LRT tyrimai

2020.01.15 05:30

LRT tyrimas. Trakus apraizgė politinės šeimos

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt 2020.01.15 05:30

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad darbo vietos bei finansavimas iš projektų, esančių Trakų rajono savivaldybės žinioje, neretai atitenka įtakingų rajono politikų artimiesiems bei partijos kolegoms. Su tokia įtaka siejama tiek Liberalų sąjūdžiui atstovaujanti merė Edita Rudelienė, tiek susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, vadovaujantis visuomeninės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriui.

Sausio 9 d. išskirtiniame interviu LRT RADIJUI šalies vadovas Gitanas Nausėda, be kita ko, kalbėjo, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, deleguotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) esą „įdarbino mažiausiai 20 savo partijos bičiulių, susijusių su partijos nariais, ministerijos dispozicijose esančiose įmonėse“. Ministras tvirtino, kad nė vienas jam vadovaujant priimtas žmogus nepriklauso LLRA-KŠS, nė vieno jis nerekomendavęs, neaptaręs su vadovais.

O LRT Tyrimų skyrius J. Narkevičiui turėjo klausimų dėl jo šeimos ir aplinkos žmonių karjeros. Tik ne Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įstaigose, bet Trakų rajono savivaldybėje. Ją jau ne pirmą kadenciją valdo Liberalų sąjūdžio (LS) ir LLRA-KŠS koalicija, prie kurios po 2019 m. rinkimų prisijungė visuomeninio komiteto „Renkuosi ateitį“ atstovai.

J. Narkevičius yra ne tik LLRA-KŠS narys. Nuo 2007 m. jis vadovauja visuomeninės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriui. Šios sąjungos nare esanti deklaruoja ir Irena Narkevič, jo žmona. Nuo 2003 iki 2013 m. ji su trumpomis pertraukomis dirbo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

2014 m. šiame poste ją pakeitė dukra Karolina Narkevič, prieš tai 3 metus vadovavusi tos pačios Trakų rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriui. Kai praėjusių metų pavasarį K. Narkevič tapo kultūros ministro patarėja, vietoj jos administracijos direktoriaus pavaduotoja paskirta buvusi J. Narkevičiaus, tuomečio Seimo vicepirmininko, patarėja Agata Mankeliūnienė. Prieš užimdama postą savivaldybės administracijoje, ji taip pat kelerius metus vadovavo rajono Kultūros ir turizmo skyriui.

„Jeigu šeimos narys eina savo keliu, ir jis yra ir kompetentingas, ir aktyvus, ir žmonės tai mato, tai, manau, čia gerai, – apie šiuos paskyrimus LRT Tyrimų skyriui kalbėjo J. Narkevičius. – Nemanau, kad aš taip parinkau. Aš manau, kad tai parenka žmonės. O jeigu yra atitinkantys asmenys... Nes neslėpsiu, minėti jūsų asmenys savo sąžiningu kūrybingu darbu parodė, kad buvo ir yra verti tos pozicijos.“

J. Narkevičiaus žmonių veikla Trakų rajono savivaldybėje – neišskirtinis pavyzdys. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kaip Trakų rajoną valdančių partijų žmonės bei asmenys, susiję su vietos politikais, yra aprūpinami tiek darbo vietomis, tiek savivaldybės finansuojamais projektais.

Sėkmė šypsos partinei vadovei

Beveik 65 tūkst. eurų – tiek, LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, nuo 2018 m. pabaigos iki šių metų pradžios per Trakų rajono savivaldybės ir jos įstaigų programas buvo skirta viešajai įstaigai Trakų švietimo centrui. Už šiuos pinigus Trakų savivaldybė iš privačios įstaigos pirko mokymų, būrelių vaikams organizavimo ir kitas paslaugas.

Pačios įkurtam Trakų švietimo centrui nuo 2013 m. vadovauja Nijolė Lisevičienė, rajoną valdančio LS Trakų skyriaus pirmininkė. Kartu ji dirba ir savivaldybės valdomame Trakų suaugusiųjų mokymo centre - neformaliojo ugdymo specialiste, mat dar 2015 m. rajono valdžia, kurioje tarp valdančiųjų buvo ir „liberalsąjūdiečiai“, įsteigė etatą rajono neformaliajam suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymuisi rajone koordinuoti.

