Lietuvoje

2019.03.22 12:10

Karoblis: jei ne narystė NATO, šiandien būtume kitoje situacijoje

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.03.22 12:10

Kovo pabaigoje švenčiame Lietuvos narystės NATO 15 metų sukaktį. Šiai progai paminėti surengtoje spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pasakojo, jog saugumo padėtis Europoje pastarąjį dešimtmetį smarkiai keitėsi, todėl NATO grįžo prie Rusijos atgrasymo strategijos.

Ministras priminė 2008 metais Rusijos karą Sakartvele, 2014 metų konfliktą Ukrainoje ir pabrėžė, kad Lietuvos saugumą užtikrina buvimas NATO. „Jei ne narystė NATO, šiandien būtume visiškai kitoje situacijoje“, – sakė R. Karoblis.

Pasak jo, pastarąjį dešimtmetį NATO teikė didelę reikšmę kovai su terorizmu, bet aljanso strategija keičiasi dėl išaugusios Rusijos grėsmės.

„Po ilgų reformų NATO, kai buvo susilpninta struktūra Europoje kovojant su terorizmu, (...) grįžta prie savo klasikos – kolektyvinės gynybos Europoje“, – sakė ministras. Pasak jo, Lietuva siekia, kad NATO skirtų daugiau dėmesio Kaliningrado sričiai, čia dislokuotai Rusijos karinei įrangai.

Aljanso šalys dirba, kad būtų galima greičiau suteikti karinę pagalbą krizės taškuose. Todėl JAV ir Europoje yra steigiamos naujos karinės vadavietės, kurios yra atsakingos už sklandų pajėgų permetimą į Europos šalis. Taip pat stengiamasi sumažinti laiką, per kurį kariniai daliniai pasiektų kovinę parengtį.

Didelė problema Europoje yra kariuomenės ir technikos judėjimas skirtingose šalyse. Pasak R. Karoblio, ES investuoja į įvairius naujus infrastruktūros projektus, kurie leistų sąjungininkams greičiau judėti, kirsti valstybių sienas.

Kalbėdamas apie santykius su Lenkija NATO kontekste, R. Karoblis pabrėžė, kad esame piečiausia Baltijos šalis, todėl itin svarbu užtikrinti sklandų karinių vienetų judėjimą iš kaimyninės Lenkijos.

„Nemažiau svarbu, kaip greitai gali būti priimami sprendimai“, – R. Karoblis sakė komentuodamas poreikį užtikrinti sklandžią valstybių karinės vadovybės komunikaciją.

Spaudos konferencijoje R. Karoblis priminė šiais metais pasirašytą susitarimą su Lenkija, kuriuo Lietuvos „Geležinio vilko“ ir Lenkijos 15-oji brigados buvo pavestos jungtinio štabo Elblinge vadovybei, taip pat valstybės susitarė integruoti oro erdvės stebėjimo radarų sistemas. 

„Norime didesnės pažangos oro gynybos strategijoje, išryškinant labiausiai pažeidžiamas sritis“, – pridėjo R. Karoblis.

R. Karoblis pabrėžė, kad Lietuva įsigija daug naujos karinės ginkluotės, nors šaliai, kaip ir Lenkijai vis dar trūksta amunicijos.

„Su partneriais kooperuojamės, kad gautume geresnes sandorių galimybes“, – sakė Krašto apsaugos ministras.

Aljanso ateitis

Paklaustas apie bendras Europos Sąjungos karines pajėgas, R. Karoblis pabrėžė, kad ES saugumą užtikrina buvimas NATO nariais.

„Užsienio reikalų, gynybos ministrų lygiu yra labai aišku, kad NATO yra vienintelis aljansas Europos gynyboje, niekas to nekvestionuoja. Europos pajėgos turi būti tik papildomas faktorius“, – sakė ministras.

Pasak jo, įprastai politikai priima ambicingus sprendimus, kurie yra įgyvendinami visuose lymenyse. Tuo tarpu dabar kalbos apie bendrą Europos gynybą sukelia aršias ES valstybių vadovų diskusijas, tačiau „ant žemės“ aktyvus valstybių bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

„Kalbant apie karinį mobilumą, europinės taisyklės yra geros“, – sakė Krašto apsaugos ministras.

Jis paminėjo ir Lietuvos lyderystę kuriant Europos kibernetinio saugumo greitojo reagavimo pajėgumus.

Kalbėdamas apie Kinijos grėsmę, ministras siūlė jos nemaišyti su Rusija.

„Problema, kad maišome Rusijos konvencinę grėsmę su Kinijos konkurencine grėsme“, – sakė R. Karoblis. Esą Kinija pirmiausiai konkuruoja įvairiose srityse, pažeidinėja Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir nesudaro galimybės konkuruoti lygiomis teisėmis vidaus rinkoje.

JAV skatinimai nenaudoti „Huawei“ ir kitų gamintojų įrangos, anot R. Karoblio, Lietuvoje yra girdimi. Ministras teigė žinantis kai kurių JAV generolų perspėjimus apie karinio konflikto su Kinija galimybe.

Vis dėlto, jis labiausiai akcentavo grėsmę, kuri kyla iš kiniškų technologijų naudojimo ryšių technologijose.

„Kai kurie aspektai keliami turi prasmės. Ir apsikeičiant žvalgybine informacija, ryšys privalo būti absoliučiai saugus“, – sakė R. Karoblis.

Rytų kaimynystė

Kalbėdamas apie Lietuvos paramą Ukrainai, Sakartvelui, Krašto apsaugos ministras sakė, jog šios šalys iš tiesų daro didelę pažangą, tačiau kol kas politinio sprendimo priimti šalis į NATO aljanse nėra.

„Ukrainoje padaryta didžiulė pažanga per pastaruosius 5 metus, bet to dar nepakanka“, – sakė R. Karoblis.

Pasak jo, būtina užtikrinti civilinę kariuomenės kontrolę per valdžios pareigūnus, įvesti NATO standartus daliniuose bei keisti kariškių mentalitetą. Esą Ukrainoje vis dar galioja iš Sovietinės armijos paveldėtas supratimas, kad puskarininkiai tėra įstatymų vykdytojai.

„Esu įsitikinęs, kad kelias Sakartvelo ir Ukrainos narystei NATO turi būti atviras“, – sakė R. Karoblis.

Aptardamas Rusijos ir Baltarusijos karinį bendradarbiavimą, ministras nurodė, kad Lietuva aktyviai stebi pokyčius. Esą dabar Baltarusijoje nestatomos naujos karinės bazės Rusijos kariams, nors galimybių tai daryti ieškoma.

„Šalių integracija karinėje srityje nekelia jokių abejonių, ypač karinės vadovybės srityje“, – sakė ministras. Pasak jo, dabar Rusija stengiasi užsitikrinti galimybes esant poreikiu itin greitai dislokuoti savo karius kaimyninėje Baltarusijoje.

Tuo tarpu, pati Baltarusija yra atviresnė NATO kaimynams. Ministras atskleidė, jog pernai vykusių „Zapad“ pratybų metu, priešingai nei Rusija, baltarusiai įsileido į šalį karinius stebėtojus, stengėsi nurodyti kuo objektyvesnius pratybose dalyvaujančių karių ir technikos skaičius.

„Rusijos karinėms pajėgoms atsidūrus Baltarusijoje, saugumo situacija taptų labiau komplikuota“, – pabrėžė ministras. Tokiu atveju NATO tektų stiprinti savo pajėgumus Lenkijos ir Lietuvos rytuose.

 

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius