Ketvirtadienį baigėsi antrasis derybų raundas dėl naujosios koalicijos tarp socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių žaliųjų“, bet neatsakytų klausimų dar liko. Pasak „valstiečių“ pirmininko Aurelijaus Verygos, jų partija neturi esminių priekaištų dabartinei premjerei Ingai Ruginienei, bet veikiausiai pasikeitimų bus. „Signalus apie galimus Vyriausybės vadovo pasikeitimus jau girdime gana ilgą laiką“, – „Dienos temoje“ kalbėjo A. Veryga.
– Prieš porą valandų, pasibaigus antrajam derybų raundui, demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius konstatavo, kad esminis klausimas, kuris dabar lieka neatsakytas ir neleidžia stumtis toliau, yra tai, kas vadovaus Vyriausybei. Ar jus tenkina toks partnerių neapibrėžtumas?
– Aišku, norėtųsi, kad tas klausimas jau šiandien būtų atsakytas, tačiau bet kokiu atveju jis bus atsakytas. Kitą savaitę planuojama pasirašyti koalicijos sutartį, rytoj komanda dirbs ir bandys suderinti jau koalicinės sutarties tekstą. Koalicijos sutartyje yra mažiausiai dvi pavardės – Seimo pirmininko ir premjero. Tai jos turės bet kokiu atveju atsirasti.
– Ar jums šita situacija neprimena situacijos prieš rinkimus, kai irgi buvo pažadai, nevirtę veiksmais?
– Nežinau, gal neprimena. Suprantu, kad tai nėra lengvi ir paprasti sprendimai. Ko gero, socialdemokratai nori erdvės patys priimti sprendimą. Dabar yra kaip ir spaudimas iš vienų koalicijos partnerių pusės, kad turėtų būti greičiau. Bet signalus apie galimus Vyriausybės vadovo pasikeitimus jau girdime gana ilgą laiką.
– Girdime demokratų pirmininko V. Sinkevičiaus kritiką Ingai Ruginienei, po kurios ji pasiūlė jam rūpintis savo partijos reitingais. Čia, aišku, buvo iki to, kai „Nemuno aušra“ buvo išmesta iš koalicijos. Girdime, kad V. Sinkevičius norėtų matyti Mindaugą Sinkevičių šiame poste. Jūs sakote, kad tai yra tam tikras spaudimas vienų koalicijos partnerių. Tai ar „valstiečiams“ yra visiškai vienodai, kas vadovaus ministrų kabinetui?
– Ne, kaip gali būti visiškai vienodai. Tikrai nevisiškai vienodai. Tik tiek, kad vėl priklauso nuo požiūrio, dėl ko mes palaikome ar nepalaikome vieną kandidatūrą. Šiandien mes neturime esminių priekaištų premjerei. Bet suprantu politinę logiką, kuri susiformuoja, kai atsiranda nuolatinis partijos pirmininkas. Jeigu jis rodo iniciatyvą, nori imtis lyderystės, tai yra gerai, nes jam paprasčiau mobilizuoti politinę partiją negu dabartinei premjerei. Čia ne priekaištas jai, kaip žmogui, kaip premjerei, bet tiesiog papildomi privalumai ar kažkokios galimybės, jei pasikeistų ir prie vairo stotų partijos lyderis.
– Jūs norite pasakyti, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kad I. Ruginienė šiurkščiai pažeidė įstatymą supainiodama viešuosius ir privačius interesus, nepakeitė jūsų nuomonės apie jos galimybes likti šiame poste performavus koaliciją?
– Tai yra šviežias sprendimas, ir turbūt grįžtu prie to, kad mes jau gana anksti girdėjome užuominų, kad gali būti pasikeitimų. Nebuvo dar tada to sprendimo, ir dauguma tada turbūt diskutavo apie kompetenciją: ar jos ten užtenka, ar neužtenka. Mes neturime priekaištų dėl kompetencijos. Dėl šito sprendimo kol kas bent tarpusavyje nediskutavome, bet manau, kad kiekvienas toks sprendimas prisideda tam tikra prasme prie sprendimo arba apsisprendimo.
