LRT tyrimai

2020.04.02 05:30

LRT tyrimas. Koronavirusas valdžią užklupo netikėtai: apsaugos priemonių rezervas imtas pildyti paskutinę minutę

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt 2020.04.02 05:30

Ne po kartą ligoninėse naudojamos vienkartinės medikų apsaugos priemonės, dėl to lekiančios galvos ir vienas aukščiausių COVID-19 užsikrėtusių medikų skaičius visoje Europos Sąjungoje. Viso to galėjo ir nebūti, jei valdžia koronaviruso plitimui būti pradėjusi ruoštis laiku.

LRT surinkti duomenys rodo, kad ministerijai pavaldi institucija, atsakinga už medicinos rezervo kaupimą, didesnius medikų apsaugos priemonių kiekius pradėjo kaupti tik kovą, kai pandemija jau buvo gerokai išplitusi.

Kaip paruoštas rezervas?

Lietuvoje išplitus koronavirusui, o ligoninėse trūkstant apsaugos priemonių medikams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbėsi, kad priemonėmis ligonines aprūpina iš aktyvuoto Valstybės saugos civilinių priemonių rezervo.

Už šį rezervą ir jo saugojimą yra atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Tačiau niekur viešai neminimas kitas rezervas – medicinos, už kurį tiesiogiai atsakinga SAM pavaldi institucija – Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC).

Šiam centrui dabar, kai dėl COVID-19 infekcijos plitimo yra paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis, turėtų atitekti vienas svarbiausių vaidmenų.

ESSC yra atsakingas ne tik už medicinos rezervo kaupimą ir paskirstymą. Jo funkcija taip pat yra atlikti rizikos analizes, rengti metodikas, algoritmus.

Tai, kas ir kokiais kiekiais saugoma valstybės rezerve, yra valstybės paslaptis. Nepaisant to, ministerijai pavaldus ESSC medicinos rezervą kaupia skelbdamas viešuosius pirkimus.

LRT Tyrimų skyrius išanalizavo viešai skelbiamus duomenis. Iš jų matyti, kad SAM pavaldaus centro rezervo aruodai, ištikus ekstremaliai situacijai, galėjo būti pustuščiai, todėl tenka pasitelkti saugos civilinių priemonių rezervą.

Be to, koronaviruso plitimui SAM pavaldus ESSC rimčiau ėmė ruoštis tik tada, kai šalyje infekcija ėmė sparčiai plisti, o medikai ėmė piktintis apsaugos priemonių stoka ligoninėse.

Vasario pirmoje pusėje centras dar įsigijo 2000 respiratorių. Tačiau didesnes apsaugos priemonių: chalatų, pirštinių, akinių, kaukių ir respiratorių, atsargas ėmė kaupti tik kovo mėnesį, kai Vyriausybė jau buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremalią padėtį. Rezervo pildymo kiekius ir datas pateikiame lentelėje žemiau.

„Jie privalėjo prognozuoti situaciją, patarti SAM, pati ministerija turėjo prognozuoti. Puikus pavyzdys yra Policijos departamentas, kuris nusipirko didelį kiekį apsaugos priemonių (Policijos departamentas pirmąją partiją respiratorių įsigijo vasario 28 d., – LRT.). Viena tarnyba padėtį matė, o kita... Centras, kuris turėjo pasirūpinti, tačiau šito darbo neatliko. Mes jau ne kartą girdėjome ankstesnius pasakymus, kad visko turime pakankamai“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

„Centro užduotis buvo parengti teritorijų veiksmų planus, tuose planuose turėjo būti nurodyta, kas daro, ką daro, mechanizmai, pajėgos, žmonės, mašinos, logistika ir visa kita. Jie turėjo sukaupti resursus, o dabar, kai sausį viskas prasidėjo, kokie buvo resursai?“, – stebisi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Povilas Andriukaitis.

