Lietuvoje

2019.04.05 13:36

Andriukaitis: Lietuva taip ir liko vieno klausimo užsienio politikoje valstybė

Dėl šiurkščių tarptautinės teisės pažeidimų, demokratinių vertybių nesilaikymo, agresijos prieš Ukrainą pilnavertis dialogas su Rusija yra neįmanomas, tačiau Lietuva požiūrį į šią valstybę turi keisti, pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis, penktadienį Rytų Europos studijų centre (RESC) pristatydamas savo užsienio politikos ir nacionalinio saugumo idėjas.

Pasak kandidato, „savo požiūrį į Rusiją pirmiausia turime keisti bendra Europos Sąjungos politika ir tada žiūrėti, kas mūsų dvišaliuose santykiuose yra ant diplomatinio stalo.“

Todėl, V. P. Andriukaičio nuomone, mes galime naudoti „pasirinktinį įsipareigojimą“. Pasak jo, Rusijai buvo įvestos Europos Sąjungos sankcijos siekiant stabdyti šios šalies neleistinus veiksmus, taigi „mūsų strategija Minsko susitarimų kontekste, duoda efektą. Visų pirma, duoda efektą sustabdant, apribojant arba gelbstint gyvybes ir sumažinant iki minimumo karinio konflikto eskalavimą.“

„Mums visiškai akivaizdu, kad Minsko susitarimo, Europos Sąjungos sankcijų, pasaulinės tarptautinės bendruomenės pastangomis, Jungtinių Tautų kontekste mes judame į tą pusę, kad ginkluotas konfliktas būtų eliminuotas“, – tvirtino socialdemokratų kandidatas.

Pasak jo, Rusija yra tarptautinis žaidėjas ir „kovoje su tarptautiniu terorizmu, kovoje su branduolinio ginklo neplatinimu, įsipareigojimuose Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos, dėl Irano branduolinio susitarimo sutarties, ir suprantant, kad turime ir visą Sirijos paketą, kuris neabejotinai paliečia visus mus – tame kontekste turime suprasti, kad Europos Sąjunga neišvengiamai turi palaikyti dialogą su Rusija tose srityse.“

Kalbėdamas apie dvišalius santykius su Rusija, V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad yra „klaidinga naudoti perteklinę, radikalią retoriką, nuo kurios niekas nepasikeičia“. Pasak kandidato, užsienio politika nesiremia nei „užkalbėjimais, nei etikečių klijavimais ir iš propagandos kylančiomis problemoms, kurios daugiau mažiau sukiršina žmones mūsų pilietinėje bendruomenėje, ypač žinant, kad mes turime daug tautinių bendrijų.“

V. P. Andriukaitis apgailestavo, kad nors būdama ES komisare Dalia Grybauskaitė kritikavo Gedimino Kirkilo vyriausybę, kad Lietuva yra vieno klausimo užsienio politikos valstybė, tačiau, deja, tokia ir liko dabar. „Bet ką padaryti, kad nebūtume vieno klausimo valstybė?“, – klausė kandidatas, atsakydamas, kad „turime būti pasirengę tiesiam, atviram dialogui“.

Pasak jo, Lietuva turi daugybę „praktinių, konkrečių, tarptautinių klausimų“, kurie nebus įmanomi be derybų su Rusija.

Pagrindinė grėsmė – socialinė atskirtis ir skurdas

Kalbėdamas apie Baltarusiją, socialdemokratų partijos kandidatas į prezidentus net kelis kartus pabrėžė Astravo atominės elektrinės saugumo klausimą ir teigė, kad ir šiuo klausimu taip pat reikia elgtis pragmatiškai.

Pasak kandidato, narystė NATO mums suteikia labai aiškias garantijas, kad „turime maksimalų saugumą minimaliomis sąnaudomis.“ Pasak jo, reikia gerbti įsipareigojimą 2 proc. BVP skirti gynybai, tačiau nederėtų priešinti „gynybos finansavimo su kitomis grėsmėmis, kurių svarbiausia yra socialinė atskirtis ir skurdas.“

Kandidato teigimu, jei to nebus paisoma, tuomet grius žmonių pasitikėjimas valstybe ir tokiu atveju jau niekas nepadės. „Žmonės rankomis stūmė tankus, nepabūgo, nors neturėjom nei 1 proc. BVP, bet turėjom plieninę politinę valią“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

V. P. Andriukaičio teigimu, klausimas apie tai, kur pirmiausia važiuotų prezidentas – į Varšuvą ar kitur, nėra svarbus, nes visi pagrindiniai klausimai yra sprendžiami Europos Vadovų Taryboje. Todėl reikia akcentuoti ne strateginę partnerystę su kokia nors konkrečia valstybe, bet visos Europos Sąjungos ir NATO strateginę partnerystę.

Todėl Lietuvai turėtų rūpėti ne tik Rusijo, problema, bet ir visi klausimai, kurie sprendžiami Europos Vadovų Taryboje. „Sąrašai yra dideli, pradedant nuo migracijos politikos, baigiant Europos Sąjungos gynybos pajėgumų svarstymu, pradedant nuo vieningos energetikos rinkos sukūrimo ir diversifikavimo, baigiant kaimynystės politika tiek pietų, tiek rytų kryptymis.“ Pasak kandidato, Lietuva turi būti aktyvi ne tik Rytų kaimynystės, bet ir Pietų bei Artimųjų Rytų kaimynystės klausimais.

Paklaustas nuomonės apie karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose, kandidatas į prezidentus pareiškė, kad tai yra „Lietuvos didelis, moralinis, tarptautinis kapitalas“ ir dalyvavimas tokiose misijose šaliai suteikia daug privilegijų tarptautinėje erdvėje.

Tačiau, V. P. Andriukaičio tvirtinimu, tokių misijų nauda reikia įtikinti Lietuvos visuomenę. „Jei visuomenė netikės tomis mūsų operacijomis ir laikysis labai skirtingos nuomonės (...), tuomet turėsime supriešinimą tarp mūsų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir visuomenės nuomonės, nes dažnai mes matom, kad Lietuva gyvena savo uždaro rūpesčių rato lauke“, – dėstė kandidatas.

Pasak jo, mažosioms valstybėms yra „didelė garbė solidarizuotis su tomis problemomis, su kuriomis susiduriama „karštuosiuose taškuose“. Kaip sektiną pavyzdį jis paminėjo Skandinavijos valstybes, kurios esą yra labai vertinamos dėl jų įnašo tarptautinėse operacijose.

Atsakydamas į klausimą, kokia turėtų būti Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, V. P. Andriukaitis pasidžiaugė, kad Europos Komisija (EK) šiuo klausimu savo „namų darbus“ padarė. Pasak jo, EK nepripažino Kinijai jos rinkos valstybės statuso, nes ji „elgiasi ekspansyviai be galo daug valstybės paramos investuodama į įvairius projektus“.

V. P. Andriukaitis paminėjo nemažai Kinijos keliamų grėsmių – pramoninį šnipinėjimą, 5G ryšio klausimus sakydamas, kad labai sudėtinga vertinti dabartinę Pekino politiką. Kandidatas pabrėžė, kad „Europos pramonė, inovacijos ir pajėgumai turi būti apginti nuo nesąžiningos konkurencijos“.

Todėl ES šalys narės dvišaliuose santykiuose su Kinija „neturėtų užmiršti, kad atėjo laikas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu“.