLS Vilniaus rajono skyriui.

O LLS Trakų skyriaus pirmininkas J. Narkevičius nuo 2008 m. yra V. Tomaševskio vadovaujamos LLRA Tarybos narys. Prieš tai tas pačias pareigas LLRA ėjo jo žmona I. Narkevič.

LLRA pirmininkas V. Tomaševskis tikina, kad jo atstovaujama partija yra pati skaidriausia, nes jos neremia verslas. „Mes vienintelė partija, kurios neimdavo iš struktūrų. Pas mus buvo nuliai. Remdavo ten „MG Baltic“ kitas partijas, o mes neimdavom principingai. Kad mes su verslu neturėtume nieko bendro. Čia yra ryškus pavyzdys principingos politikos. Nes reikia atskirti verslą nuo politikos“, – tvirtino jis LRT Tyrimų skyriui.

Rinkimuose nuo pat įkūrimo dalyvaujanti LLRA informaciją apie gaunamas pajamas ir išlaidas teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiose ataskaitose ties gaunama parama visur surašyti nuliai. Kaip nurodoma raštu pateiktame LLRA atsakyme, partija turi tris pajamų šaltinius. Tai valstybės dotacija, kurią gauna nuo 2000 metų, lėšos, surenkamas iš nario mokesčio (0,5 proc. per mėnesį nuo darbo užmokesčio, o politinio pasitikėjimo darbuotojams ir parlamentarams – 3–5 proc.), taip pat – 0,6 proc. nuo fizinių asmenų Gyventojų pajamų mokesčio (anksčiau buvo 1 proc.).

Kita situacija – su visuomenine organizacija LLS. Ši organizacija tuo metu veikė tarsi pilkojoje zonoje, nes jos pajamos ir išlaidos buvo faktiškai nekontroliuojamos.

Jos statusas – asociacija, teikti finansines ataskaitas Registrų centrui ji privalo tik nuo 2015 metų. Kokias pajamas iki tol gaudavo glaudžiai su LLRA susijusi asociacija, kam tuos pinigus leisdavo, išsiaiškinti faktiškai neįmanoma.

Kaip LRT Tyrimų skyriui komentavo auditorius Artūras Kapitanovas, asociacijos privalo atsiskaityti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – kartą per metus turi teikti pelno mokesčio deklaracijas ir gautų bei išleistų paramų ataskaitas. „Tačiau paskutinius 5 metus neteko girdėti apie asociacijų tikrinimą“, – komentavo auditorius.

VMI nurodė, kad per pastaruosius 10 m. nei LLRA, nei LLS, nei šios visuomeninės organizacijos Vilniaus rajono bei Trakų filialo atžvilgiu kontrolės veiksmų atlikta nebuvo.

Be to, nors nuo 2015 m. asociacijoms atsirado prievolė atsiskaityti Registrų centrui, ši institucija, pasak auditoriaus A. Kapitonovo, tik prižiūri, ar teikiamos finansinės ataskaitos, bet jų netikrina. Jo teigimu, asociacijos pačios turi turėti revizorius, bet jų informacija lieka tik asociacijos viduje.

M. Mackevičius: dokumentus sunaikinome

Vienintelė prieinama informacija apie asociacijų veiklą yra VMI kaupiami duomenys apie jų gautą paramą, gyventojams skiriant 2 proc. nuo GPM, paramą iš kitų šaltinių. Remiantis šia informacija, 2008 m. LLS iš 2 proc. paramos surinko vos 3 tūkst. eurų, bet už tai buvo gausiai remta iš užsienio ir Lietuvos – gavo apie 179 tūkst. eurų. O štai, tarkime, V. Tomaševskio vadovaujamas LLS Vilniaus rajono skyrius iš 2 proc. paramos tais metais surinko 86 tūkst. eurų.