ESSC rezervą pildė ir praėjusiais metais, tačiau didžiausios sumos buvo panaudotos jodo preparatams pirkti. Tuomet SAM skelbė, kad „Lietuva sėkmingai įsigijo 4 mln. jodo tablečių“.

Per 2019 m. asmens apsaugos priemonių rezervą ESSC papildė įsigydamas 5 tūkst. porų vienkartinių pirštinių, 10 tūkst. vienkartinių kaukių, 100 veido kaukių su filtrais, 100 medicininių termometrų, 1000 apsauginių akinių. Tokių kiekių, anot LRT šaltinių, šiandien pakaktų labai trumpam.

LRT Tyrimų skyrius išanalizavo pastarojo dešimtmečio viešųjų pirkimų duomenimis. Iš jų aiškėja, kad į rezervą viešųjų pirkimų būdu nuo 2010 m. iki 2020 m. buvo įsigyta apie 6 tūkst. vienkartinių chalatų, apie 23 tūkst. vienkartinių pirštinių, apie 1 tūkst. apsauginių akinių, apie 7 tūkst. respiratorių, apie 14 tūkst. vienkartinių kaukių.

„Pagal tai, kaip buvo delsiama su tomis apsaugos priemonėmis, mes spėjome (kad yra trūkumas, – red. past.). Mums sakė, kad visko yra ir visko užtenka, bet negalime pasakyti kiek. Gydymo įstaigos buvo prašomos kasdien pateikti likučius ir poreikius, kiek priemonių turi. Jos laukė ir laukė, kilo šaršalas, kodėl nieko neduoda. Tada gydymo įstaigos pradėtos kaltinti, kad jos pačios nepasirūpino“, – prisimena Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Likutis – paslaptis

ESSC įsteigtas prieš kelis dešimtmečius, o 2009 m. prie jo prijungtas valstybinis Vaistų sandėlis. SAM neatskleidžia, kokie apsaugos priemonių likučiai yra medicinos rezerve ir kokie jie buvo šių metų pradžioje, prieš šalyje paskelbiant karantiną. Pagal įstatymus visa informacija apie valstybės rezervą yra įslaptinta.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlė šią informaciją viešinti ekstremalių situacijų atveju: „Esant ekstremaliai situacijai taikos metu visuomenė turi teisę žinoti apie valstybės rezervo tam tikras atsargas medicinos, žemės ūkio ar maisto atsargas. Žinant būtų ir kitokie sprendimai“, – pristatymas įstatymų pataisas Seime kalbėjo jis. Tačiau Seimas tokį siūlymą vakar atmetė.

ESSC vadovaujantis Olegas Sitnikovas tikina negalintis komentuoti rezervo kiekių, tačiau, anot jo, didesni apsaugos priemonių kiekiai buvo pradėti pirkti tik kovą, nes rezerve priemonių buvo pakankamai.

Kiek kitaip kalba LRT kalbinti ligoninių vadovai. Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis pasakoja, kad iš valstybės rezervo buvo gauti juokingi apsaugos priemonių kiekiai, kurie gali būti skaičiuojami dešimtimis ar šimtais, bet ne tūkstančiais.

„Rezervas yra juokingas. Tai, ką skyrė, apie tai net nereikėtų kalbėti“, – sakė jis.

Štai Molėtų ligoninė artimiausiu metu turėtų atidaryti karščiavimo kliniką. Jai iš rezervo buvo skirta apsaugos priemonių. Tačiau jie ligoninės personalo poreikių netenkina. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis išplito dokumento kopija, kurioje – ligoninei iš rezervo skiriami apsaugos priemonių kiekiai: 385 respiratoriai, 90 apsauginių akinių ir 800 pirštinių.

