LRT tyrimai

2020.07.23 05:30

Didieji kelininkai gali atsipūsti: prie vairo stojo patikimas žmogus

Mindaugas Aušra, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius 2020.07.23 05:30

Prieš karantiną susisiekimo viceministru pradėjęs dirbti Virgaudas Puodžiukas skelbė dėmesį skirsiąs ministerijos strategijos kūrimui. Tačiau LRT duomenys rodo, kad kelių infrastruktūrą kuruojantis politikas yra susijęs su didžiųjų kelininkų bendrovėmis ir nėra abejingas jų interesams.

LRT Tyrimų skyrius liepos 13 d. kreipėsi į susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atstovę spaudai Aldoną Grinienę, prašydamas suderinti interviu su V. Puodžiuku. Liepos 15 d. A. Grinienė pranešė, kad interviu LRT nebus duodamas. Paprašyta paaiškinti kodėl, A. Grinienė atsakė neturinti paaiškinimo, tačiau į klausimus bus atsakyta raštu.

Trumpai

  • Iki 2010 m. V. Puodžiukas vadovavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Jis atsistatydino, Valstybiniam auditui atskleidus, kad direkcijos viešieji pirkimai yra neskaidrūs.
  • Iki susisiekimo viceministro pareigų V. Puodžiukas buvo asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys ir bendrovės „Kauno tiltai“ Stebėtojų tarybos narys.
  • V. Puodžiukas yra projektavimo įmonės „Infraplanas“ vienas didžiųjų akcininku. Bendrovė skelbia, kad vieni pagrindinių jos užsakovų – stambiausios kelių verslo įmonės.
  • V. Puodžiukas taip pat teikė konsultavimo paslaugas ir uždirbo iš kito „Infraplano“ akcininko valdomo Kauno LEZ.
  • LRT turi V. Puodžiuko ir LAKD susirašinėjimą, kuriame viešojo konkurso metu viceministras primygtinai reikalauja direkcijos pasiaiškinti dėl rangovų pateiktų pastabų.
  • Seimo narys V. Ąžuolas patvirtino, kad kreipėsi į V. Puodžiuką, jog šis padėtų išspręsti neremontuojamų kelių problemą V. Ąžuolo vienmandatėje apygardoje. V. Puodžiukas, LRT duomenimis, V. Ąžuolo pageidavimus persiuntė LAKD.

V. Puodžiukas darbą Susisiekimo ministerijoje, vadovaujamoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus, pradėjo kovo pradžioje. O jau balandį ėmė aiškėti, kad ministerijai, atsakingai už lėšų Lietuvos kelių statyboms ir tvarkymui skirstymą, kelininkų interesai tapo svarbesni nei anksčiau.

Tai rodo LRT turimas V. Puodžiuko susirašinėjimas su Kelių direkcija, vykęs balandžio pabaigoje. Tuo metu susisiekimo viceministras persiuntė direkcijai rangovų laišką dėl LAKD organizuojamo paprastojo remonto darbų konkurso.

V. Puodžiukas ne tik perdavė verslininkų nuomonę, bet ir primygtinai reikalavo direkcijos pasiaiškinti dėl rangovų pateiktų pastabų. Kituose laiškuose viceministras toliau reikalavo, kad Kelių direkcija pasiaiškintų, ir prašė tolesniuose pirkimuose atsižvelgti į rangovų reikalavimus.

„Prašau nedelsiant informuoti apie konkursą laimėjusius rangovus, LAKD priimtus ir patvirtintus projektinius sprendinius bei remonto darbų pradžią pabaigus kiekvieną projekto įgyvendinimo etapą“, – taip vieną iš laiškų baigė susisiekimo viceministras.

V. Puodžiukas, LRT paklaustas, ar yra kišęsis į viešųjų pirkimų procedūras direkcijoje, atsakė, kad to nėra daręs.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Metodinės pagalbos skyriaus vedėjo Gedimino Golcevo, politikai neturėtų kištis į viešųjų pirkimų vykdymą.