„Interesų konflikto čia nematau, nes darbas koordinacinėje taryboje nėra apmokamas“, – raštu pateiktame atsakyme LRT Tyrimų skyriui nurodė N. Lisevičienė. Bet Trakų suaugusiųjų mokymo centro svetainėje nurodoma, kad ji dirba ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja.

Nuo 2019 m. pavasario N. Lisevičenė – ir rajono savivaldybės tarybos narė. Ji vadovauja Trakų rajono tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetui. „Visi tarybos nariai privalo dalyvauti bent viename komitete, pasirinkau tą, kur jaučiuosi kompetentinga. Švietimo srityje dirbu daug metų, esu įsigilinusi į teisės aktus, įstatymus. Galimų interesų konfliktų vengiu, svarstant susijusius klausimus nusišalinu“, – teigiama N. Lisevičienės atsakyme.

Žinios. LRT Tyrimų skyrius: Lietuvos Kultūros sostinės Trakų valdžioje vyksta savų protegavimas

Tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nuo praėjusio rugsėjo atlieka tyrimą dėl N. Lisevičienės interesų. Ji aiškinasi, ar politikė nepažeidė įstatymų kaip rajono tarybos narė galbūt dalyvaudama svarstant su Trakų suaugusiųjų mokymo centru susijusius klausimus.

Beveik visi N. Lisevičienės pavaduotojai LS Trakų rajono skyriuje šiuo metu yra Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai. Aukščiausias pareigas – rajono mero – nuo 2014 m. eina Edita Rudelevičienė, o Darius Kvedaravičius nuo 2016 m. gruodžio vadovauja savivaldybės administracijai.

Būtent D. Kvedaravičius, kaip Trakų rajono administracijos vadovas, 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje su N. Lisevičiene pasirašinėjo sutartis dėl jos vadovaujamo Trakų švietimo centro laimėtų didžiųjų projektų, per Trakų rajono savivaldybę finansuojamų europinėmis lėšomis. Tai beveik 16,5 tūkst. eurų vertės 13 mėnesių trukmės sutartis dėl Sveikatos raštingumą didinančių šviečiamųjų ir informacinių renginių organizavimo paslaugos. Taip pat daugiau kaip 10 tūkst. eurų vertės sutartis dėl mokymų apie griuvimo prevenciją vyresnio amžiaus žmonėms bei daugiau kaip 8 tūkst. eurų – dėl skubios pagalbos teikimo savižudybių rizikos situacijose. Pastarųjų dviejų sutarčių įgyvendinimo trukmė – vos mėnuo.

„Visi skaičiai tikslūs, kaip ir pavadinimai, bet ištraukti iš konteksto. Visus metus nuo įsteigimo mūsų įstaiga dalyvauja įvairių projektų konkursuose, viešuosiuose pirkimuose. Taip, 2018 m. ir 2019 m. dalyvavome savivaldybės VP, laimėjome Sveikatos raštingumą didinančių šviečiamųjų ir informacinių renginių organizavimo konkursus. Rašiusieji sąmoningai nenurodė, kad nuo 2013 m. esame įsteigę TAU (Trečiojo amžiaus universitetą), kurio veikloje net 292 studentai (senjorai) iš Trakų rajono. Nuolat ieškome lektorių paskaitoms, todėl dažnai ir rengiame projektus, o matydami, kad šios programos labai aktualios senjorams, dalyvavome konkurse, laimėjome ir puikiai įgyvendinome“, – nurodo N. Lisevičienė.

Šios sutartys pasirašytos jau vykstant 2019 m. savivaldybių rinkimų kampanijai. Šiuose rinkimuose N. Lisevičienė dalyvavo viename sąraše su D. Kvedaravičiumi ir mere D. Rudeliene.