„Nei kostiumų nėra, nei antbačių. Tiek ir yra. Jei personalas, liesdamasis prie kiekvieno ligonio, turi turėti pirštines, galima paskaičiuoti, kiek per dieną jų reikia. Čia net ne visos priemonės yra“, – kalbėjo Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

„Jei būtume pasitikėję pažadais, kad įstaigos bus aprūpintos iš rezervo fondo ir nieko patys nebūtume darę, tai padėtis būti visiškai katastrofiška. Tikrai nebus visi aprūpinti. O tos pirštinės išvis nėra labai kokybiškos. Be to, visos – L dydžio“, – teigė įstaigos vadovas.

Ligoninė, anot jo, keturis kartus prašė iš rezervo skirti apsaugos priemonių.

„Mes savo medikų į karą plikomis rankomis nepaleisim, neturėsime – užsidarysime“, – sakė V. Grigas.

Respiratorius ir kaukes pardavinėjo

Per daugybę metų medicinos rezervas buvo pildomas ne tik asmens apsaugos priemonėmis, bet ir įvairia medicinos įranga, švirkštais, tvarsliavomis, palapinėmis, antivirusiniais ir kitokiais vaistais, apklotais, tamponais, adatomis, lovomis, čiužiniais, paketais lūžiams, nudegimams ir pan.

Tačiau ne visos rezervo priemonės jame lieka. Kai kurios, besibaigiant jų galiojimui, parduodamos ar net dovanojamos.

Štai 2016 m. SAM iš rezervo Ukrainai padovanojo 30 tūkst. dviejų rūšių antivirusinių vaistų pakuočių. Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad didelius kiekius antivirusinių vaistų ESSC net 5 skirtingais pirkimais sukaupė 2009 m. pabaigoje, kai pasaulyje siautė kiaulių gripo pandemija.

Dalis rezervo atsargų kiekvieną ketvirtį yra pardavinėjama, o sąrašai skelbiami viešai.

Iš jų matyti, kad štai praėjusių metų pabaigoje ESSC bandė parduoti apie 100 vienkartinių kaukių su skydeliais, kurios buvo pagamintos 2010 m., taip pat buvo parduodama 6550 trijų sluoksnių veido kaukių, pagamintų 2009 m., 1900 respiratorių, kurių galiojimo terminas – iki šių metų vasario arba birželio.

Rezervui vadovauja apsaugos darbuotojas iš A. Verygos aplinkos

O. Sitnikovas ESSC vadovauti praėjo lygiai prieš metus, kai laimėjo konkursą į direktoriaus pareigas. Į jas jis atėjo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų, kurios atstovai dominuoja ministro A. Verygos dabartinėje aplinkoje.

Taip pat skaitykite

Ministrui ne kartą viešai žerta kritika dėl LSMU Kauno klinikų, kur gydytoja onkologe dirba jo sutuoktinė, protegavimo priimant sprendimus.

Tuo metu O. Sitnikovas, atsakingas už medicinos rezervą, LSMU ligoninės Kauno klinikų Apsaugos tarnybai vadovavo nuo 2013 iki 2019 m.

O. Sitnikovas, Registrų centro duomenimis, iki šiol vadovauja ne tik rezervui, bet ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijai, o anksčiau buvo privačios apsaugos bendrovės „Saugva“ direktorius, šios bendrovės vienintelė akcininkė yra jo sutuoktinė.

A. Sitnikovui pradėjus vadovauti ESSC, ekstremalių situacijų valdymą nuspręsta iškelti į Kauną. Tokį sprendimą, kurio centras perkeliamas į laikinąją sostinę, Vyriausybė priėmė praėjusių metų pabaigoje.

Kaip tuomet teigė SAM, „centro perkėlimu tikimasi užtikrinti nacionaliniu mastu geografiškai efektyviausią ir tinkamai koordinuotą pasirengimą ekstremalioms situacijoms“.

Tačiau centro iškėlimą į Kauną tuo metu kritikavo kai kurie Seimo opozicijos nariai.

Kaip ruošėsi Vyriausybė?