„Jeigu rangovai turi kažkokių pretenzijų konkrečiame pirkime, turėtų teikti pretenziją perkančiai organizacijai. Ir tada, jeigu netenkina jos atsakymas, kreiptis į teismą, o ne per kažkokius aplinkinius kelius“, – LRT komentavo G. Golcevas.

Anot jo, pasitaiko atvejų, kai rangovai ieško aplinkinių kelių, siekdami išsiaiškinti su perkančiąja organizacija, ir tokią situaciją reikėtų vertinti itin atsargiai.

„Visuomenė gali pagrįstai abejoti tokių pirkimų skaidrumu. Įstaigos vadovybė turėtų apsaugoti Viešųjų pirkimų komisiją nuo bet kokio kišimosi į jos darbą ir užtikrinti, kad ši veiktų skaidriai ir nešališkai“, – sakė VPT atstovas.

Vadovo pakeitimo siekė politikai

Šiuo metu LAKD yra likusi be nuolatinio vadovo. Ankstesnis direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas darbo neteko liepos pradžioje – susisiekimo ministras J. Narkevičius sustabdė jo įgaliojimus, suabejojęs vadovo galimybe suvaldyti kylančius iššūkius.

Prezidentūra V. Andrejevo atleidimą įvertino kaip politinį susidorojimą. Liepos pradžioje šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis komentavo, kad, prezidento vertinimu, toks žingsnis kelia dar daugiau abejonių dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus veiklos, be to, meta šešėlį ir ant visos Vyriausybės.

Tai, kad LAKD vadovo pasitraukimas buvo planuojamas, žiniasklaidoje spėliojo ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. O pernai, gruodį, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis Seime atvirai siūlė V. Andrejevui trauktis.

LRT paklaustas, ar džiaugiasi, kad jo pageidavimas išsipildė, R. Karbauskis teigė apgailestaujantis, jog V. Andrejevas pats nepriėmė sprendimo trauktis, ir jį atleisti teko ministrui J. Narkevičiui.

„Sveikinu su tuo ministrą, kad turėjo tiek politinės valios, kad tokį sprendimą priėmė. Nuo to laiko, kai buvo tas pokalbis, pokyčių į gerąją pusę neatsitiko. Kokia buvo beviltiška situacija, tokia ir buvo. Visi pasikeitimai, kurie prasidėjo, tai pasikeitusios ministerijos vadovybės dėka“, – sakė R. Karbauskis.

Dabartiniai valdantieji prieš 4 metus žadėjo didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir prižiūrėti keliams remontuoti bei asfaltuoti skiriamas lėšas. Ne vienus metus kalbėta apie kelių sektoriaus ir pačios LAKD veiklos skaidrinimą.

Tuo metu kelių statybos bendrovių atstovai nevengė priekaištų LAKD vadovavusiam V. Andrejevui. Tai LRT patvirtino asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas, kuris V. Andrejevo vadovavimą vadino autokratiniu.

„Tironu nevadinčiau buvusio kolegos, bet iš tikrųjų tai ir buvo problema, kad prisirašydavo instrukcijų, nuostatų. Negali tokia institucija, kaip direkcija, dirbti tokiu autokratiniu metodu, kada sprendžia tik vienas žmogus“, – sakė R. Gradauskas.

Tad gali būti, jog, pasikeitus Susisiekimo ministerijos vadovybei, kelininkų balsas buvo išgirstas.

LRT šaltiniai: V. Puodžiukas turėjo pakeisti V. Andrejevą

Kaip kandidatą, turintį pakeisti V. Andrejevą, net keli LRT šaltiniai įvardijo dabartinį susisiekimo viceministrą V. Puodžiuką. Jis jau vadovavo LAKD iki 2010 m. – atsistatydinimo pareiškimą V. Puodžiukas parašė tais metais Valstybiniam auditui atskleidus, kad LAKD viešieji pirkimai yra neskaidrūs.

Prieš 10 metų auditoriai nustatė, kad Kelių direkcijos pirkimuose buvo ribojamas smulkiųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas, o stambiausios bendrovės gaudavo milijoninius užsakymus. Taip pat nustatyta, kad įmonės galėjo nekontroliuojamai didinti darbų įkainius, neatitinkančius rinkos kainų.