„Na, aš neįžvelgia čia viešųjų ir privačių interesų konflikto, sudarydamas sutartį su nevyriausybine organizacija. Mano visuomeninė veikla, nemanau, kad susijusi su ta sutartimi, aš neįžvelgiau, sakau“, – teigė D. Kvedaravičius.

O pati N. Lisevičienė apgailestavo, kad ne visuose savivaldybės skelbiamuose pirkimuose Trakų švietimo centrui sekasi laimėti. „Paskutinis – 2019 m. lapkritį, savivaldybės VP pateikėme pasiūlymą Sveikatos raštingumą didinančių šviečiamųjų ir informacinių renginių organizavimo konkursui už 14 400 eurų, bet nelaimėjome“, – nurodė ji.

Trakų „liberalsąjūdiečių“ lyderės įstaigai sekasi ne tik europiniais pinigais finansuojamuose savivaldybės konkursuose. Šios įstaigos tinklalapyje skelbiama, kad Trakų rajono savivaldybė pernai skyrė finansavimą neformaliojo vaikų švietimo programoms „Plaukimo mokyklėlė“ – 14,4 tūkst. eurų, „Vanduo, molis, vaškas – draugai?“ (6 514 eurų), „Vanduo ir sportas – sveikata“ (5 636 eurai) bei „Molis paklūsta man“ (1 610 eurų). Trakų rajono savivaldybės dokumentai rodo, kad šių programų vykdytoja – N. Lisevičienės įstaiga.

„Šios lėšos savivaldybę pasiekia iš ŠMM pagal moksleivių skaičių rajone. <...> Kokią įtaką gali čia turėt rajono vadovai? Kokios partijos vadovai bebūtų, įtakos šiam procesui jokios“, – nurodė Trakų švietimo centro vadovė.

Finansavimas per sporto programą

N. Lisevičienės vadovaujamas Trakų švietimo centras vykdo ir mažesnes programas. Pavyzdžiui, tęstinį projektą „Išlikime sveiki“, kuriam pernai iš savivaldybės Sporto rėmimo fondo skirta 600 eurų. Pasak N. Lisevičienės, projekte nėra numatytas darbo užmokestis vykdytojams, o lėšos skirtos senjorų sveikatinimui.

Sprendimai dėl paramos sportui Trakų savivaldybėje priimti praėjusią liepą. Iš viso paskirstyti 26 tūkst. eurų, paremti 27 projektai. Tiesa, įsakymą dėl 2019 m. Trakų rajono savivaldybės sporto projektinės veiklos fnansavimo pasirašė ne adminsitracijos direktorius, bet laikinai jį pavadavusi A. Mankeliūnienė. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į Trakų rajono savivaldybės Sporto projektų vertinimo darbo grupės siūlymus. Jai vadovauja D. Kvedaravičius. Jis tikino, jog dalyvaudamas darbo grupės veikloje stengiasi nežiūrėti, kas teikia paraiškas.

„Žiūriu konkrečiai į paraišką, kuri yra pateikta. Jeigu ta paraiška atitinka reikalavimus, komisija balsuoja, ir atitinkamai lėšos arba skiriamos, arba ne“, - sakė jis.

Pinigai sportui keliauja per Trakų kultūros ir sporto centrą. Jam vadovauja Mindaugas Čiras, LS atstovaujančios rajono tarybos narės Jurgitos Čirienės sutuoktinis. Jo pavaduotojas – su rinkimų komitetu „Renkuosi ateitį“ į tarybą patekęs Šarūnas Ūsas. Pagal oficialius savivaldybės dokumentus, jie abu taip pat dalyvauja projektus vertinančios komisijos darbe.

Šios komisijos sprendimu praėjusiais metais 2 tūkst. eurų parama skirta ir Š. Ūso vadovaujamam krepšinio klubui „Trakai“. Projekto vadovu dokumentuose įvardijamas pats rajono politikas.

„Vienas dalykas, aš nusišalinau nuo šito būtent klausimo. Antras dalykas, jeigu taip sąžiningai sakant, klubas daug metų veikia, jis dirba su vaikais, jis nėra kažkoks komercinis ar kažkas. Krepšinio būrelis, kuris turi bent 3 amžiaus grupes. Dirba treneris. Didžiausia problema, kas yra, jeigu jau sąžiningai parašysit, kad aš su mielu noru kažkam perleisčiau visas šitas atsakomybes, deja, niekas jų nesiima“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino Š. Ūsas.

