Nepaisant indikacijų, kad apie šimtų tūkstančių gyventojų duomenų vagystę iš Registrų centro (RC) visuomenė galėjo būti informuota anksčiau nei tuo pradėjo domėtis žiniasklaida, premjerės Ingos Ruginienės atstovas vis tiek kartoja, kad tai būtų pakenkę ikiteisminiam tyrimui.
Apie tai, kad apie jų asmens duomenų vagystę iš RC gyventojai turėjo būti informuoti anksčiau pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. O Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad apie tai pranešti įpareigota buvo ne teisėsauga, o pati valstybės įmonė.
Tačiau I. Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas penktadienį kartojo, kad tai vis tiek būtų pakenkę tyrimui.
„Premjerė trečiadienį išsamiai pakomentavo, kada ir kokia informacija apie incidentą buvo gauta, kokių veiksmų imtasi bei kokios institucijos už ką yra atsakingos. Kaip jau minėta, balandžio pradžioje buvo gauta tik pirminė informacija apie pavienius incidentus, o netrukus pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – Eltai raštu teigė premjerės atstovas spaudai.
„Kalbant apie ikiteisminio tyrimo stadiją, reikėjo veikti atsakingai ir nekenkti tyrimo eigai. Baudžiamojo kodekso (BK) 247 straipsnis aiškiai numato, kad tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – pabrėžė I. A. Dobrovolskas.
Be to, jis pažymėjo, kad kitų institucijų komunikaciją turėtų komentuoti būtent minimos įstaigos, o ne premjerė.
„Iš savo pusės jau pateikėme visą informaciją, kurią galėjome pakomentuoti nekenkiant tyrimo eigai“, – teigė Vyriausybės vadovės patarėjas.
Pasak I. A. Dobrovolsko, lygiagrečiai, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, imtasi veiksmų sustabdyti galimus neteisėtus prisijungimus ir stiprinti sistemų apsaugą.
„Suprantame visuomenei kylančius klausimus ir jautrumą dėl asmens duomenų saugumo. Dėl su BDAR susijusių aspektų Generalinė prokuratūra taip pat pateikė papildomus paaiškinimus. Pasitikime Generalinės prokuratūros darbu, profesionalumu ir tyrimą atliekančių pareigūnų kompetencija“, – dėstė jis.
„Šiuo metu svarbiausia konkretūs darbai – kibernetinio saugumo stiprinimas, sistemų atsparumo didinimas ir priemonės, kurios užtikrintų, kad tokie incidentai ateityje nepasikartotų“, – komentavo I. A. Dobrovolskas.
Apie vagystę pranešė tik pradėjus domėtis žiniasklaidai
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusį penktadienį.
Vėliau ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
Kritikos dėl to, kad visuomenė apie incidentą buvo informuota per vėlai, susilaukė ir I. Ruginienė, ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Premjerė šią savaitę sakė, kad apie incidentą buvo informuota balandžio mėnesį, tačiau visuomenei apie tai negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, teigė, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Tačiau ketvirtadienį Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog apie incidentą pranešti įpareigota buvo ne ji, o pats RC.
Visgi G. Nausėda kritikavo šią premjerės poziciją ir sakė, kad visuomenė turėjo būti informuota, nes, pasak jo, jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją nebuvo.
Prokuratūra Eltai nurodė, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą.
Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio mėnesio galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
