Daliai partijos „Nemuno aušra“ atstovų Seime balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad reikėtų ieškoti alternatyvų dabartinės valdančiosios koalicijos sudėčiai. Anot jo, alternatyvų dabartinei valdančiajai daugumai yra ir socialdemokratai neturėtų ilgai laukti priimant šį sprendimą.
„Ne kartą sakiau, kad aš sunkiai suprantu koaliciją, kuri vadovaujasi skirtingomis vertybėmis, ir šiuo atveju tikrai kalbame apie vertybę, kuri mums, mūsų tautos išlikimui nepaprastai svarbi, tai yra mūsų valstybės saugumas. Ir kuomet viena iš valdančiosios koalicijos partijų leidžia sau balsuoti nei šiaip, nei taip, o pirmininkas – ir atvirai „prieš“, manau, kad atsakymas į šį klausimą yra teigiamas. Ar šita koalicija yra apie kažką? Mano manymu, ne“, – TV3 žinioms trečiadienį sakė G. Nausėda, klausiamas, ar daliai „aušriečių“ balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, vietoje „Nemuno aušros“ reikėtų ieškoti kitų koalicijos partnerių.
G. Nausėda akcentavo manantis, kad yra alternatyvų dabartinei valdančiajai koalicijai, tad, pasak šalies vadovo, socdemai neturėtų delsti ir turėtų ieškoti naujų partnerių.
„Manau, kad tikrai Socialdemokratų partija, turinti didžiausią atstovavimą Seime, turi, ką pagalvoti, turi, ką įvertinti ir tikrai nėra taip, kad nebūtų alternatyvų. Tų alternatyvų buvo anksčiau, tų alternatyvų buvo visai neseniai, tų alternatyvų yra dabar ir jų bus ateityje, tik manau, kad tas suvokimas tų alternatyvų toks, kad prieš kurį laiką galbūt atrodė, kad neverta jas net svarstyti, nes buvo daugybė priežasčių sakyti kitaip, bet dabar reikėtų į jas rimčiau pasižiūrėti, įvertinti ir daryti sprendimus. Čia nematau prasmės ypatingai ilgai laukti ir vėl bandyti kalbėti apie tai, kad dar neatėjo tas metas“, – dėstė G. Nausėda.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektas.
Po pateikimo už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai – Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus.
Taip pat trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai – Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.
Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.
Nausėda apie situaciją NATO: įtampa didėja
Prezidentas teigia, kad Lietuva pasitiki NATO, tačiau kartu pripažįsta, kad Aljanse pastaruoju metu didėja įtampa.
„Tačiau šiaip jau įtampa didėja. Įtampa turbūt rezonuoja dėl to, kad karas Irane buvo netikėtas Europai, Europos vadovams, kadangi su Europa čia nebuvo tariamasi. Ir dabar, kuomet visa tai komplikuojasi ir kuomet tikrai reikia vis daugiau šalių įsitraukimo, ne visos valstybės yra patenkintos tuo, kas buvo prieš keletą savaičių ir laiko, kad jų balsas nebuvo išgirstas“, – trečiadienį TV3 žinioms sakė G. Nausėda.
Visgi, šalies vadovas, reaguodamas į JAV prezidento į Donaldo Trumpo pareiškimus, kad JAV rimtai svarsto galimybę palikti NATO po to, kai Aljansas neprisidėjo prie jo karo prieš Iraną, tvirtino, jog kol kas apie šią retoriką toli siekiančių išvadų daryti nereikėtų.
„Retorika tikrai stipri ir panašios retorikos esame girdėję praeityje. Tačiau, kuomet susirinkdavome NATO viršūnių susitikime, ta retorika būdavo, visgi, pamirštama ir vyraudavo konstruktyvios nuotaikos. Ir iš tų visų peripetijų NATO išeidavo sustiprėjęs. Kaip antai Hagos viršūnių susitikimas – irgi prieš jį buvo visokių pareiškimų, tačiau sutarėme dėl 5 procentų (gynybai – ELTA). Taip, atsirado valstybė, kuri su tuo nesutiko“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas blogiausiu scenarijumi įvardijo situaciją, jei visgi būtų nutarta, jog, pavyzdžiui, tam tikrą gynybos finansavimo lygį pasiekusios NATO narės gautų kažkokių privilegijų Aljanse, o kitos būtų nustumos į šalį.