Parama per sporto programų finansavimą anksčiau skirta ir asociacijai Lentvario laisvalaikio klubui. 2018 m. ir 2017 m. jam skirta po 500 eurų. Klubo steigėjas ir prezidentas – Trakų rajono merės sutuoktinis Henrikas Rudelis. Šios asociacijos merė E. Rudelienė ilgą laiką nenurodė savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Informaciją apie sutuoktinio valdomą Lentvario laisvalaikio klubą ji įtraukė tik po LRT Tyrimų skyriaus pateiktų klausimų – sausio 8 dieną.

„Tai turbūt reiktų sakyti, kad ne jam (skiriama parama – red.), o Lentvario laisvalaikio klubui, kuris tikrai turi ir krepšinio komandą, ir futbolo komandą, jie dirba su sportininkais. Tai tikrai nemanau, kad tai yra kažkoks išskirtinis dalykas, kuris nebūtų skiriamas kitiems mūsų visiems sporto klubams, kurie finansuojami iš savivaldybės“, – apie šią paramą kalbėjo merė.

Paramos pernai teko ir LS atstovų Vaido Kurgano, Rolando Paškonio bei Andriaus Šatevičiaus įsteigtai Trakų rajono sporto asociacijai – 1,5 tūkst. eurų projektui “Aktyvioji Trakų vasara 2019“. Ši asociacija buvo įkurta praėjusią gegužę, netrukus po savivaldybių rinkimų, kuriuose R. Paškonis bei A. Šatevičius laimėjo mandatus. Registrų centrui praėjusios liepos 9 d. pateiktame Trakų rajono sporto asociacijos sprendime dėl naujo adreso registravimo visi trys steigėjai nurodė esantys asociacijos nariai.

Per sporto finansavimo programas pernai, kaip ir anksčiau, paremti ir susisiekimo ministro J. Narkevičiaus vadovaujamo Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriaus projektai. Renginiams „Vasaros šypsena“ bei „Žiemos spartakiada“ skirta po 400 eurų.

„Pirmas dalykas, Lietuvos lenkų sąjunga nėra politinė organizacija. Tai visiškai atskira organizacija. Taigi, apie politinę paramą čia turbūt nėra jokio sąryšio. Pozicijos mano, kaip pirmininko, yra labiau simbolinės, tačiau yra daug žmonių, kurie turi savo galbūt tokias pasireiškimo sritis, ir jie vykdo tam tikras veiklas, rašo programas ir atlikinėja tam tikrus renginius ir veikas. Tai yra visuomeninis darbas“, – apie šią paramą sakė J. Narkevičius.

Parama skirta ir susisiekimo ministro brolio verslininko Kšištofo Narkevičiaus vadovaujamam Trakų rajono lenkų sporto klubui „Polonus“. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dar 2018 m. spalį Registrų centras įspėjo klubą dėl galimų sankcijų, mat jis neteikė metinių ataskaitų. Praėjusį kovą sankcijos pritaikytos – „Polonus“ neteko paramos gavėjo statuso. Tačiau Trakų rajono savivaldybė praėjusią liepą jam skyrė 1 000 eurų pasiruošti pasaulio lenkų žaidynėms Gdynėje. 2017 m. tokia suma paremtas dalyvavimas panašiame renginyje Torunėje.

„Nu, nežinau, kaip ten buvo panaikintas (paramos gavėjo statusas – red.). Nu, galbūt nepateikiau deklaracijos. O parama – taip, gavau“, – sakė K. Narkevičius.

Pasak jo, tai niekaip nesusiję su brolio visuomeninėmis pareigomis Lietuvos lenkų sąjungoje. „Rašom programas ir gaunam. Mūsų klubas kas 2 metus vyksta į pasaulines lenkų žaidynes, parvežame medalius, turime komandą, kuri dalyvauja. Dėl to ir rašom projektus, savo pinigais prisidedam. Kiek savivaldybė gali, tiek remia“, – kalbėjo verslininkas.

