Jungtinių Valstijų pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale`as duodamas interviu LRT paragino Lietuvą atkurti santykius su Baltarusija, suregti viceministrų lygio susitikimą ir leisti gabenti kalio trąšas per Lietuvos teritoriją, nes tai naudinga ir Europai, ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Premjerė Inga Ruginienė išvardijo tris sąlygas, kurias įvykdžius, techninio lygio susitikimas gali būti surengtas: kontrabandai naudojami balionai neturi skristi per sieną, turi būti grąžinti visi vilkikai be jokių papildomų mokesčių ir Baltarusija neturėtų praleidinėti neteisėtai sieną kertančių migrantų.
Nepaisant specialiojo pasiuntinio gerų norų ir kalbų su Lukašenka, šiandien sąlygos nėra įvykdytos. Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas mano, kad Lietuva turi kalbėtis su amerikiečiais, nes tik Amerika gali užtikrinti mūsų saugumą ir padėtį išvengti karo.
„Manau, kad visų pirma turime įvertinti savo nacionalinius interesus ir tai suprasti – jau po vienerių Donaldo Trumpo vadovavimo metų Amerikoje keičiasi žaidimo taisyklės, o JAV pirmiausia rūpi jų nacionaliniai interesai.
Mums savo ruožtu reikia derinti savus nacionalinius interesus. Todėl šioje vietoje, matyt, reikia blaiviai, ramiai ir apgalvotai sėstis bei derėtis su amerikiečiais, kaip galime patenkinti jų lūkesčius“, – sako V. Ušackas.
Buvęs užsienio reikalų ministras neslepia, kad vieša J. Coale’o komunikacija jį nustebino: „Jis išsakė, kad tai svarbu politiškai D. Trumpui, taip pat ekonomiškai Amerikos ūkininkams, nes „Belaruskalij“ realiai generuoja apie 20–25 proc. visų pasaulyje reikalingų trąšų.
Todėl šioje vietoje, manau, nereikėtų dogmatizuotis – inercija turi būti pakeista aiškia ir atvira mūsų komunikacija su amerikiečiais, kaip galime patenkinti savo saugumo interesus ir padidinti Amerikos buvimą Lietuvoje, taip pat ir karių skaičių mūsų regione.“
– Pone Ušackai, ar aš teisingai suprantu, Jūs sakote, kad šis J. Coale’o tekstas yra ne jo, kaip pasiuntinio, tekstas, bet tai yra ir prezidento Trumpo nuostata, tai yra bendra Amerikos nuostata?
– Aš vadovaujuosi savo patirtimi. 37 metus dirbu su amerikiečiais, 30 metų – diplomatijoje, 7 metai – intensyviai versle. Visų pirma, kas yra specialus pasiuntinys? Tai nėra dar vienas ambasadorius, karjeros diplomatas, valdininkas. Tai politinis paskyrimas. Aš tokiu buvau Afganistane ketverius metus ir raportuodavau tiesiogiai Europos Sąjungos vadovams, o ne biurokratinei mašinai. Tą patį daro ir J. Coale’as, tą daro Steve Witkoff’as ir Jaredas Kushne’ris.
Labai retai matome, kai specialūs pasiuntiniai, turintys visišką valstybės vadovo palaikymą, pasitikėjimą, eitų, kalbėtų žiniasklaidai ar juo labiau komunikuotų, nesuderintas žinutes. Šitoje vietoje aš manau, kad Coale’as komunikuoja tai, ką galvoja D. Trumpas.
Futbolo taisyklių žodynu aš tai išversčiau kaip iš dalies Lietuvai pakeltą geltoną kortelę, jog reikėtų susimąstyti, ko tikisi JAV valstybės vadovas, ir kad neišgirstume po kelių savaičių ar mėnesių, kad jis yra nusivylęs Lietuva.
O tai, manau, būtų klaida, nes mūsų interesas, visų pirma, mes kalbamės su Coale’u ne dėl Baltarusijos, mes kalbamės dėl Lietuvos, dėl mūsų nacionalinio saugumo interesų, kuriuos gali užtikrinti tik išlikęs Amerikos karinis, politinis, diplomatinis, ekonominis buvimas ir jo padidėjimas Lietuvoje ir regione. Todėl derėtis, kalbėtis su Coale’u reikia, ieškoti bendro vardiklio dėl mūsų nacionalinių interesų.
– Bet prezidentas Trumpas jau parodė, kad yra labai neprognozuojamas. Pats matėte ir dabar Irano atveju, vieną dieną reikia NATO pagalbos, kitą dieną nereikia jau jokios pagalbos. Vieną dieną jis kalba viena, kitą dieną kita. Tai kaip tuo pasikliauti ir pasitikėti? Jūs sakote, kad mes galime kliautis dėl savo nacionalinio intereso, bet ar mes turime garantijų tada?
– Garantijos yra tik tada, kai tu pasirašai sandorį. Trumpas supranta sandorio kalbą, kontraktų kalbą. Todėl vertybės, žinot, be abejonės, Lietuvai, Lietuvos užsienio politikai, istorinis teisingumas, jis parodė, kad mums labai svarbi tarptautinė teisė, jos galiojimas, nes jeigu būtų jos laikęsi, mes turbūt nebūtume praradę savo nepriklausomybės.