– Kaip tai prisidėjo prie jūsų apsisprendimo, ar I. Ruginienė galėtų likti vadovauti Vyriausybei? Koks jis yra?
– Galėtų likti, bet manau, kad socialdemokratai gana aiškiai komunikuoja apie tai, kad pasikeitimų bus. Mes vertiname tai kaip jų apsisprendimą todėl, kad jie deleguoja premjerą.
– Demokratai ateina į šitą Vyriausybę siekdami ją perkrauti, o jūs sakote, kad kuo mažiau pokyčių, tuo yra geriau. Kaip šitos dvi labai skirtingos filosofijos gali derėti viename ministrų kabinete?
– Turbūt nelygu, ką laikome perkrovimu. Demokratai tą perkrovimą iš esmės sufokusuoja turbūt į premjero pasikeitimą, į šios personalijos pasikeitimą. Mes daugiau kalbame ne apie premjero poziciją, bet apie ministrų pozicijas, kurių dalies pasikeitimas yra visiškai natūralus, padiktuotas koalicijos partnerių kaitos, ir čia jau nieko nepadarysi. Nebus taip, kad ateina nauji koalicijos partneriai ir viskas lieka, kaip buvę. Taip niekada nebuvo ir nebus. Bet ten, kur ministrai dirba gerai, mūsų logika yra ta, kad nereikėtų keisti be reikalo, jau esant taip arti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, kai komandos paruoštos, jau net ir susipažinę žmonės Briuselyje ir mes padedame tą daryti. Ten, kur gal tiesiog norėtųsi dėl sportinio intereso. Noriu pasakyti, kad tiesiog nereikia persistengti ten, kur pasikeitimų nereikia.
– Ar kalbate apie užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį?
– Ne tik. Apie daugiau ministrų galima kalbėti, kur nėra kažkokių esminių priekaištų. Dėl užsienio reikalų ministro tai mūsų požiūris, mūsų tikslas yra gal ne asmuo, o susitarimai, kurie buvo numatyti dar praėjusioje koalicinėje sutartyje.
Čia kalbu apie diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą iki Europos Sąjungos, kitų valstybių lygio. Tai nebuvo pasiekta, ir mes šiandien neturime atsakymo, ar tai ministro asmeninis nusiteikimas to nedaryti, ar yra kažkokios objektyvios kliūtys, dėl kurių nepavyko to padaryti. Jeigu tai yra neasmeninis nusiteikimas, tada priekaištų kaip ir nėra, sutarkime, kaip padarome. Bet jeigu tai yra žmogaus asmeninis nusiteikimas to nedaryti, nevykdyti susitarimų, numatytų koalicijos sutartyje, tai tada yra problema.
– Bet ar netaps problema demokratų požiūris į Kiniją ir Taivaną, kuris vėlgi nesutampa su jūsų vertinimu? Ar tai nebus vėlgi tas klausimas, kur jūs nuolatos kirsitės?
– Ne, nemanau. Juo labiau kad iš pirminių pokalbių, kuriuos turėjome šiandien, matome tam tikrus nedidelius niuansus ir skirtumus, kaip reikėtų pasiekti tą rezultatą, bet iš esmės sutariame, kad situacija, kuri yra dabar, kada Lietuva vos ne vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių neturi, pabrėžiu, tokio lygio diplomatinių santykių. Nekalbame apie kažkokias draugystes ar pykčius, ar kažkokių ekonominių santykių vystymą. Kalbame apie diplomatinių santykių atkūrimą. Tą mes matome gana panašiai.
– Ar matote, kad viešojoje erdvėje ir jūs daugiausiai kalbate, ir šių derybų kontekste ne apie programinius punktus, nes tarsi yra signalizuojama, kad dėl tų programinių punktų sutarta, bet įtampa kyla dėl ministerijų. Ar teisinga būtų konstatuoti, kad pagrindinės derybos vyksta ne dėl vertybių, o dėl įtakos?