Ministras J. Narkevičius taip pat tvirtino, kad jokios politinės įtakos skirstant sporto paramos lėšas nėra. „Na, aš pasakyčiau taip: be abejo, be jokios politinės įtakos, nes yra procedūra, kaip yra skiriamos lėšos, kaip jos vertinamos. Į komisiją aš dabar nepasakysiu, kokie asmenys įeina, nes jie keičiasi, ir nelabai domiuosi, jie vertina pagal nustatytus kriterijus, tam tikras paraiškas, ir tiek“, – aiškino J. Narkevičius.

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad projektus svarstančioje savivaldybės Sporto projektų vertinimo grupėje, be jau minėtų asmenų, darbuojasi tarybos narė Teresa Solovjova, Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriaus pirmininko pavaduotoja. Taip pat rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis, LLRA-KŠS atstovė.

Ryšių su paties įkurta asociacija purtosi

Savivaldybės paramą gavusi deklaruoja ir asociacija „Didžiulė bendruomenė“. Jos ataskaitoje Registrų centrui nurodoma: „Asociacija 2018 metais gavo finansavimo – 8 585 eurus iš savivaldybės ir 14 eurų nario mokesčio.“

Tačiau asociacijos vadovė Vida Brazionienė LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad šios lėšos atėjo ne iš savivaldybės, bet iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „Čia finansavimas yra ne savivaldybės. Bet gal čia kontroliuoja savivaldybė? Finansavimas per savivaldybę gal skiriamas“, – svarstė vadovė, kuri savo parašu patvirtino Registrų centrui teiktą ataskaitą.

Ji taip pat aiškino negalinti atsakyti, koks projektas, sulaukęs paramos, buvo vykdomas. „Rekia kelti dokumentus“, – sakė V. Brazionienė.

Asociacija „Didžiulė bendruomenė“ turi 3 steigėjus, vienas jų – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius „liberalsąjūdietis“ D. Kvedaravičius. „Kažkada aš ją įsteigiau kartu su kolegomis, bet dabar nesu jos narys. Tai jos veikloje kaip ir nedalyvauju“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino jis.

„Didžiulė bendruomenė“ įsteigta ne taip seniai – 2017 m. rugsėjį. Tuo metu D. Kvedaravičius jau dirbo savivaldybės administracijos vadovu. Prieš mėnesį, 2019 m. gruodį, šios asociacijos projektas „Žiemos tradicijos kitaip“ sulaukė pritarimo finansavimui iš europinių lėšų – 9 tūkst. eurų. Šias lėšas administruoja Trakų krašto vietos veiklos grupė (TKVVG), o 20 proc. prisideda ir Trakų rajono savivaldybė.

„Aš jiems nepadedu, – LRT Tyrimų skyriui tvirtino D. Kvedaravičius. – Jie dalyvauja, kaip ir visos kitos vietos bendruomenės, savivaldybės ar per VVG skelbiamuose konkursuose. Jeigu jie juos laimi, gauna lėšas veikloms vykdyti. Už tų lėšų panaudojimą, matyt, turi atsiskaityti, ir greičiausia, kad atsiskaito. Tai jeigu nepažeisdami įstatymo, sąžiningai dalyvauja konkursuose, sąžiningai panaudoja lėšas, už jas atsiskaito, aš čia kaip ir didelės problemos nematau. Kadangi pats veikloje nedalyvauju, tai vėlgi konflikto čia nelabai įžvelgiu.“

TKVVG, kaip ir kitos vietos veiklos grupės, sudaromos iš bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų, taip pat verslo ir savivaldybės atstovų. Viena iš Trakų VVG steigėjų yra ir dabartinė merė E. Rudelienė. Ji dalyvauja grupės veikloje kaip savivaldybės deleguota atstovė, priklauso vietos projektų atrankos komisijai.

Dar 2017 m. TKVVG, atlikusi apklausą žodžiu, už 500 eurų pirko edukacinę programą iš bendrovės „Chempreka“. LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad šią bendrovę valdo merės sutuoktinis H. Rudelis ir anyta Danė Rudelienė.