Bet dabartinių geopolitinių, giluminių santykių, permainų, akivaizdu, kad jėga, galia ir interesai lemia valstybės vadovų, ypač D. Trumpo, sprendimus. Ką mes matome Venesueloje, ką mes matome Irano atžvilgiu, ką mes matome europiečių atžvilgiu.
Todėl Lietuvoje mes neturime komforto nesiskaityti su D. Trumpo nuomone, turint omenyje, kad, visų pirma, mūsų atsakas į John Coale’o komunikaciją ir D. Trumpo norus turi atitikti mūsų principinį, svarbiausią interesą – kaip išlaikyti Amerikos buvimą Lietuvoje karine prasme, žvalgybine prasme, diplomatine ir ekonomine prasme. Ir manau, kad tas pasiūlymas kalbėtis ir derėtis yra galimybė sustiprinti savo pozicijas.
– Bet Lietuva dar yra ir Europos Sąjungos narė, ir egzistuoja Europos Sąjungos sankcijos, Lietuva negali jų apeiti. Ir jos įvestos ne vien dėl dabartinės Baltarusijos politikos, bet ir dėl ankstesnės, t. y. – neteisėtų rinkimų, žmogaus teisių pažeidimų, galiausiai pagalbos Rusijai kare prieš Ukrainą. Tai kaip tada? Lietuva turėtų advokatauti Europos Sąjungoje Vašingtonui dėl tų trąšų? Ji tarsi sutiktų, kad nėra priežasčių sankcijoms, jeigu ji bandytų Europos Sąjungą perkalbėti tas sankcijas atšaukti?
– Na, vėlgi, aš sugrįžtu prie to, kad mūsų saugumą šiuo metu garantuoja ne Europos Sąjunga, o Jungtinės Amerikos Valstijos – galingiausia karinė ir ekonominė pasaulio galia. Todėl ir mes turime, visų pirma, pirkti bilietą į Vašingtoną ir į Palm Beach`ą, sėsti ir kalbėtis konfidencialiai su John Coale`u ir D. Trumpu apie tai, kaip mes galime savo saugumą padidinti, tenkinantį amerikiečių interesus.
O Europos Sąjunga, be abejonės, išlieka. Aš nemanau, kad tai suponuos ir reikš, kad mes advokatausime už sankcijų atšaukimą šiuo metu. Bet, kiek girdžiu, kalbama tik apie politinį dialogą su Minsku, kurį turime įvertinti – jo privalumus ir galimas silpnybes – ir priimti racionalų, pragmatišką, Lietuvos nacionaliniais interesais pagrįstą sprendimą.
– Bet ar tie Coale`o raginimai Lietuvai atkurti ryšius su Baltarusija dera su Lietuvos pozicija siekti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje, įskaitant ir Specialiojo tribunolo steigimą?
– Viską galima daryti vienu metu. Žinote, santykiuose su kaimynais turime kelis instrumentus: tai mūsų karinė galia, kuri formuojama kartu su sąjungininkais, pirmiausia su amerikiečiais, bei reikalingi žvalgybiniai gebėjimai, leidžiantys iš anksto numatyti, vykdyti monitoringą ir žinoti galimus priešiškus veiksmus iš priešingos pusės.
Ir, trečia, yra diplomatija. Diplomatija yra gebėjimas vystyti tarptautinius santykius taikiai, derybų būdu, kartais taikant sankcijas, o kartais ir darant lobizmą. Šioje vietoje turime labai ramiai ir holistiškai visapusiškai vertinti, kaip mes tą botagą ir morką taikysime kaimynų atžvilgiu, svarbiausia, užsitikrinę svarbiausio mums galingiausio partnerio supratimą ir paramą, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų jėgą ir galią.
– Pone Ušackai, jei jus teisingai suprantu, jūs vis dėlto sakote, kad pirmiausia turime tartis su Amerika, o tik vėliau kreiptis į Europos Sąjungą, nepaisant to, kad esame ES nariai ir kad sankcijų vis tiek turime laikytis – negalime jų vienašališkai nutraukti. Kaip tuomet Lietuvai pavyktų išlaviruoti?
– Aš viską vertinu labai realistiškai ir pragmatiškai – kas mus gins kilus karinei grėsmei? Manau, kad gali ginti, visų pirma amerikiečiai, kurie įsipareigoja per NATO 5 straipsnį ir per savo karių dislokaciją Lietuvoje. Gins, greičiausiai, vokiečiai, gins greičiausiai norinčių ir galinčių koalicija – Lenkija, Skandinavijos šalys.
Todėl šitoje vietoje, visų pirma, turime tartis su tais, kurie padės mums išvengti karo, o, esant reikalui, būti geriausiai pasiruošusiems atremti tokį iššūkį. Ir tai mes padarysim tik su Jungtinių Amerikos Valstijų karine, diplomatine ir politine galia.
– Dėkoju už pokalbį.
