Kariuomenės radarams nefiksavus sekmadienį Utenos rajone nukritusio drono, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Karinės oro pajėgos turi atsakyti, kada įsigyti ir į Lietuvą jau pristatyti radarai bus integruoti į detekcijos sistemą.
„Dirbame, kad tuos dronus matytume, šiandien Karinės oro pajėgos turi pateikti informaciją, kiek dar reikės laiko integruoti jau įsigytus, jau Lietuvoje turimus radarus į bendrą sistemą“, – LRT RADIJUI pirmadienį kalbėjo ministras.
„Karinėms oro pajėgoms yra pavesta dirbti dviem kryptimis. Viena kryptis – ištestuoti lietuvių sukurtą ir mums pademonstruotą programinę įrangą, kuri apjungia trumpojo nuotolio radarus su dronų perėmėjais. Antras darbo takelis – kartu su ukrainiečių oro gynybos ekspertais, kurie atvyksta į Lietuvą, sukurti vientisą priešdroninę oro gynybos sistemą, o ne tokią fragmentuotą, kokią mes turime dabar“, – dėstė jis.
BNS skelbė, kad anksčiau ministras yra teigęs, jog visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą bus siekiama turėti anksčiau nei 2030 metais.
R. Kaunas sako suprantantis, kad visuomenėje yra lūkestis tokią sistemą turėti jau dabar, bet ji pradėta kurti po pirmųjų dronų kritimų Lietuvoje ir tai užima laiko.
„Spartiname, kiek tai įmanoma, tačiau, deja, turime sutikti, kad reikia šiek tiek laiko“, – teigė ministras.
Pasak jo, jau dabar Lietuvos turimi pajėgumai fiksuoja dalį skrendančių bepiločių orlaivių.
„Mes jau ir dabar kai kuriuos žemai skraidančius dronus gebame pastebėti, tik reikia suprasti, kad šimtaprocentinės detekcijos nėra nei Ukrainoje, nei Rusijoje, nei Amerikoje, nei kitur pasaulyje“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tikėtis, kad mes 100 proc. viską matysime, 100 proc. viską numušime, to nebus. Tačiau kiekvieną dieną su kiekvienu nauju radaru, su nauja technologija, kurią įsigyja Lietuvos kariuomenė, kurią ministerija nuperka, mūsų galimybės auga ir didėja“, – dėstė jis.
Kaip rašė BNS, apie nukritusį bepilotį tarnyboms sekmadienį pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.
Pareigūnai spėja, kad tai ukrainietiškas dronas, manoma, kad jis sprogmenų su savimi neturėjo.
Šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.
Tuo metu pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Kaunas: pasieniečiai ore fiksavo objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone nukritęs dronas
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad pasieniečiai sekmadienį fiksavo į droną panašų objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone nukritęs orlaivis.
„Gegužės 17-osios ankstų rytą Švenčionių užkardos pasieniečiai detektavo galimą objektą, tuo metu NATO naikintuvai Latvijoje vykdė misiją, jiems buvo perduota informacija apie galimą oro erdvės pažeidimą, naikintuvai tikrino informaciją ir Lietuvoje“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras.
„Kadangi dronai skrenda labai greitai, incidentas galėjo trukti 10–20 minučių, kažkokių oro pažeidimų naikintuvai jau nematė“, – teigė jis.
Vėliau feisbuke ministras rašė, kad tai gali būti Utenos rajone sekmadienį pastebėtas sudužęs bepilotis orlaivis.
„Pagal drono kritimo vietą – Samanės kaimą, detekcijos vietą ir trajektorijas, gali būti, kad kritęs dronas yra tas pats, kurį fiksavo pasienio tarnyba ir bandė aptikti NATO naikintuvai. Šią informaciją patikslins tyrimas“, – rašė R. Kaunas.