„Negaliu, žinokit, dabar pakomentuoti. Nes „Chempreka“ čia buvo labai sena įmonė, kuri dabar jokios veiklos nevykdo“, – praėjusią savaitę tikino merė. Vėliau ji patikslino, kad pirkimas iš įmonės buvęs. Ir šią bendrovę, kaip galimą interesų konflikto šaltinį, E. Rudelienė po pokalbio su LRT Tyrimų skyriumi įtraukė į savo deklaraciją.

Postuose – valdančiųjų atstovai

Kaip galimas konflikto šaltinis E. Rudelienės deklaracijoje įrašyta jos anyta D. Rudelienė. Ji ilgus metus vadovavo rajono savivaldybės Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriui. Praėjusį rugpjūtį šių pareigų D. Rudelienei teko atsisakyti dėl amžiaus. Tačiau merės anyta ir toliau dirba Trakų savivaldybėje – ji tapo valdymo, finansų ir ekonomikos specialiste.

„Mes savivaldybėje tikrai vertinam darbuotojų kompetenciją. Vertinami tie, kurie turi didelę patirtį, kurie yra atsakingi darbuotojai. Ir tai nėra vienintelis mano anytos atvejis, kada pabaigęs valstybės tarnybą, žmogus gali tęsti darbą pagal darbo sutartį savivaldybėje“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino merė.

E. Rudelienė neneigė, kad Trakų rajone, kaip ir kitose mažosiose savivaldybėse, „daug žmonių yra susijusių vieni su kitais“. „Savivaldybėje dirbu nuo 2003 metų, tai, žinote, Trakai visuomet garsėjo tokiais perversmais, reorganizacijom, atleidimais. Tai aš, kai atėjau į šias pareigas, sakiau, kad tikrai nedarysiu reorganizacijos, įvertinsiu žmonių patirtį, įvertinusiu kompetenciją, ir nebus taip, kad jei tu esi vienos ar kitos partijos, tai tu turi išeiti. Ir tą balansą tikrai bandom išlaikyti“, – kalbėjo merė.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad postus daugelyje rajono savivaldybės įmonių bei organizacijų užima būtent su valdančiaisiais politikais susiję asmenys.

Bendrovei „Trakų šilumos tinklai“ vadovauja Kęstutis Kasparavičius, praėjusiuose savivaldybių rinkimuose dalyvavęs LS sąraše. „Trakų vandenų“ vadovas – LLRA-KŠS atstovas Romualdas Ingelevičius, „Trakų paslaugų“ – Mantas Orintas, į 2019 m. rinkimus ėjęs su komitetu „Renkuosi ateitį“. Vienintelis „Trakų autobusų“ vadovas Vytautas Karnila yra opozicinių socialdemokratų atstovas. Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė merė E. Rudelienė, pastarosios įmonės valdyba yra numačiusi inicijuoti naujo vadovo konkursą. Visos šios įmonės dirba nuostolingai ir kasmet sulaukia pagalbos iš savivaldybės.

Su savivaldybės įmonėmis yra susiję ir daugiau rajono politikų. „Liberalsąjūdietis“ Andrius Šatevičius nuo 2017 m. laikinai vadovavo Trakų rajono savivaldybės Pedagoginei-psichologinei tarnybai. Eidamas laikinas pareigas jis sulaukė ir 2019 m. savivaldybių rinkimų, o, laimėjęs ir pasitraukęs iš vadovo pareigų, A. Šatevičius netrukus sėkmingai sudalyvavo toje pačioje tarnyboje surengtame konkurse specialiojo pedagogo pareigoms eiti.

„Jeigu yra konkursas, visada yra kandidatams lygios teisės. Aš nematau tos sąsajos (su galimmomis politinėmis įtakomis – red.). Esu specialistas, dirbu būtent kaip specialusis pedagogas, kas ir yra mano išsilavinimas. Ir aš atitinku visus reikalavims, trejus metus esu dirbęs pedagoginį darbą, ir t.t.“, - sakė jis LRT Tyrimų skyriui.