Anonimu norėjęs išlikti buvęs V. Puodžiuko kolega direkcijoje LRT teigė, kad visas tuomečio vadovo darbas buvo „nukreiptas į tai, kad gyvuotų kelių įmonės“.

O buvęs aukštas Susisiekimo ministerijos pareigūnas LRT atskleidė, kad ir vėliau V. Puodžiukas buvo laikomas didžiųjų kelininkų atstovu ir gelbėtoju. Esą verslininkai ilgą laiką nebuvo patenkinti LAKD politika skaidrinti ir piginti viešuosius konkursus – todėl ir norėta pakeisti direkcijai vadovavusį V. Andrejevą.

„Jis (V. Puodžiukas – LRT) visuomet su kelininkų atstovais užsukdavo į ministeriją. Nustebau pamatęs, kad V. Puodžiukas tapo viceministru, nes, kuruodamas šią sritį ministerijoje, jis teisiškai negalėtų vadovauti direkcijai, šiai tapus valstybine įmone (tai turėtų įvykti šį rugsėjį – LRT)“, – sako LRT šaltinis.

Svarstymais, kad V. Puodžiukas turėtų pakeisti V. Andrejevą Kelių direkcijoje, su LRT pasidalijo ir kiti susisiekimo sektoriaus atstovai. Pats V. Puodžiukas neigia, kad yra buvę kokių nors svarstymų vėl užimti LAKD vadovo postą.

Asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios didžiausias kelių statybos bendroves, vadovas Rimvydas Gradauskas LRT sakė nekalbėjęs su V. Puodžiuku apie galimybę šiam tapti LAKD vadovu ir tokių svarstymų taip pat nėra girdėjęs. Tačiau jis džiaugėsi, kad kelių klausimą ministerijoje pradėjo kuruoti V. Puodžiukas – jis esą gerai išmano transporto sritį. Tačiau „savu žmogumi“ viceministro R. Gradauskas nevadina.

„Tai yra garbingas mūsų kolega, bet sąvoka tokia „savas žmogus“... Žinote, tai aš ir žmonos nevadinu savu žmogumi“, – LRT komentavo R. Gradauskas.

V. Puodžiukas iki viceministro pareigų nuo 2014 m. buvo asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys. Asociacijos vadovas teigė, kad į tarybą V. Puodžiuką delegavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuris priklauso asociacijai.

„V. Puodžiukas tikrai kompetentingas, turintis didelę patirtį žmogus. Mes tikrai gerai vertiname sprendimą, kad jis buvo pakviestas dirbti į ministeriją. Aišku, labai gerai, kad jis sutiko, nėra ten situacija paprasta ir lengva“, – sakė R. Gradauskas.

Jis su V. Puodžiuku pažįstamas ne tik dėl bendros veiklos kelių sektoriuje. Kai 2001 m. V. Puodžiukas tapo LAKD vadovu, netrukus, 2005 m., Susisiekimo ministerijos sekretoriumi kelių infrastruktūrai buvo paskirtas R. Gradauskas. Jo vadovu tuo metu buvo dabartinis premjero S. Skvernelio vicekancleris Alminas Mačiulis: jis nuo 2001 m. iki 2002 m. užėmė susisiekimo viceministro postą, nuo 2002 m. iki 2011 m. – ministerijos valstybės sekretoriaus ir kanclerio pozicijas.

Šį pavasarį A. Mačiulio ir V. Puodžiuko keliai ir vėl susikirto. Vyriausybės vicekancleris priklausė specialiai komisijai, skirsčiusiai COVID-19 lėšas keliams. Paklaustas, ar ne jis rekomendavo V. Puodžiuką ministrui J. Narkevičiui, A. Mačiulis LRT atsakė neigiamai. Apie santykius per tą dešimtmetį, kai V. Puodžiukas pasitraukė iš LAKD vadovo posto, kalbėjo nedaug.

„Tikrai ne. Nei siūliau, nei rekomendavau. Nebuvo pagrindo darbinių santykių palaikyti. Kiek žinau, jis akademinėje veikloje buvo, o aš valstybės tarnautoju dirbau. Tai yra kompetentingas žmogus, gerai išmanantis šitą sektorių“, – sakė premjero vicekancleris A. Mačiulis.

