Kultūros ministerija baigė tyrimą, pradėtą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų apie juodaodžius bei romus. Interviu LRT.lt A. Valotka anksčiau yra sakęs, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, o „čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos“. Ministerijos suburta komisija siūlo inspekcijos vadovui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Komisijos tyrimas buvo pradėtas siekiant įvertinti A. Valotkos viešus pasisakymus etikos ir tarnybinės atsakomybės požiūriu.
Kaip skelbia ministerija, išnagrinėjusi LRT.lt skelbtą interviu turinį, komisija konstatavo, kad A. Valotkos teiginiai apie tam tikras etnines ir socialines grupes buvo vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio. Nustatyta, kad tokie pasisakymai nesuderinami su valstybės tarnautojams keliamais reikalavimais, pakenkė Valstybinės kalbos inspekcijos reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui įstaiga ir sudarė pagrindą abejoti vadovo nešališkumu.
Komisijos vertinimu, tokiais veiksmais vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Konstatuotas sąžiningumo ir nešališkumo principo, įpareigojančio valstybės tarnautoją būti objektyvų, pažeidimas bei pagarbos žmogui ir valstybei principo, reikalaujančio gerbti žmogaus teises ir laisves bei valstybę ir jos institucijas, pažeidimas.
Komisija pasiūlė kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei skirti A. Valotkai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kultūros ministrė pritarė komisijos siūlymui, skelbiama pranešime.
Dėl pasisakymų sulaukė kritikos
Kovo pabaigoje LRT.lt kalbėdamas apie Kaune įsikūrusią augalų parduotuvę „Čigono daržas“, sulaukusią kritikos dėl pavadinimo, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka sakė, kad galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
„Mes save vadiname romais – rom, rom manuš – tai reiškia žmogų. Todėl viešojoje erdvėje vartojamas žodis „čigonas“ daugeliui mūsų bendruomenės narių yra žeidžiantis ir neatitinka pagarbios komunikacijos principų. Kaip žmogus, jau daugiau nei 13 metų dirbantis romų integracijos srityje, turiu teisę kelti klausimus ir tikėtis dialogo, o ne viešo menkinimo ar tapatybės paviešinimo. Man kelia susirūpinimą, kad vietoje atviro pokalbio pasirenkama komunikacija, kuri gali būti suprasta kaip nepagarbi ar diskriminuojanti. Tikiu, kad kiekviena organizacija turėtų prisidėti prie pagarbos, įtraukties ir tarpusavio supratimo kūrimo“, – LRT.lt tąkart teigė Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė.
Plačiau apie tai skaitykite:
Taip pat skaitykite
A. Valotka teigė, kad parduotuvės pavadinimas, kuriame minimas žodis „čigonas“, kliūva tik pavieniams aktyvistams, norintiems sukurti problemą ten, kur jos nėra. Paklaustas, ar nereikėtų atsižvelgti į bendruomenės norą, kaip, pavyzdžiui, Sakartvelo atveju atsisakėme pavadinimo Gruzija, pašnekovas svarstė: „Galima atsižvelgti. Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra.“
Jis pabrėžė, kad svarbiausia įvertinti kontekstą, tačiau teigė, kad ir žodis „negras“ yra vartotinas.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, <...> jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir raskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – LRT.lt pasakojo jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pasisakymas viešojoje erdvėje buvo sukritikuotas, o premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas teigė, jog tokie pareiškimai yra nesuvokiami. Todėl, pasak jo, inspekcijos viršininkas turėtų įsivertinti, ar gali toliau eiti šias pareigas.
Žmogaus teises ginančios organizacijos kreipėsi į valdžios atstovus, prašydamos įvertinti pasisakymus.
BNS rašė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT RADIJO laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinės kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