Vietoj A. Šatevičiaus Pedagoginei-psichologinei tarnybai jau beveik metus laikinai vadovauja Ieva Jakonienė, iki tol dirbusi specialiąja pedagoge-logopede. Per 2019 m. savivaldybių rinkimus Trakų rajono rinkimų apygardoje ji buvo paskirta rinkimų stebėtoja nuo Liberalų sąjūdžio.

A. Šatevičiaus pavaduotoju Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje nuo 2017 m. spalio kurį laiką dirbo LS atstovas Marius Šokaitis. 2019 m. pavasarį jis irgi tapo politiku. Pavaduotojo pareigas tarnyboje šiuo metu eina dar vienas „liberalsąjūdietis“ V. Kurganas. O M. Šokaitis tęsia mokytojo darbą Trakų kultūros ir sporto centre bei savivaldybės M. Šimelionio gimnazijoje.

Darbas – patarėjos sutuoktiniui

Praėjusio gruodžio 6 d. Trakai tapo Lietuvos kultūros sostine. Trakų rajono savivaldybė skelbia, kad šiam projektui vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Mankeliūnienė, o organizacinę komandą sudaro mero institucijai atstovaujanti merės patarėja Evelina Kislych-Šochienė ir savivaldybės Kultūros skyrius.

E. Kislych-Šochienė merei patarinėja nuo praėjusio birželio. O lapkritį, laimėjęs konkursą, savivaldybės Kultūros skyriuje specialistu-projekto koordinatoriumi pradėjo dirbti jos sutuoktinis smuikininkas Algirdas Šochas.

Praėjusių metų pradžioje, vykstant savivaldybių tarybų rinkimų kampanijai, E. ir A. Šochai negailėjo gražių žodžių perrinkimo siekusiai merei E. Rudelienei. „Mes neagitavome už merę. Tai buvo tiesiog pasisakymas, dėl to, kad merė, ir kaip savivaldybės narė, palaikė mūsų iniciatyvą dėl pasaulio lietuvių muzikų, kurie tapo rezidentais Trakų pilies. Tai tiesiog po to buvo paprašyta ir tai tiesiog visiškai nesusiję (su rinkimais – red.), tai nėra agitacija. Tai buvo jos, bet kas liečia kultūrą. Taip, jinai kultūrą rėmė, ir tai yra visiška tiesa tai, ką mes parašėme“, - LRT Tyrimų skyriui sakė merės patarėja.

2019 m. kovo 7 d. E. Rudelienė iš jos valdomo mero fondo E. Kislych-Šochienės ir jos vyro įsteigtai bendrovei „Confero“ skyrė 1 000 eurų „Trakų krašto kultūros puoselėjimui“. Bendrovė „Confero“ atstovauja to paties pavadinimo kvartetui, kuris 2018 m. tapo oficialiu Trakų Salos pilies kolektyvu. Kvartete smuiku griežia A. Šochas.

„Bet aš patarėja tuo metu net nebuvau (kai buvo skirta parama – red.), ir apie tai net nežinojau, - aiškino E. Kislych-Šochienė. – Merė mane patarėja pasikvietė dirbti vien dėl to aktyvumo, ir būtent darbo savo kraštui. O visa šita parama, apie kurią jūs šnekate, buvo skirta ir 2018 m., fortepijono įsigijimui, ir lygiai taip pat buvo skirta „Klasika Trakuose“ renginių ciklui įgyvendinti. Tai buvo bendruoju prašymu, bendrąja tvarka, man net nesant čionai. Ir jokių finansinių įplaukų nesu gavusi, kai jau tapau merės patarėja, ir mano vyro įdarbinimas yra nesusijęs, nes tai buvo konkurso būdu“.

Merė E. Rudelienė taip pat sakė, jog labai džiaugiuosi projektu „Klasika Trakuose“. „Labai aukšto lygio buvo 3 koncertai pilyje, mūsų naujoje meno mokykloje. Buvo daug žmonių, ir, manau, 1 000 eurų tikra nėra ta suma, kuri keltų kažkokių abejonių“, – aiškino merė.