Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar Lietuvoje reikalingas referendumas dėl branduolinio ginklo įsileidimo.
Pasak jos, vietoje piliečių pozicijos užtektų balsavimo Seime koreguojant Konstituciją.
Dabar Konstitucija numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų.
„Šį klausimą galime spręsti ir balsavimu Seime. Referendumo šitoje vietoje nereikia, bet reikia didelio sutarimo, plataus politinio sutarimo, nes tokiais atvejais reikia 94 balsų (taisyti Konstituciją – BNS). Ir čia jau ne vien (valdančioji – BNS) koalicija ar dalis šios koalicijos su dalimi opozicijos neišspręs tokio klausimo. Čia reikia plataus sutarimo ir tokio konsensuso, kas dėl saugumo politikos paprastai Lietuvoje būdavo“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen sako, kad reikalingas greitas apsisprendimas: „Klausimas labai aktualus ir vėlgi ne tas, kur galima būtų labai delsti.“
Pasak jos, dabar Konstitucija aiškiai apriboja Lietuvos galimybę būti po tokiu branduoliniu skėčiu.
„Mums reikia papildyti nacionalinį gynybos susitarimą dėl Konstitucijos pakeitimo dėl branduolinio ginklo. Aišku, galima neįsivelti į ilgas diskusijas, bet šiaip būtų labai naudinga parlamentinėms partijoms, pagrindinėms politinėms jėgoms sutarti dėl galbūt neilgo sąrašo esminių darbų, kuriuos turime padaryti gynybos srityje tam, kad kai bus einama su viena ar kita iniciatyva, žinotume, kad neįsivelsime į pusmečio ar dvi Seimo sesijas besitęsiančias diskusijas dėl klausimų, kuriuos reikėjo padaryti jau vakar“, – kalbėjo parlamentarė.
„Manau, kad dėl Konstitucijos 137 straipsnio (pakeitimo – BNS) tikrai verta ne tik svarstyti teoriškai, bet jau tiesiog pradėti ruoštis tam“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie tai reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
Tuo metu dabartinis ministras Robertas Kaunas kovą teigė, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu, nors Prancūzija ir planuoja padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlo Europai savo branduolinį skėtį.
BNS rašė, kad kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys partnerės Europoje kuriam laikui galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Intensyvesnės diskusijos šiuo klausimu kilo, kai G. Nausėda vetavo naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, teigdamas, kad Seimo priimta versija leidžia į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, nors to neleidžia Konstitucija. Seimas veto pritarė.