Tai, kad viceministro postą pasiūlyti V. Puodžiukui buvo paties J. Narkevičiaus mintis, patvirtina ir V. Puodžiukas, ir susisiekimo ministras. Atsakyme raštu nurodoma, kad ministras politinio pasitikėjimo komandą pasirenka pats.

Senų darboviečių šešėlis

V. Puodžiukas nuo 2018 m. buvo ir bendrovės „Kauno tiltai“ Stebėtojų tarybos narys. Šią poziciją taip pat išlaikė iki tol, kol tapo viceministru.

Bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė LRT teigė, kad V. Puodžiuką į Stebėtojų tarybą paskyrė įmonės akcininkai, t. y. Lenkijos bendrovė „Trakcja PRKI SA“, kurios pagrindinė akcininkė yra Ispanijos bendrovė COMSA.

Paklausta, kodėl būtent V. Puodžiukas buvo išrinktas į tokią poziciją, bendrovės atstovė atsakė, kad buvo vadovautasi geraisiais tarptautiniais principais.

„Vienas iš šių principų nurodo į bendrovių organus skirti nepriklausomus narius, turinčius reikiamą profesinę kvalifikaciją ir kompetencijas konkrečioje srityje. Šiais principais vadovaujantis, Virgaudas Puodžiukas ir buvo paskirtas į AB „Kauno tiltai“ Stebėtojų tarybą kaip nepriklausomas narys“, – rašoma atsakyme.

Susisiekimo viceministras patikino, kad jokiems Lietuvos ar užsienio bendrovių interesams neatstovauja. Kaip teigia V. Puodžiukas, darbo tvarka nagrinėja ministerijos gaunamus skundus ir paklausimus dėl vėluojančių ar netinkamai LAKD vykdomų kelių priežiūros ir plėtros planavimo, projektavimo ir statybos darbų.

Tačiau pripažino, kad, būdamas viceministru, yra susitikęs beveik su visais kelių statybos įmonių vadovais. Susitikimai esą įvyko oficialiuose renginiuose, o per juos nėra sulaukęs kokių nors prašymų.

Iki šiol V. Puodžiukas išlieka projektavimo įmonės „Infraplanas“ vienu iš didžiųjų akcininku. Viceministro bendrovė skelbia, kad vieni pagrindinių jos užsakovų – stambiausios kelių verslo įmonės, tokios kaip „Panevėžio keliai“, „SRP Projektas“, priklausantis bendrovei „Fegda“, ir „TEC Infrastructure“.

Kitas įmonės „Infraplanas“ akcininkas – Vytautas Petružis, „Kauno LEZ valdymo“ vadovas. Būtent šioje įmonėje V. Puodžiukas 6 metus (2011–2017 m.) buvo ne tik valdybos nariu, bet ir nuo 2018 m. rugpjūčio iki tol, kol tapo susisiekimo viceministru, teikė konsultacines paslaugas. LRT duomenimis, per 1,5 metų už Kauno LEZ konsultacijas dabartinis susisiekimo viceministras uždirbo 20 tūkst. eurų.

Pasak V. Petružio, su V. Puodžiuku jie pažįstami apie 40 metų, nuo studijų laikų, palaiko draugiškus santykius. Anot jo, V. Puodžiukas anksčiau įmonei teikė konsultacijas, susijusias su transporto klausimais, konkrečiai sudarinėjo transporto schemas, planuojant viaduką ties Kauno laisvąja ekonomine zona.

Galbūt tik sutapimas, kad, dalijant COVID-19 padarinių mažinimo lėšas keliams, V. Puodžiuko vadovaujama komisija per Susisiekimo ministeriją dalytų paramos pinigų skyrė 3 Kauno rajono keliams, esantiems šalia „Kauno LEZ valdymo“ įmonės.

Ramučių kaime esančioms Kauno, Gėlių ir K. Bielinio gatvėms rekonstruoti ministerija davė 2,7 mln. eurų. Pinigai paskirstyti pagal programą, numatančią lėšas keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos.