– Ir taip, ir ne. Priklauso nuo to, kieno adresu tą taikysite. Galiu prisiminti praėjusias derybas, kai „Nemuno aušra“ sėdėjo šiek tiek labiau atsipalaidavusi todėl, kad jų didžioji dalis punktų, jų derybiniai dalykai jau buvo sudėti į sutartį, jų atsakomybės sritys pasidalintos. Mums ten teko daugiau pasiderėti.
Dabar panaši situacija demokratams, bet tikrai nesakyčiau, kad tai yra tik apie kažkokias pozicijas. Šiandien turėjome labai karštus debatus, karštą diskusiją, nes buvo ir finansų ministras atvykęs. Vienas iš tų punktų, kur labiausiai ginčijomės, bet sutarėme – aš dėl to džiaugiuosi ir dėkoju, – dėl šeimos paketo. Viena iš tų priemonių, kuri yra tikrai, manau, laukiama šeimų, – tai sutarimas, kad šita koalicija pasieks, jog šeimos, susilaukusios vaikų, neprarastų pajamų lygio. Dabar, išėjus vaiko auginimo, sako atostogomis negalima vadinti, bet tos išmokos yra su tam tikromis lubomis. Dalis šeimų, kurios turi finansinių įsipareigojimų – ar būsto, ar kažkokių kitų paskolų, – praranda pajamas. Yra sutarimas, kad to nebebūtų. Finansų ministras gana ilgai spyriojosi. Nemažą laiko dalį praleidome ginčydamiesi būtent dėl to.
– Šitas finansų ministras irgi negali būti visiškai tikras, kad išlaikys savo portfelį pasikeitus koalicijai. Bet pakalbėkime apie visas šeimas. Jūs dešimčių nevyriausybinių organizacijų kritiką jūsų teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei vadinate komplimentu. Bet ar tikrai galima vadinti komplimentu, kai nevyriausybininkai sako, kad teisingumo ministras asmeninius įsitikinimus iškelia aukščiau, negu yra teismų sprendimai?
– Nesutinku iš esmės. Tai nėra tik ministrės asmeniniai įsitikinimai. Tai yra mūsų partijos ir mūsų partnerių, kurie yra kartu Seimo frakcijoje.
– Gerai, bet ar jūsų partija ir jūsų ministras gali kelti savo įsitikinimus aukščiau, negu yra teismo sprendimas teisinėje valstybėje?
– Mes galime ginčytis, kaip tie teismo sprendimai buvo priimti. Mes ne šiaip sau siūlome organizuoti referendumą, todėl, kad, mūsų manymu, teismai peržengė savo kompetenciją kišdamiesi ir bandydami, apeinant Seimą, nustatyti teisės normas, kurių nėra Konstitucijoje.
– Ar jūs kalbate apie Konstitucinį Teismą?
– Taip, todėl, kad Konstitucijos 38 straipsnis labai aiškiai kalba, kas yra santuoka, kas yra šeima. Visi tie bandymai – dabar bijau suklysti, kas čia pajuokavo, lyg ir prezidentas, kad per užpakalines duris bandoma, apeinant Seimą, apeinant rinktus politikus, tautos valią, atnešti kažkokias savo politines ideologijas, dėl kurių nesiginčiju. Mes turime skirtingas nuomones, bet, mano supratimu, taip daryti negalima. Ministrė atstovauja ne savo, o mūsų – tiek mūsų partijos, tiek mūsų partnerių – pozicijai. Iš tikrųjų keista, kad stebimasi dėl jos, nes mes šitas pozicijas esame išskyrę netgi koalicijos sutartyje į atskirą priedą, įvardiję, kad tai nėra nesutarimas.
– Patyrę derybininkai sako, kad blogiausi susitarimai yra tie, kuriuose abi pusės nutyli nepatogius klausimus. Tai, jūsų manymu, šitose derybose kuris klausimas atidedamas vėlesniam laikui?
– Turbūt tas, kurį įvardija demokratai, kurį labai tikisi išgirsti turbūt ir visi klausytojai, ir žiūrovai. Tai yra premjero pozicijos klausimas. Mes to atsakymo kol kas neišgirdome, bet, kaip ir sakiau, pirmadienį jau turėtume žinoti.
– Dėkoju jums.