Dar įdomesnė situacija – su J. Narkevičiaus vadovaujamu LLS Trakų rajono skyriumi. Nuo 2000-ųjų veikiantis organizacijos padalinys 2007 m. buvo registruotas ne kaip savarankiškas vienetas, bet kaip LLS filialas. Taigi, teikti ataskaitų – nei apie gautas pajamas, nei, tuo labiau, apie išlaidas – apskritai neprivalo. O už skyriaus finansus, kaip aiškėja iš registravimo dokumentų, vienašališkai atsakingas skyriaus vadovas J. Narkevičius – LLS filiale Trakuose nenumatyta nei valdyba, nei Priežiūros komitetas.

„Ne, mes niekada paramos iš verslo nesame gavę“, – paklaustas apie skyriaus finansus, tvirtino J. Narkevičius.

LLRA lyderis V. Tomaševskis neigė, kad visuomeninės LLS gautos pajamos galėjo būti panaudotos jo atstovaujamos partijos poreikiams tenkinti. „Kaip gali prie rinkimų prisidėti kita organizacija? Pagal įstatymą tai neįmanoma“, – sakė jis.

Tuo metu LLS vadovas M. Mackevičius LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad senus išlaidų dokumentus tiesiog sunaikino.

„Gal ir yra, bet mes žiūrėjom, nėra kur laikyti tų popieriukų-sąskaitų. Mes prieš metus pažiūrėjom, kiek tą makulatūrą reikia laikyti, kur statyti, – atsikratęs dokumentais aiškino M. Mackevičius. – Nu nežinau, ar viską (išmetė – LRT), bet iš senų laikų... Kur reikėjo atiduoti už 2018–2019 metus, papkę padėt į lentyną, archyvą (palikom – red. past.), nu o seną išmetėm, taip. Nu ką parodysim? Kaip įstatymas leidžia – 10 metų laikyt. O tikrint galima iš viso – už 10 metų galima tik teismo sprendimu tikrint.“

Lenkijos parama nutrūko

Nuo tada, kai LLS įgijo prievolę atsiskaityti Registrų centrui, aiškėja, kad daugiausia paramos ši organizacija oficialiai sulaukdavo iš Lenkijos. Štai pirmojoje privalomoje deklaracijoje už 2015 m. nurodoma, kad oficialiai per metus LLS gavo beveik 188 tūkst. eurų – didžiąją dalį šios sumos visuomenininkams sunešė Lenkijos organizacijos: fondai „Pomoc Polakom na Wschodzie“, „Oswiata Polska za Granica“, draugija „Wspolnota Polska“, taip pat Lenkijos ambasada Vilniuje.

Pasak M. Mackevičiaus, jo atstovaujamos LLS skyriai, nors ir turi atskiras banko sąskaitas, paramą skyriai gali gauti tik per centrinę būstinę. „Duoda mums su nuoroda, kam skirti pinigus, mes atiduodam jiems (skyriams – LRT), jie atsiskaito. Ten, kur galima, gauna į savo sąskaitą“, – nurodė jis.

Tačiau iš LLS deklaracijų centrui aiškėja, kad praėjusiais metais paramos iš Lenkijos kranelis buvo užsuktas. 2018 m. Varšuva Lietuvos lenkams iš viso pervedė daugiau kaip 104 tūkst. eurų, o pernai iš Lenkijos negauta nieko. Tad bendra finansavimo suma už 2019 m. siekė vos 15,5 tūkst. eurų.

Tai gali būti susiję su 2018-aisiais kilusiu skandalu, kai fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ viešai pareiškė įtarimus LLS dėl neskaidraus paramos lėšų panaudojimo. Ši informacija apie pagrįstą įtarimą dėl nusikaltimo padarius žalą fondui ir Lenkijos Respublikos valstybės iždui buvo perduota Lenkijos prokuratūrai. M. Mackevičius tuo metu prisipažino sulaukęs kvietimo atvykti į apklausą Lenkijoje, tačiau atsisakęs tai daryti.