„Su V. Puodžiuku apie kelius nekalbu, šia tema bendrauju su Kelių direkcija“, – LRT sakė V. Petružis. Paklaustas apie skirtas lėšas gatvėms, esančioms šalia Kauno LEZ, V. Petružis sakė apie tai nežinojęs.

Tai, kad V. Puodžiukui vis dar rūpi buvusi darbovietė ir bendraturčio valdoma įmonė, rodo ir kiti jo susirašinėjimai su Kelių direkcija. LRT turimuose laiškuose viceministras siūlo pradėti Susisiekimo ministerijoje svarstyti aplinkkelio įrengimą ties Kauno LEZ. Tačiau V. Petružis tikina, kad Kauno LEZ nėra suinteresuotas aplinkkeliu – esą projektas labiau rūpi Kauno rajonui.

Susisiekimo viceministras, paklaustas, ar, eidamas aukštas pareigas ministerijoje, domėjosi kelių projektais, susijusiais su Kauno LEZ, atsakė, kad nuo kovo 1 d. to nėra daręs.

VPT ne kartą yra kartojusi, kad viešuosiuose pirkimuose trečioje vietoje pagal korupcijos riziką – kelių sektorius. Tarnyba yra reiškusi ir priekaištus LAKD, kad jos skelbiamus konkursus laimi vis tas pats įmonių ratas. Šiuo metu, viešųjų pirkimų sutarčių duomenimis, didžiausios vertės pirkimus LAKD yra laimėję stambiausi rinkos dalyviai – „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „YIT Infra Lietuva“, „Aleksta“, „Eurovia Lietuva“, „Šiaulių plentas“ ir „Fegda“. Šios bendrovės priklauso ir asociacijai „Lietuvos keliai“.

Valdančiųjų, V. Puodžiuko ir V. Sutkaus pozicijos sutapo

Kelininkų interesai pastaruoju metu vis dažniau iškyla į viešumą. Tai atskleidė ir prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjusi teisėsaugininkų operacija, kurios metu trumpam buvo sulaikytas tuometis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus. Pastaruoju metu jis aktyviai kalbėjo apie problemas susisiekimo sektoriuje ir reiškė nepasitenkinimą tuomečiu susisiekimo ministro R. Masiulio darbu.

Šis klausimas rado atgarsį ir Seime. Tiek 2018 m. Ekonomikos komitetas, tiek 2019 m. Biudžeto ir finansų komitetas vykdė kelių finansavimo parlamentinę kontrolę.

Ir Seimo komitetai, ir LVK prezidentas V. Sutkus viešojoje erdvėje kėlė identiškus klausimus: kodėl stringa LAKD viešieji pirkimai, o kelių remonto lėšos naudojamos neefektyviai. V. Sutkus tuo metu Seime atstovavo kelininkų interesams, nes asociacija „Lietuvos keliai“ – konfederacijos narė.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas V. Ąžuolas, pasiteiravus, ar pats į komitetą kvietė V. Sutkų ir kelininkų atstovus, teigė, kad kvietimus išsiuntė komiteto biuras.

„Koks analizuojamas klausimas, pagal tai kviečiami susiję asmenys. Jeigu nagrinėjame kelių situaciją, kviečiame tuos, kurie prie kelių dirba. Dėl ko V. Sutkus? Visa verslo ir pramonininkų asociacija yra suinteresuota, kad gautų kuo daugiau užsakymų. V. Sutkus kėlė klausimą, kodėl stringa europiniai pinigai geležinkeliams“, – teigė V. Ąžuolas.

R. Gradauskas bei V. Puodžiukas, tik tąkart be V. Sutkaus, dalyvavo ir jau minėtame 2019 m. gruodį vykusiame „valstiečių“ frakcijos posėdyje, kuriame R. Karbauskis siūlė trauktis tuomečiam LAKD direktoriui V. Andrejevui. Minėti asmenys nuolat varstė atsakingų Seimo komitetų duris, o V. Puodžiukas nuo 2019 m. aktyviai viešojoje erdvėje kartu su V. Sutkumi kalbėjo apie prastą situaciją susisiekimo sektoriuje.