Prieš kelias savaites ligoninėms vis intensyviau skundžiantis dėl apsaugos priemonių trūkumo ir didėjant užsikrėtusių medikų skaičiui, Vyriausybė pranešė, kad priemonėms iš Kinijos skyrė 24 mln. eurų. O už juos užsakyta milijonai vienetų įvairių apsaugos priemonių medikams. Pavyzdžiui, vien veido kaukių Lietuva įsigijo 5,7 mln. vienetų, o respiratorių – 1,8 mln. vienetų. Šį savaitgalį į Kauno oro uostą atskrido ir pirmoji siunta iš Kinijos su didžiuliais kiekiais priemonių, dar dviem reisais priemonės Kauno oro uostą turėtų pasiekti šią savaitę.

Tačiau LRT išanalizuoti duomenys rodo, kad ir pati Vyriausybė net ir po ekstremalios situacijos paskelbimo neskubėjo plačiau atverti rezervo ir iš anksto apsirūpinti priemonėmis.

Valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 infekcijos plitimo paskelbta vasario 26 d. Tada sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis kalbėjo, kad ekstremalios situacijos paskelbimas leis lengviau naudoti valstybės rezervą situacijai valdyti, įsigyti įvairių priemonių be viešųjų pirkimų.

Tačiau Vyriausybė neskubėjo rezervo panaudoti iš anksto apsirūpindama įvairiomis apsaugos priemonėmis ir reagentais, kurių trūko.

Lėšas iš rezervo COVID-19 plitimui valdyti Vyriausybė skyrė iš viso jau keturis kartus.

Pirmąkart iš rezervo – iš viso 303 450 eurų – skirti kovo 4 d. nutarimu. Tačiau tąkart reagentams ir kitoms priemonėms atriekta vos 159 250 eurų, dar 90 026 eurai skirti 3 termovizoriams įsigyti, dar 54 174 eurai dėl išaugusio darbo krūvio skirti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojų atlyginimams.

2020 m. kovo 10 d. nutarimu iš rezervo atriektas dar 1,24 mln. eurų, iš kurių SAM leista įsigyti 80 tūkst. vienetų respiratorių ir 100 tūkst. litrų dezinfekavimo priemonių.

2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas. Tądien iš rezervo skirta dar 910 tūkst. eurų, iš kurių 280 tūkst. eurų skirti NVSC įsigyti 14 termovizorių, 630 tūkst. – NVSPL reagentams ir kitoms priemonėms.

Pasipylus kritikai dėl per menko apsirūpinimo reagentais, o sveikatos įstaigoms stokojant apsaugos priemonių medikams, Vyriausybė plačiai rezervo fondą atvėrė tik jau kovo 25 d. Tuomet iš jo jau skirti 28,4 mln. eurų, iš kurių apsaugos priemonėms jau skirta 14,1 mln. eurų, 6 mln. skirti greitiesiems COVID-19 testams, 2,25 mln. – realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) sistemai ir 100 000 reakcijų partijai įsigyti, 5,73 mln. eurų – reagentams ir vaistams, 169 tūkst. – termovizoriams, 110,4 tūkst. – pacientų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingiems monitoriams įsigyti.

Taip pat 1,57 mln. eurų skirti ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis ir įranga.

Kaip ruošėsi gydymo įstaigos?

Gydyti sunkius infekcinius ligonius yra pavesta penkioms šalies ligoninėms: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, Kauno klinikinei ligoninei, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Panevėžio ligoninei, Šiaulių ligoninei.

Savaitgalį sveikatos apsaugos ministras nuo pareigų nušalino Kauno klinikinės ligoninės vadovą Albiną Naudžiūną. Taip pasielgta po premjero Sauliaus Skvernelio socialiniame tinkle išsakytos kritikos dėl ligoninėje į maišus kraunamų, o ne išmetamų vienkartinių apsaugos priemonių.

Dar anksčiau, kovo 23 d., sveikatos apsaugos ministras A. Veryga kalbėjo, kad dėl apsaugos priemonių trūkumo dalyje įstaigų atsakingi jų vadovai.

