Realiausi kandidatai į Lietuvos prezidentus, pasak politologų, jau aiškūs ir kad populiariausiųjų trijulė pasikeistų, tikimybė maža. Ketvirtadienį vykusioje diskusijoje politologai prognozavo, kaip rinkimai galėtų pasibaigti.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė prognozavo, kad į antrąjį turą pateks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Ir antrajame ture, pasak jos, laimėti turėtų G. Nausėda, nes jis esą puikiai atitinka vidutinio rinkėjo lūkesčius, o I. Šimonytė orientuojasi į kiek siauresnį ratą.
„Manau, kad pirmi du kandidatai, kuriuos dabar galime matyti kaip reitingų lyderius, bus antrojo turo dalyviai – t. y. G. Nausėda ir I. Šimonytė“, – A. Ramonaitei pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis.
Diskusijos moderatoriui Andriui Šuminui uždavus klausimą, kas įvyktų, jeigu į antrą turą pateiktų Saulius Skvernelis su I. Šimonyte arba su G. Nausėda, ekspertai braižė panašius scenarijus.
„Jeigu S. Skvernelis patektų į antrą turą, arba I. Šimonytės rinkėjai dramatizuotų viską ir balsuotų už G. Nausėdą, arba G. Nausėdos rinkėjai, labai dramatiškai pasižiūrėję, balsuotų už I. Šimonytę“, – samprotavo L. Bielinis.
A. Ramonaitė kalbėjo, kad tokiu atveju, jeigu antrame ture susitiktų S. Skvernelis su G. Nausėda, be problemų laimėtų G. Nausėda, bet jeigu S. Skvernelis į antrą turą patektų su I. Šimonyte, „jau būtų įdomu“.
„Tai būtų intriga ir vienareikšmiškai bijočiau prognozuoti“, – sakė VU TSPMI profesorė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė prognozuoti, kas pateks į antrą turą, atsisakė, nes sakė žinanti per daug skaičių. Visgi ji, remdamasi gyventojų apklausa, kuria žmonių buvo klausiama, ar jie norėtų kitos valdžios, sakė, kad S. Skverneliui situacija nėra palanki. Dauguma apklaustųjų mano, kad jau reikėtų išrinkti kitas partijas.
„Jeigu rinkimai būtų šiandien, nes kas bus gegužės mėnesį, niekas nežino, G. Nausėda [laimėtų] prieš S. Skvernelį, o S. Skvernelis – prieš I. Šimonytę“, – sakė ji.
Prognozuoti sudėtinga
Diskusijos dalyviai sutartinai tvirtino, kad prognozuoti rinkimų rezultatus sudėtinga. Kaip pabrėžė R. Ališauskienė, visuomenės nuomonės tyrimai ne prognozuoja, o rodo, kokios konkrečiu metu yra žmonių nuomonės.
„Jeigu tyrimai, atlikti paskutinę savaitę iki rinkimų, parodytų tikslią situaciją, vadinasi kandidatai paskutinę savaitę nieko neveikia“, – sakė ji.
A. Ramonaitė R. Ališauskienę papildė, kad šiemet į rinkimus gali suplūsti daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių – kartu su prezidento rinkimais vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. O štai užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonių neparodo jokios apklausos. Tiesa, R. Aišauskienė abejojo, ar lietuviai svetur sudarys didelę dalį rinkėjų, nes kliūčių balsuoti jiems apstu, pavyzdžiui, norint atiduoti balsą tenka belstis per pusę šalies.
Tačiau prognozuoti rinkimų rezultatus sudėtinga ir kalbant tik apie gyvenančiųjų Lietuvoje apsisprendimą – dažnas jų būna neapsisprendęs iki paskutinės dienos.„Daug socialinės aplinkos poveikio, kuris nėra labai matomas ir paaiškėja iki rinkimų likus visai nedaug“, – pasakojo VU TSPMI profesorė. Taip aiškinami atvejai, kai prie kandidatą prieš pat rinkimus pradeda palaikyti masės.
Tas pats kandidatas skirtinguose rinkimuose, pasak jos, gali pasirodyti labai skirtingai. Viskas priklauso nuo pasiūlos – rinkėjas esą renkasi ne tik už ką, bet ir prieš ką balsuoti.
Kas Lietuvoje vyksta kiek kitaip nei Vakaruose – kad viskuo nusivylę rinkėjai ne balsuoja už radikalias politines jėgas, o dažnai į rinkimus neateina visai.
Svyruojantys arba kaskart balsuojantys vis kitaip Lietuvoje sudaro didelę dalį rinkėjų. „Tų žmonių yra tiek daug, kad kiekvienais metais mes nelabai galime prognozuoti rinkimų“, – A. Ramonaitė.
Rinkimai išsiskiria azartu
2019-ųjų prezidento rinkimų kampanija ir patys rinkimai išsiskiria azartu. „Kampanija tikrai demonstruoja tam tikras varžytines. [...] Ir tai ne du varžovai, o bent 3“, – sakė L. Bielinis, šią kampaniją lygindamas su paskutiniosiomis 2, kai rinkimų rezultatai buvo praktiškai aiškūs.
Jis kalbėjo, kad į rinkimus todėl turėtų ateiti daugiau rinkėjų. Su tuo sutiko ir A. Ramonaitė, tik ji pabrėžė, kad rinkėjų entuziazmą gali slopinti rinkimų šiemet gausa.
Pasak L. Bielinio, prezidento rinkimai ir taip yra tie rinkimai, kurie sutraukia daugiausiai norinčių pasakyti savo nuomonę. Ir visa to paslaptis – kad renkami realūs, konkretūs veidai. R. Ališauskienė ironiškai tai netgi pavadino tam tikru „grožio konkursu“, nors rinkėjai aiškiai išskiria, pagal kokius kriterijus renkasi kandidatą: pagal sąžiningumą, profesiją ir nepriklausomumą (imponuoja, kai kandidatas nėra visiškai vienos konkrečios partijos atstovas).
A. Ramonaitė gyrė, kad jai visai patinka dabartinių rinkimų kampanijos lygis, debatai. Lygindama su praėjusių rinkimų debatais ji sakė matanti didelį skirtumą.
„Yra visai malonumas žiūrėti tuos debatus“, – sakė ji ir pabrėžė, kad tuo rinkėjai turėtų būti patenkinti.
Šie rinkimai išskirtiniai ir tuo, kad dauguma kampanijų prasidėjo anksti, nuo 2018 m. rugsėjo, ir viešai visiems prisistatant.
Diskusija „Prezidento rinkimai 2019: įžvalgos ir prognozės“ vyko Martyno Mažvydo bibliotekoje.
