Antrojoje kadencijos pusėje kaip vieną pagrindinių savo darbotvarkės klausimų Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas iškėlė migraciją ir užsieniečius mieste. Vis tik jis sulaukė ir kritikos dėl to, ar jo išsakomi teiginiai apie užsieniečių grėsmę miestui atitinka realybę. Vieną jų LRT.lt nusprendė patikrinti.
„Ką rodo kitų, ir mokslininkų, beje, tyrimai, yra lūžio taškas, kai valstybė arba tvarkosi, bet jei paleidžia, tai viskas, tada formuojasi getai“, – pasak V. Benkunsko, 10 proc. užsieniečių yra ta riba, kai miestuose ima formuotis užsieniečių getai.
Vilniuje yra 641 204 gyventojai, savivaldybės duomenimis, 61 tūkst. jų yra užsieniečiai. Tai 39 tūkst., arba 9,5 proc., daugiau nei prieš 6 metus – kaip teigia ir V. Benkunskas, kas dešimtas vilnietis. Pasak mero, šis augimas kelia susirūpinimą, kad Vilniui gresia getai – atskiri miesto rajonai, siejami su tokiomis problemomis, kaip nusikalstamumas, mažesnės pajamos, nepatrauklios viešosios erdvės ir būstai.
Pasiteiravus Vilniaus miesto savivaldybės, kokie tyrimai, kaip ir minėjo V. Benkunskas, įrodo, jog peržengus šią ribą, mieste atsiranda užsieniečių getai, savivaldybė jų nenurodė.
„Diskutuodama su Vilniaus meru apie imigracijos iššūkius, Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė papasakojo apie mokslininkų pastebėjimą, išgirstą imigracijos konferencijoje, t. y. apie 10 proc. ribą. Šis skaičius atliepia miestų ir valstybių patirtis, kai jau darosi sunku suspėti su naujai atvykusių gyventojų įtraukimu“, – teigiama LRT.lt gautame atsakyme.
LRT.lt pasiteiravus Migracijos departamento apie tokį pokalbį, paaiškėjo, kad jis iš tiesų vyko, tačiau, tvirtina departamentas, direktorė mintį apie 10 proc. ribą išgirdo neformaliame pokalbyje su Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovais, pabrėžiama, kad tai buvo nuomonė, o ne skaičius, pagrįstas tyrimais.
Tokių tyrimų, kad pasiekus 10 proc. ribą miestams gresia getai, LRT.lt nepavyko rasti ir mokslinių tyrimų bazėse. Sociologas, organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų ir viešosios politikos patarėjas Karolis Žibas mano, kad V. Benkunsko argumentas apie mokslinius tyrimus yra iš piršto laužtas.
„Vilniaus savivaldybės argumentas apie „10 proc. lūžio tašką“ nėra paremtas identifikuojama moksline literatūra. Tarptautiniuose tyrimuose tokio universalaus slenksčio nėra“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, getų kūrimasis miestuose priklauso nuo skirtingų priežasčių, kurios nėra susijusios su procentine užsieniečių dalimi. Tai yra būsto rinka, pajamų nelygybė, darbo rinkos atskirtis, švietimo sistema, diskriminacija, socialinis mobilumas.
„Kitaip tariant, tai yra miesto ir valstybės politikos bei socioekonominės struktūros rezultatas, o ne paprasta demografinė riba. Todėl teiginiai apie „lūžio taškus“ iš esmės supaprastina kompleksinį reiškinį iki klaidinančiai paprastos formulės“, – tvirtino K. Žibas.
Jis taip pat paminėjo, kad Vilniuje getų formavimasis šiuo metu nėra pastebimas, nes didžioji dalis užsienio kilmės gyventojų mieste gyvena laikinųjų leidimų pagrindu, atvyksta studijuoti arba dirbti. Anot jo, nėra korektiška lyginti šiandieninį Vilnių su tokiomis sostinėmis, kaip Berlynas, Stokholmas, Paryžius, kur migracija vyko kitaip – pavyzdžiui, iš buvusių kolonijų, dėl darbo politikos, karo pabėgėlių. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, kad skirtingi miestai, kuriems būdinga panaši užsieniečių dalis, išsiskiria skirtingu segregacijos lygiu.
„Vilnius šiuo metu labiau atitinka darbo migracijos miesto modelį, kuriam būdingas didesnis gyventojų mobilumas ir mažesnis ilgalaikis teritorinis įsišaknijimas“, – sako K. Žibas.
Anot jo, tyrėjams kelia nerimą, kad diskusijos apie migraciją Lietuvoje paremtos ne duomenimis ir objektyvia informacija.
„Mūsų žiniasklaidos monitoringas rodo aiškią tendenciją: viešojoje erdvėje dominuoja grėsmės rėmas – „lūžio taškas“, „getai“, „antplūdis“, „kontrolė“, – kritikavo jis.
Ėmėsi veiksmų
LRT.lt primena, kad balandžio pradžioje spaudos konferencijoje V. Benkunskas konstatavo, kad šiuo metu kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra atvykęs iš užsienio. Pasak jo, tai rimtas signalas imtis tam tikrų veiksmų. Sostinė paskelbė apie tokias integracijos iniciatyvas, kaip valstybinės kalbos mokymasis.
„Bendrauju su kolegomis merais iš kitų sostinių, kitų miestų ES. Viena iš temų, be abejonės, būna imigracijos politika. Tas lūžio taškas yra, kad kas dešimtas žmogus mieste yra iš kitos valstybės.
Jei nebus su jais dirbama ir tas kiekis didės, mes turėsime tokias problemas, kaip turi Berlynas, Stokholmas, Londonas. Tai augantis nusikalstamumas, formuojami getai, atsirandanti socialinė atskirtis, izoliacija, galiausiai elementarus dalykas – švara ir tvarka gatvėse ir visos kitos socialinės bėdos, kurios, kaip matome Vakarų Europos miestuose, egzistuoja“, – dėstė sostinės meras.
Mokslininkų teigimu, getų formavimasis miestuose priklauso ne nuo užsieniečių skaičiaus, o nuo kitų priežasčių, tokių kaip būsto rinka, pajamų nelygybė, darbo rinkos atskirtis, švietimo sistema, diskriminacija, socialinis mobilumas.