R. Karbauskis, paklaustas, kaip atsitiko, kad sutapo tiek valdančiųjų, tiek V. Sutkaus, nuo kurio „valstiečiai“ atsiribojo, nuomonės susisiekimo klausimais, LRT teigė, kad tuo metu sutapo visų nuomonės.

„Aš nedaryčiau jokio ryšio tarp Verslo konfederacijos ar mūsų, mes visi išvadas darėm iš tos informacijos, kurią turėjom. Aš nežinau kokią informaciją turėjo Verslo asociacija, bet mes turėjom informaciją iš tų lentelių, kiek sunaudota pinigų ir kiek nepanaudota iš biudžeto“, – sakė R. Karbauskis.

Pasiteiravus, kiek jam svarbi buvo verslo atstovų, kviestų į posėdžius, nuomonė, „valstiečių“ lyderis atsakė trumpai: „Nė kiek.“

„Aš iš viso iš pono V. Sutkaus nieko apie tai nesu girdėjęs. Mane nustebino publikacijos, kuriose buvo pasakyta, kad jis kada nors pasisakė prieš R. Masiulį. Jeigu jis mums būtų šnekėjęs blogai apie R. Masiulį, mes būtume pagalvoję, kad gal ne viskas taip blogai, nes mes V. Sutkų laikėm oponentu“, – LRT komentavo R. Karbauskis.

Buvęs LVK prezidentas V. Sutkus LRT patikino, kad nejautė negatyvaus „valstiečių“ požiūrio. Tačiau jis sakė, kad kai kuriai atvejais požiūriai į verslą išsiskirdavo.

„Pavyzdžiui, valstybinių vaistinių požiūriu mes buvome oponentai. Buvo įvairių situacijų. Kitas dalykas, mes buvome pasirašę susitarimą su Vyriausybe, kurį pasirašė premjeras S. Skvernelis, tai ten ir mano parašas yra“, – LRT komentavo V. Sutkus.

Tad kodėl valdantieji susisiekimo viceministru pasirinko V. Puodžiuką, reiškusį panašią nuomonę, kaip ir V. Sutkus?

LRT kalbintas R. Karbauskis pareiškė V. Puodžiuko net nepažįstantis. Patikslinus, kad dabartinis viceministras dalyvavo „valstiečių“ frakcijos posėdyje 2019 m. gruodį, R. Karbauskis paaiškino, jog posėdis buvęs viešas, o konkrečiai kviestas tebuvo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas R. Gradauskas.

„Esu girdėjęs tą pavardę, bet tikrai ne šito žmogaus. Net vardo tokio nežinau. Kad būtų žmogus su tokia pavarde ir vardu, negirdėjau. Aš gal turėjau bendrakursį Puodžiuką, bet ne tokiu vardu buvo. Aš niekada nebendravau. Ir Kelių direkcijos vadovą tame posėdyje pirmą kartą pamačiau. Aš nebendrauju su tokiais žmonėmis, nes neturiu reikalo su jais bendrauti“, – komentavo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.

Pasak R. Gradausko, kelininkai iki 2020 m. trejus metus esą gyveno „bado dietoje“, nes ne itin daug lėšų buvo skiriama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

„Buvo nekokia situacija. Skaičiuojame, kad apie 3 tūkst. žmonių per visas įmones teko atleisti. Ne Kelių direkcija planuoja pinigus, ne Kelių direkcija skiria lėšas, bet direkcija atsakinga už tai, kad lėšos būtų panaudotos“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Anot jo, Seimui pradėjus nagrinėti šiuos klausimus, situacija pasikeitė.

„Pirmą kartą istorijoje Seimo Ekonomikos komiteto narys Antanas Baura visų vardu atsiprašė, kad neatsižvelgė į tai, ką mes kalbėjome 2017 m., 2018 m. – kad bus negerai, kad bus blogai su kelių tinklu, ir turime atsakingiau elgtis su skiriamomis lėšomis“, – LRT sakė R. Gradauskas.

Rūpinasi Seimo narių įnoriais

Ir nors „valstiečių“ lyderis teigia V. Puodžiuko nepažįstantis, atrodo, kad jį labai gerai žino R. Karbauskio partijos kolegos, pavyzdžiui, parlamentiniam Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis V. Ąžuolas.