„Kas būtų blogiausia, jeigu atsirastų kažkokie kriterijai, kurie pradėtų skaldyti NATO iš vidaus, jeigu šalims, kurios peržengia kažkokią kartelę, būtų suteikiami tartum didesni antpečiai, o tos, kurios 5 procentų nepasiekia, jos tartum būtų grupuojamos kitame stalčiuje, tai būtų tikrai NATO vienybei, NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijai, tai nebūtų gerai. Todėl aš labai tikiuosi, kad vis dėlto tas bendras vardiklis bus rastas, kad nuoskaudos, kurios susikaupė pastaraisiais mėnesiais, dėl jų bus pasikalbėta, pasiginčyta, bet vis dėlto iš to nepadarytos labai radikalios išvados, na, ir kad ties 5 procentais, ties NATO stiprinimu mes visi sutarsime“, – komentavo šalies vadovas.
„Toks yra mano lūkestis, nes kito kelio tiesiog nėra. Imti dabar kalbėti apie NATO žlugimą arba, kas ne ką geriau, mano akimis žiūrint, NATO substitutus, pakaitalus, būtų labai pavojinga, esant konkrečiai geopolitinei situacijai“, – pridūrė G. Nausėda.
JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru“ ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.
Teigiama, kad NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetė prezidento raginimus padėti atblokuoti pasaulio naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė keršydamas už prieš jį pradėtą karinę kampaniją.
Į D. Trumpo pasisakymą netrukus sureagavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pabrėžęs, kad Didžioji Britanija yra visiškai įsipareigojusi NATO.
Nausėda teigia, kad dialogas su Baltarusija galimas tik šiai parodžius gerą valią
Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako, kad Baltarusijai parodžius gerą valią dėl migrantų, kontrabandinių balionų, politinių kalinių, galimas dialogas su Minsku.
„Ar esant rekordiniam nelegalių migrantų srautui pastarosiomis dienomis prie mūsų sienos, ar esant nuolat balionų atakoms, mes iš tikrųjų turėtume dabar sakyti ir prašyti kaimyninio režimo indulgencijos pasimatyti?“ – trečiadienį TV3 Žinioms sakė valstybės vadovas, komentuodamas JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o interviu LRT išsakytą raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, atkurti trąšų tranzitą.
„Atvirkščiai, aš sakyčiau, mes turėtume labai konkrečiai iškelti, kad štai, jeigu artimiausias keletą savaičių, keturias savaites nebus balionų, nebus nelegalių migrantų, politiniai kaliniai visi saugiai grįš į Lietuvą, tikrai pademonstruotos režimo pastangos normalizuoti santykius, bent jau nekelti įtampos savo kaimynui, mes įvertinsime tai kaip geros valios ženklą ir galimas dalykas tokį dialogą pradėsime“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, dabartinė situacija yra toli nuo tos, kai būtų galima pradėti dialogą su Minsku.
Lietuvos prezidentas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie galimą baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą per Lietuvą, būtina prisiminti, jog tai reguliuoja ne Lietuvos, o Europos Sąjungos sankcijos. Bendrija jas vasario 26-ąją pratęsė dar metams.
„Tikrai Europa nėra pasirengusi šiuo metu imti ir sulaužyti savo pratęsimo terminą. Tačiau tie 12 mėnesių praeis, per tą laiką gali įvykti ir teigiamų kitų poslinkių. Režimas turi be galo daug galimybių parodyti, kad jie tikrai nori suartėti su Vakarais, kad jie nori, sakykime, nebebūti Rusijos marionete kare prieš Ukrainą. Suprantu, kad šiandien tokia prielaida atrodo mažai realistiška, bet jie turi tokią galimybę pademonstruoti“, – tvirtino G. Nausėda.
„Na, tada mes, be jokios abejonės, būtume tie, kurie sakytume ir tikrai neignoruotume fakto, net ir kalbėdami Europos Sąjungos forumuose, kad žiūrėkite, Baltarusijos situacija keičiasi ir mes galime atitinkamai keisti savo politiką, bet šiandien prielaidų tam nematau“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir neskaidrius prezidento rinkimus Baltarusijoje.
Šiemet JAV šias sankcijas atšaukė, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido dalį politinių kalinių.
Be to, šią savaitę pasienyje su Baltarusija apgręžtas per parą šiemet rekordinis neteisėtų migrantų skaičius – 34.
Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos taip pat teko stabdyti Vilniaus oro uosto darbą.
J. Coale'as savo ruožtu praėjusią savaitę sakė, kad susitikimas su Minsko režimo atstovais galėtų vykti viceministrų lygmeniu. Jis taip pat akcentavo, kad su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka reikėtų kalbėtis be „išankstinių sąlygų“.
