Nacionalinis krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad kol kas nėra aišku, ar galimai į Lietuvą įskridęs dronas, dėl kurio buvo paskelbtas oro pavojus, nukrito Lietuvoje, ar išskrido iš šalies teritorijos.
Portalas LRT.lt primena, kad dėl galimai į Lietuvą įskridusio drono trečiadienį Vilniaus, Ignalinos, Zarasų, Švenčionių, Utenos gyventojai sulaukė perspėjimo pranešimų. Vilniaus apskrities gyventojams buvo liepta skubiai eiti į priedangas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas trečiadienį perpiet surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad pirminis signalas apie galimą drono įskridimą buvo gautas iš Latvijos.
„Dėl to, kad Daugpilio regione buvo paskelbtas „geltonas“ oro pavojus“, – sakė V. Vitkauskas. Jis priminė, kad „geltonas“ oro pavojaus įspėjimas reiškia, kad į šalies oro erdvę įskrido galimai karinis objektas ir jis gali kelti grėsmę gyventojams, infrastruktūrai.
Po to gauti pranešimai iš kariuomenės, radarais fiksavusios link Lietuvos sienos artėjantį objektą. Radarai minimą objektą fiksavo ties Ignalinos rajonu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Gegužės 20 dieną Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus, Alytaus apskrityse paskelbtas pavojus dėl pasienyje su Baltarusija pastebėto drono.
- Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas pavojaus signalas – gyventojams nurodyta eiti į priedangas, aktyvuota NATO oro policijos misija.
- Po kurio laiko pavojus atšauktas, gyventojai galėjo grįžti prie įprasto ritmo.
- Netrukus LRT.lt užplūdo skundai dėl to, kad kai kurios švietimo įstaigos reagavo netinkamai, o dalis prieglaudų buvo užrakintos – patekti į jas nepavyko.
- NKVC kol kas nežino, ar dronas nukrito Lietuvoje, ar išskrido iš šalies teritorijos.
„Ir faktiškai apie 9 val. 40 min. buvo fiksuotas sienos kirtimas ir atitinkamai mes, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, išplatinome žinutes visuomenei, ypač pradėjome nuo Ignalinos rajono, kuomet gyventojai buvo perspėti apie galimą oro pavojų.
Toliau sekė šiek tiek geografijos praplėtimas, nes, manoma, tas dronas skrido link Vilniaus ir ta kryptis buvo tuo metu tokia, kad reikėjo įspėti ir daugiau rajonų. Vilniaus gyventojai buvo įspėti apie 10 val.“, – sakė V. Vitkauskas.
Pasak jo, apie 11 val. 09 min. minimas objektas dingo iš radarų. Tiesa, kol kas NKVC negali atsakyti, ar dronas nukrito, ar išskrido į kitos valstybės teritoriją.
„Atsakyti šiuo momentu negalime. Laukiame duomenų iš kariuomenės. Tokia situacija. Gyventojai buvo įspėti, didelio nerimo ar panikos nefiksavome.
Aišku, buvo pavieniai atvejai, kai nebuvo aiškios instrukcijos mokyklose ar kitose institucijose, ką daryti su mokiniais ar su ten esančiais darbuotojais. Bet tą situaciją įvertinsime ir dėsime visas pastangas, kad tokio neaiškumo ateityje būtų kuo mažiau“, – sakė NKVC vadovas.
Paklaustas, kodėl nekaukė perspėjimo sirenos, V. Vitkauskas teigė, kad jų aktyvavimui reikia laiko. Jis teigė, kad išsiuntus pranešimus į gyventojų telefonus, pavėluotas sirenų aktyvavimas būtų įnešęs daugiau neaiškumo.
„Kai jau sirenos buvo paruoštos būti įjungtos, sulaukėme duomenų, kad galimai dronas jau buvo pasišalinęs į kitą rajoną. Kad nebūtų keliama papildoma panika, buvo priimtas sprendimas sirenų neaktyvuoti, dėl to, kad po kelių minučių sekė oro pavojaus atšaukimas.
Čia laiko klausimas, nes sirenos neturi atšaukimo mechanizmo. Yra kai kurios sirenos, kurios balsu gali perspėti tam tikrą informaciją, bet gyventojų perspėjimo informacinė sistema tokiais atvejais yra daug parankesnė“, – teigė V. Vitkauskas.
Jis akcentavo, kad kol kas nėra aišku, koks tiksliai dronas – kovinis ar skirtas apgauti sistemoms – įskrido į šalies teritoriją. Taip pat nėra aišku, ar dronas buvo su sprogmeniu.
„Bet pagal tuos parametrus žiūrint, kokiame aukštyje skrido, kokiu greičiu, tai greičiausiai yra dronas. Koks dronas, iš kur skrido, kur buvo paleistas, mes šiame etape negalime pasakyti“, – sakė NKVC vadovas.
Pasak jo, „raudonas“ perspėjimas Vilniaus gyventojams buvo išsiųstas gavus signalų, kad dronas artėja link sostinės.
V. Vitkauskas teigė, kad taip pat buvo pasitelkta oro policija, tačiau, anot jo, svarbu žinoti, kad numušti droną galima tik jį užfiksavus vizualiai.
„Vien tik radaro duomenų neužtenka, nes tai yra taikos metas, yra per daug rizikos tokius objektus naikinti“, – sakė jis.
Užduotis oro policijai – rasti ir sunaikinti
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Nerijus Stankevičius kalbėjo, kad trečiadienį ryte buvo gautas pranešimas iš Baltarusijos karinių pajėgų apie galimai į Lietuvos teritoriją judančius dronus. Tokią pat informaciją gavo ir latviai.
„Pirmiausia buvo pastebėti ir signalai radaruose. <...> Buvo aktyvuotos Baltijos oro policijos pajėgos, du naikintuvai pakilo iš Amari oro uosto ir pradėjo patruliavimą virš Baltijos šalių, pirmiausia, virš Latvijos teritorijos.
Paskui, kai jau mes fiksavome radaruose ženklą, kad tas bepilotis orlaivis artėja į Lietuvos teritoriją, vienas iš oro policijos orlaivių buvo nukreiptas į Lietuvos teritoriją. Užduotis orlaiviams buvo surasti, vizualiai identifikuoti skrendantį bepilotį orlaivį ir jį sunaikinti.
Bet operacija baigėsi tuo, kad ore nebuvo aptiktas joks bepilotis priešiškas orlaivis, oro policijos orlaiviai nutraukė misiją ir grįžo į Estiją“, – aiškino N. Stankevičius.
Jis taip pat patvirtino, kad šiuo metu negalima atsakyti, kur dingo bepilotis orlaivis, jo paiešką toliau vykdo tiek karinių oro pajėgų sraigtasparnis, tiek antžeminės pajėgos. Pasak N. Stankevičiaus, jei dronas ar jo nuolaužos bus rastos, visuomenė apie tai bus informuota.
„Bet šiandien suteikti daugiau informacijos apie tai, kur tiksliai yra šitas orlaivis, aš negaliu, nes vyksta operacija“, – sakė Sausumos pajėgų vadas.