Šiemet gegužę jis kreipėsi į susisiekimo viceministrą V. Puodžiuką, klausdamas, ar iš papildomų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų pinigai skiriami dviem Akmenės rajono keliams. Minėti keliai – tai Akmenės–Agluonos–Laižuvos atkarpa ir Naujosios Akmenės–Ventos ruožas. Akmenės rajonas pakliūva į V. Ąžuolui šiems parlamento rinkimams skirtą vienmandatę Žemaitijos šiaurinę apygardą.

Seimo narys gegužę viceministro klausė, ar bus finansuojami Akmenės rajono kelių nurodytose atkarpose pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas.

„Taip pat gal turite informacijos, kokiems kitiems objektams yra skiriamas finansavimas Akmenės ir Mažeikių rajonuose. Kada jau turėsite informaciją apie visus objektus, kuriems skiriamas finansavimas?“ – V. Ąžuolas klausė V. Puodžiuko. Šis, savo ruožtu, pradėjo teirautis, ar yra galimybė teikti Seimo nario nurodytas atkarpas finansavimui.

Parlamentaras LRT teigė, kad V. Puodžiukui rašė iš nevilties: esą 3 metus tuo pačiu klausimu nesulaukė LAKD veiksmų.

„Jau nebežinai, į ką kreiptis. Prirašiau krūvą raštų, jokio atsakymo. Tai kreipiesi į Susisiekimo ministeriją, nes direkcija yra jai pavaldi institucija, ir galbūt iš viceministro arba kitų sprendimas kažkoks bus“, – sakė V. Ąžuolas.

Seimo narys tikino dažnai sulaukiantis gyventojų priekaištų, kad planuojami kelių darbai jų gyvenvietėse ar miestuose nevyksta.

„Manęs Mažeikiuose labai dažnai klausia, vos tik nuvažiavus į susitikimus su gyventojais, kaip bus su tuo keliu, kada jis bus asfaltuojamas. Ir tu rašai rašai direkcijai, kada bus, kada bus“, – teigė Seimo narys.

Pernai LRT skelbė, kad valdančiųjų kritika, skirta Žvyrkelių asfaltavimo programai, slėpė asmeninius politikų interesus. Kaip išsiaiškino LRT, dalis žvyrkelių, kurie pagal programą turėjo būti išasfaltuoti iki 2020 m., veda per „valstiečių“ partijos pirmininko R. Karbauskio ir parlamentaro V. Ąžuolo valdas. Nustatyta, kad V. Ąžuolui ir jo motinai priklausantys sklypai kaip tik ribojasi su Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, numatytais asfaltuoti žvyrkeliais.

Pats V. Puodžiukas LRT komentavo, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis į ministeriją ir jį asmeniškai.

„Per laikotarpį nuo kovo 1 d. kreipimųsi skaičių butų sunku tiksliai pasakyti. Kreipėsi visų politinių partijų atstovai, ir pagrindinė jų kreipimosi priežastimi buvo skundai blogu LAKD vadovų darbų ir 2017–2020 m. LRV programos projektų vykdymo vėlavimas“, – rašo susisiekimo viceministras atsakyme.

Jis taip pat patvirtino, kad paklausimus ir skundus persiunčia atsakingiems asmenims, tačiau to tarpininkavimu nevadina.

Tai, kad politikai domisi savo rinkimų apygardų arba gyvenamųjų vietų keliais, – vieša paslaptis. Susisiekimo sektoriaus atstovai teigia, kad tai tampa įprasta praktika. LAKD, atsakydama į LRT užklausą, kaip dažnai politikai teiraujasi dėl finansavimo konkretiems keliams ir kokie tai Seimo nariai, patikino, kad užklausų gauna nuolat.

„Dažniausiai besikreipiančių politikų statistikos nevedame, todėl objektyvią tokio pobūdžio informaciją būtų sudėtinga pateikti. Dažnai politikai, apsilankę Kelių direkcijoje, apie tai informuoja savo socialinių tinklų paskyrose ar kaip nors kitaip paviešina šią informaciją“, – teigiama LAKD atsakyme.