LRT Tyrimų skyriaus paklaustas apie šią istoriją, M. Mackevičius atsakė: „Nu jūs turit žinot, kad aš pasiunčiau kažkur ir viskas. Man juristai iš Seimo pasakė: nevažiuokit.“

Verslininkai: viskas yra byloje

Apie Trakų byloje skambėjusį Jaroslavo vardą bei „lenkams“ esą atiduotą dalį LRT Tyrimų skyrius paklausė ir kitų bylos herojų. Buvęs vicemeras H. Jankovskis, dar praėjusiais metais su LLRA eilinį kartą siekęs Trakų rajono savivaldybės mandato, telefonu LRT pasakojo, kad prieš dešimtmetį sulaukdavo verslininkų skundų dėl Trakų vadovybės reikalavimų.

„Jie sakė, mums nieko nelieka. Reikia mokesčius mokėt, reikia „Sodrai“ už žmones mokėt. Ir sakydavo: imkit jūs protingai. Sakau, aš neimu, prašau man nekalbėt to. Bet, sako, tu jiems pasakyk, tu vyresnis. Aš ėjau, keletą kartų sakiau: vyrai, prisilaikykit. O jie man sako taip: tavo jau vaikai išmokinti, viską turi, o mums reikia gyventi. Visą ateitį sukurti – vaikams, anūkams“, – dėstė H. Jankovskis.

Pasiteiravus apie teisėsaugininkų įrašytus pokalbius, kuriuose minima, kad Jaroslavas turės pasidalyti su Henriku, buvęs rajono politikas numojo: „Tas tai neduos, aš jį seniai pažįstu. Jis ir dabar daro šposus. Aš jį rajone neprileisdavau iki tokių organizavimų, aš dirbau vadovu, o jis dirbo mokyklos direktoriumi. Ateidavo žmonės, ir, bože, man sakydavo... net nenoriu sakyt.“

LRT pasiteiravus, ar J. Narkevičius prieš dešimtmetį Trakuose turėjo tiek įtakos, kad su juo reikėjo dalytis, H. Jankovskis atsakė: „Turėjo įtakos, bet mes rajone jo prie valdžios neleisdavom. Aš ir sakau, kad jis buvo labai gobšus. Jam nesvarbu kas, svarbu jis.“

Tačiau vos po kelių valandų pasiskambinus H. Jankovskiui norint pasitikslinti dar kelias detales, buvusio politiko tonas jau buvo pasikeitęs. „Nieko neprisimenu. Tegu dievas jiems atlygins“, – nutęsė buvęs įtakingas LLRA veikėjas.

Trakų korupcijos byloje nuteistas buvęs savivaldybės administracijos direktorius L. Karnila apie lenkų vaidmenį korupcijos byloje iki šiol kalba nenoriai. Pasak jo, „lenkai“ visuose šituose negeruose dalykuose nedalyvavo“. Tačiau pasiteiravus apie „paramos“ iš „Dializės centro“ dalybas, buvęs Trakų administracijos direktorius patvirtino, kad „tai vat tas vienintelis su lenkais epizodas ir buvo“.

„Buvo šitas epizodas, tikrai taip. Lenkai neturi sąskaitos. Dešimt pervest. Taip tada buvo remiamos partijos. <...> Bet kadangi visiems po 10, o kadangi lenkų skyrius neturi atsidaręs sąskaitos, jų sąskaita buvo Vilniuj. O Trakų rajono Naujosios sąjungos skyrius jie tada turėjo sąskaitą. Ir tada Petkevičius sako – kadangi Trakų lenkai neturi, skyrius neturi sąskaitos, tai dalį lenkų pinigų pervesti į Naujosios sąjungos sąskaitą, ir jie tada tuos pinigus perves į šitą. Toks dalykas buvo. Bet čia buvo kalba su Naująja sąjunga“, – dėstė L. Karnila.

Ir pridūrė: „Daugiau apie tai ir apie darbą su lenkais reikėtų šnekėt su V. Petkevičium. Čia buvo jo partneriai.“

Buvęs Trakų meras V. Petkevičius LRT pareiškė nenorintis leistis į šituos komentarus. „Galit parašyt, kad neatsimenu. Tikrai neatsimenu, nes ta šlykštybė, kuri buvo, iš mano atminties yra išbraukta. Aš net su bylos medžiaga nebuvau susipažinęs, nes man buvo šlykštu ją skaityti, – tvirtino jis. – Niekas niekam nieko nedavė ir niekas nieko neėmė. Tą aš jums galiu labai aiškiai pasakyti.“

V. Petkevičiaus pasiteiravus, ar bylos medžiagoje minimas Jaroslavas – dabartinis ministras J. Narkevičius, buvęs politikas nusijuokė. „Nežinau, žinokit. Lietuvoj yra labai daug visokių Jaroslavų. Su jumis kalbėti, apie ką buvo kalbėta, ištraukta iš konteksto ir panašiai, neturiu komentaro“, – pareiškė jis.