„Yra visokių istorijų, kur vadovai neatsakingai pasižiūrėjo į raginimus ar nurodymus turėti tų apsaugos priemonių, nes esu minėjęs – koronavirusas nėra vienintelė infekcija, su kuria gali susidurti medikai ir įstaigos privalo turėti asmens apsaugos priemonių“, – prieš savaitę spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

„Jei jos jų neturėjo dar iki prasidedant viruso plitimui, kai buvo tikrai realu ir įmanoma įsigyti rinkoje, nes tikrai nebuvo apribojimų, tai reikia klausti įstaigų vadovų, kodėl jie to nepadarė“, – pridūrė jis.

LRT surinkti duomenys rodo, kad šalies ligoninės, kurioms pavesta gydyti sunkius COVID-19 ligonius, situacijai taip pat rengėsi nevienodai.

Štai Santaros klinikos, remiantis viešųjų pirkimų duomenimis, dar metų pradžioje ėmė pirkti apsaugines kaukes ir kitokias apsaugos priemones medikams. Sutartis su tiekėjais dėl 800 tūkst. vienetų apsauginių kaukių pasirašyta sausio 9 d. Sausio viduryje įsigyta 800 tūkst. vienetų avalynės apdangalų, vienkartinių 400 tūkst. chalatų. Sausio 20 d. pasirašyta sutartis dėl 1,28 mln. vienetų vienkartinių kaukių įsigijimo, 2000 vienetų kaukių-respiratorių, taip pat pirkti dideli kiekiai elektroninių termometrų, pirštinių, dezinfekavimo priemonių. Dar 3000 vienetų respiratorių – Santaros klinikos įsigijo vasario viduryje.

Šiaulių ligoninė didelius kiekius apsaugos priemonių pirko tik COVID-19 jau išplitus šalyje. 1,16 mln. eurų sutartis su kinais, bendrove „Harbin Shangyang Trading Co Ltd” pasirašyta kovo 19 d. Pagal šią sutartį įsigyti dideli kiekiai įvairių medikams apsisaugoti skirtų priemonių, pavyzdžiui, per 1,5 mln. respiratorių, 200 tūkst. kaukių, pirkta vienkartinių akinių, pirštinių, chalatų, batų apdangalų ir kt.

Panevėžio ligoninė kovo 3 d. taip pat sudarė sutartį su minėta kinų bendrove, įvairių asmens apsaugos priemonių įsigijo už 478 tūkst. eurų. Ligoninė raštu pateikė atsakymą, kad COVID-19 paplitimui ruošėsi ir anksčiau, tačiau apsaugos priemonių buvo nusipirkusi tik mėnesiui: „Pagal galiojančias ilgalaikes ligoninės sutartis nupirktos asmens apsaugos priemonės ligoninės darbuotojams, kurių turėjo pakakti 1 mėnesio laikotarpiui”.

Kauno klinikinė ligoninė kovo 2 d. įsigijo 1100 vienetų respiratorių.

Tuo metu Klaipėdos universitetinė ligoninė kovo 20 d. konsoliduotu pirkimu su LSMU Kauno klinikomis įsigijo didelius kiekius apsaugos priemonių iš Kinijos bendrovės, tačiau jų esą dar negavo. Anot ligoninės vadovo V. Janušonio, vienkartinių kaukių, prieš paskelbiant ekstremalią padėtį, ligoninė turėjo, nes jas perka įprastai. O kitokių priemonių, pavyzdžiui, respiratorių, nepirko, nes dar nebuvo poreikio: „Matot, kad tų respiratorių iš principo nereikėjo, todėl nebuvo sudarytos sutartys su tiekėjais, todėl ir nepirkom. O kai pradėjom klausti ir prašyti, pasirodė, kad jų jau nėra“.

Klausimų buvo išsiųsta ir Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau ši atsakymų kol kas nepateikė.