Trečiadienį po užsitęsusio posėdžio Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektui. Seimas jį svarstys jau antradienį.
Posėdis prasidėjo bandymu apskritai atidėti Kapčiamiesčio poligono įstatymo svarstymą. Tai padaryti siūlė „valstietis“ komiteto narys Dainius Gaižauskas. Anot parlamentaro, jis rado daug neatitikimų, negavo visos reikalingos informacijos. Jam taip pat kilo klausimų, kokiais pagrindais Krašto apsaugos ministerija atrinko teritoriją poligonui.
„Atsižvelgus į turimą informaciją, jos trūkumą, teikiu šį siūlymą“, – sakė jis.
Tačiau tokiai D. Gaižausko pozicijai pritarė tik „Nemuno aušros“ atstovai Aidas Gedvilas ir Martynas Gedvilas. A. Gedvilas, D. Gaižauskas vėliau susilaikė ir balsavime dėl pritarimo įstatymui – visi kiti komiteto nariai balsavo „už“.
„Tai yra egzistencinis valstybės klausimas, mes negalime, kaip politikai, vilkinti procedūrų“, – apie klausimo išmetimą iš darbotvarkės kalbėjo socialdemokratas Tomas Martinaitis.
Nors formaliems siūlymams dėl poligono komitetas pritarė be diskusijų, dėl kai kurių pakeitimų kilo nemažai debatų. Pavyzdžiui, posėdyje buvo svarstoma, kad Kapčiamiesčio poligono teritorijoje esančio turto savininkams būtų galima atlyginti lygiaverčiu turtu.
„Kai pradedi ieškoti kompensacijos natūra, visada atsiranda teisinių ginčų, proceso vilkinimas. Tai, vertinant saugumo situaciją, nepriimtina“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Taip pat buvo svarstoma, ar aplinkos apsaugos priemonių kompensavimas turėtų būti skiriamas iš Krašto apsaugos, ar Aplinkos ministerijos biudžeto. Be to, posėdyje pasisakė ir bendruomenės atstovai, jų teisininkė, jie argumentavo, kad nebuvo atliktas poveikio teritorijai vertinimas, gyventojams nurodomas pernelyg trumpas išsikėlimo iš valstybės nusavinamų teritorijų terminas, kompensacijos esą yra nesąžiningos. Bendruomenės atstovų teigimu, įstatymo projektą reikėtų atmesti arba grąžinti tobulinti – komiteto nariai šiam siūlymui taip pat nepritarė.
Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė posėdyje pabrėžė, kad poveikis aplinkai karinio poligono steigimo atveju atliekamas būti neprivalo.
Komitetas taip pat pritarė siūlymui mokomojoje teritorijoje esančio turto savininkams skirti ne 5, o 10 metų laiko apsispręsti dėl to, ar nori išsikelti, ar likti.
„Žmonėms suprasti, kaip jų gyvenimą veikia ar neveikia poligonas, 5 metų laiko nėra daug“, – argumentavo komiteto narė Ingrida Šimonytė.
Krašto apsaugos ministerija taip pat akcentavo, kad statant poligoną bus išsaugotas istorinis objektas – Kapčiamiesčio senovinė akmens amžiaus gyvenvietė.
NSGK trečiadienį taip pat pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną.
LRT.lt primena, kad kovo pabaigoje Seime buvo pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas, iki paskutinių akimirkų kėlęs klausimų dėl valdančiosios koalicijos vieningumo. Argumentus prieš posėdyje išsakė „aušriečių“ ir „valstiečių“ atstovai, tikinę, kad poligonas kuriamas skubotai, tačiau galiausiai Seimas įstatymui pritarė – iš 117 parlamentarų „už“ balsavo 102, „prieš“ – 10, o 5 susilaikė.
Krašto apsaugos ministerija siūlo nusavintų sodybų savininkams grąžinti ne tik vertę, bet ir papildomai pridėti 52 tūkst. Eur kaip kompensaciją, o už sklypus siūloma didesnė, nei 5 tūkst. Eur kompensacija. Mokomojoje teritorijoje esančio turto savininkai turės 5 metus laiko apsispręsti dėl noro išsikelti ir gaus 25 tūkst. Eur kompensaciją, be savo turto vertės – šį laikotarpį NSGK siūlys keisti.
Ministerija siekia, kad poligonas veikti pilnai pradėtų 2030 metais, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