Apie byloje minimą Jaroslavą LRT Tyrimų skyrius teiravosi ir Trakų rajone veikusių įmonių vadovų bei buvusių politikų ir savivaldybės tarnautojų. Dauguma jų sutiko kalbėtis, bet vėliau pakeitė nuomonę. Vietos gyventojai tvirtino, kad Trakų rajone situacija per dešimtmetį nepasikeitė, todėl kalbėti yra pavojinga.

„Nu taigi viskas, jei bylą pasižiūrėsit, viską matysit. Ką aš naujo pasakysiu? Ką tyrimas surado, tas ir yra. Visi viską žino, visi viską mato. Ir kas pasikeis, kad aš jums viską pasakysiu? Kas pasikeis? Kam man to reikia?“, – sakė vienas pašnekovas (pavardė LRT Tyrimų skyriui žinoma, neskelbiama saugant asmens privatumą).

Šio pašnekovo teigimu, „viskas yra byloje“. „Tai va jūs paklauskit tyrėjų, teisėjų, kas tyrė. Paklauskit, kodėl jie („lenkai“ – LRT) praslydo. Nu ką aš jums galiu pasakyt, aš gi ne tyrėjas“, – sakė jis.

Rugpjūčio 7 d. LRT sulaukė Irenos Narkevič atsakymų į pateiktus klausimus:

– Buvote apklausta 2008-2013 m. nagrinėtoje Trakų korupcijos byloje. Ar buvote sulauksi iš tuometinių Trakų r. vadovų (V. Petkevičiaus/L. Karnilos /S. Raščiausko) nurodymų, kaip balsuoti už vienus ar kitus viešųjų pirkimų konkursų dalyvius?

– Viešuosius pirkimus komisijos nariai vykdo griežtai pagal VPĮ reikalavimus ir VP komisijos reglamentą – taip ir tik taip elgiausi.

– Byloje, slapta įrašytuose pokalbiuose, yra teigiama, kad „lenkai palaikys „Altitudę“. Kaip galite tai pakomentuoti?

– Niekaip. Slaptų pokalbių įrašų nedariau ir nežinau, kas juos darė ir ką įrašinėjo. Nesuprantamas kontekstas.

– Ar esate asmeniškai pažįstama su „Altitudės“ vadovu K. Biekša?

– Nesuprantu, kaip reikia suprasti sąvoką „asmeniškai“. Pažįstu jį kaip ir daugelį Trakų miesto gyventojų.

– Buvote „Trakų paslaugos“ valdyboje, kai buvo sprendžiamas Kudrionių poilsio pastatų komplekso privatizavimo klausimas. Ar tarėtės su kitais valdybos nariais, kaip reikia balsuoti šiuo klausimu?

– Nesitariau, nes nebuvo nei subjekto nei objekto.

Rengiant šią publikaciją klausimai raštu išsiųsti ir bendrovėms „Altitudė“ bei „Vilungė“, taip pat Lietuvos lenkų sąjungą remiantiems Lenkijos fondams, tačiau jų atsakymų kol kas nesulaukta. Atsakymų nesulaukta ir iš buvusio Trakų r. vicemero S. Raščiausko bei buvusios administracijos direktoriaus pavaduotojos I. Narkevič. Juos gavę papildysime tekstą.

Atliekant šį tyrimą, oficialiai ir neoficialiai kalbėta su mažiausiai keliasdešimt šaltinių. Analizuota baudžiamosios bylos medžiaga, Trakų r. savivaldybės ir kiti viešai prieinami dokumentai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt