Lietuvos strateginis interesas yra išsaugoti JAV dėmesį rytiniam NATO flangui, nes amerikiečių karių buvimas mūsų šalyje ir regione yra pagrindinis Rusijos atgrasymo veiksnys. Tačiau Donaldo Trumpo administracija menkai domisi Europa ir labiau yra sutelkusi dėmesį į Vakarų pusrutulį. Tad Lietuva dabar bando patekti į JAV širdį per Kubą – aktyviai bendrauja su Kubos opozicija ir pasižymi kritika komunistiniam Kubos režimui.
Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kovo mėnesio pabaigoje dalyvavo Majamio saugumo forume apie Vakarų pusrutulio patiriamas grėsmes: narkoterorizmą, masinę migraciją, kriminalines diktatūras ir didėjančią Rusijos, Kinijos bei Irano įtaką. Tai JAV prezidento D. Trumpo administraciją dominančios temos.
K. Budrys taip pat Majamyje susitiko su kubiečių kilmės žmogaus teisių aktyviste Rosa María Payá, tokios pat kilmės verslininku ir filantropu Teo Babunu bei Kubos žmogaus teisių fondo prezidentu Tony Costa.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvai dėl savo saugumo reikia būtinai išlaikyti JAV dėmesį, todėl mūsų šalis stengiasi atliepti ir JAV interesus dėl Kubos.
- Tokia galimybė atsivėrė, nes Marco Rubio yra kubiečių kilmės, o Donaldo Trumpo administracija yra labai susidomėjusi Kubos režimo transformacija.
- Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neseniai dalyvavo Majamio saugumo forume bei susitiko su Kubos opozicijos atstovais ir žmogaus teisių gynėjais.
- Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pasižymėjo priešiškumu komunistiniams režimams, su Kuba diplomatiniai santykiai užmegzti tik 2013 metais.
- Lietuva vienintelė nėra ratifikavusi Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo sutarties.
Lietuvos žvilgsnis į Kubą krypsta dėl to, kad D. Trumpo valstybės sekretorius ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marco Rubio yra kubiečių kilmės, Kongrese yra daugybė ispanakalbių kongresmenų, kilusių arba iš Kubos, arba iš kitų Lotynų Amerikos valstybių.
Tai natūraliai kreipia JAV politikos dėmesį į Vakarų pusrutulį – Kongrese nuosekliai mažėja politikų, turinčių protėvių šaknų Europoje.
Bet Lietuvos priešiškumas komunistinei Kubai ir bandymas per ją pasiekti Vašingtono ausis nėra visiškai naujas reiškinys. Mūsų šalis yra vienintelė Europos Sąjungos narė, neratifikavusi 2016 metų Europos ir Kubos bendradarbiavimo susitarimo.
2021 metais Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kad nėra tikslinga ratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos susitarimo, nes negalima skatinti Kubos Vyriausybės eiti tuo pačiu keliu, kuriuo eina šis komunistinis režimas.
2025 metų lapkritį Jungtinėse Tautose bandant priimti Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, raginančią užbaigti JAV embargą Kubai, Lietuva balsuodama susilaikė ir, regis, net paragino Ukrainą paremti JAV bei balsuoti prieš.
„Kaip sąjungininkai mes privalome turėti aiškius savo interesus, suprasti sąjungininkų interesus, pažiūrėti, kur sąjungininkai gali mums padėti, o kur mes galime jiems padėti, kur mūsų darbotvarkės persidengia. Taip tie santykiai ir veikia. Negali eismas būti tik vienakryptis: kai mums kažko reikia, mes sulaukiame paramos“, – portalui LRT.lt sakė K. Budrys.
„Aš šiuo klausimu matau win-win bendradarbiavimą su Amerika. Dabar mums atsiveria galimybės aktyviau pasireikšti Vakarų pusrutulyje, ką jie apibrėžia kaip pirmaeilę interesų zoną. Mes tai atliepiam ir tikimės didesnio išlaikyto sąjungininkų dėmesio NATO rytų pafrontei“, – sako ministras.
Kuba išgyvena ne pačius geriausius laikus
Pastaruoju metu komunistinis Kubos režimas, kuriam vadovauja prezidentas Miguelis Díazas-Canelis, išgyvena ne pačius geriausius laikus. JAV pagrobus Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro ir perėmus šios šalies naftos pramonės kontrolę, Venesuela nebegali pagelbėti izoliuotai Kubai.
Meksika kurį laiką siuntė Kubai naftą humanitariniais sumetimais, bet dėl patirto spaudimo iš Vašingtono praėjusią žiemą pagalbą nafta sustabdė. Rusija dėl karo prieš Ukrainą, o Iranas – dėl patiriamų atakų iš JAV ir Izraelio taip pat negali pagelbėti.
Tuo tarpu Kuba dėl JAV inicijuotos kuro blokados patiria energetikos sistemos sutrikimų, o tai lemia visa apimančią krizę: šalyje gana dažnai dingsta elektra, fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai, žmonės vandenį šildosi ant laužų, šiukšlės nebevežamos, ribojamas paslaugų teikimas ligoninėse.
„The New York Times“ rašė, kad JAV tikslas yra nušalinti Kubos prezidentą ir Komunistų partijos lyderį M. Díazą-Canelį – apie tai užsiminta JAV ir Kubos derybose.
Tačiau, atrodo, D. Trumpo administracija nesiekia pašalinti Castro šeimos atstovų. Pavyzdžiui, kalbama, kad jeigu amerikiečiai susiderės su kubiečiais, Kubos pokyčiams vadovaus Raulis Guillermo Rodriguezas Castro – Raulio Castro anūkas ir pagrindinis derybininkas.
Tai atitinka JAV siekį priversti režimą paklusti, o ne jį pakeisti, nors kubietiškos kilmės JAV kongresmenams ir didžiajai daliai Kubos pabėgėlių greičiausiai tokie veiksmai neatrodytų pakankami.
Iš esmės JAV greičiausiai siekia priversti atverti Kubos ekonomiką Amerikos verslininkams ir įmonėms, nes tai reikštų JAV įtakos didinimą Kubai nepolitinėmis priemonėmis.
Kuba JAV kaip Kaliningradas Lietuvai
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas pasakoja, kad D. Trumpo aplinkoje didelę įtaką turi žmonės iš Floridos. Floridos valstijoje apie trečdalis gyventojų yra ispanakalbiai, didelė dalis jų turi kubietiškų šaknų.
Anot politiko, komunistinė Kuba amerikiečių sąmonėje yra kaip mums Kaliningradas – tarsi priešininko koja tarpduryje. Kubos sala nuo JAV Floridos krantų yra nutolusi vos per 145 kilometrus.
Kaip žinoma, 1962 metais buvo kilusi Kubos krizė, kai reaguodama į JAV bandymus nuversti Fidelį Castro SSRS slapta į salą atgabeno raketų, galinčių nešti branduolinį ginklą. Kilo didžiausias branduolinio karo pavojus Šaltojo karo metais. Įtampai pasiekus aukščiausią tašką amerikiečiai ir sovietai perėjo prie slaptų derybų, kurios lėmė, jog sovietai iš Kubos išgabeno savo raketas, o JAV įsipareigojo nepulti Kubos ir išgabenti vidutinio nuotolio raketas iš Turkijos.
„M. Rubio ir pats yra iš Kubos disidentų šeimos, bet mes ir plačiau turime žiūrėti, nes D. Trumpo administracijoje ir komandoje visi žmonės, kurie kažką reiškia, yra iš Floridos. Net, pavyzdžiui, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas [Brianas Mastas] yra iš to paties floridiečių rato. Be to, JAV demografija keičiasi: vis didesnę visuomenės dalį sudaro žmonės, turintys šaknų Pietų ar Centrinėje Amerikoje, ir vis mažiau žmonių, kurių protėviai buvo airiai, italai, lenkai ar panašiai. Su tuo mažėja Europos problemų išmanymas“, – pasakoja R. Baranovas.
„Ir tuomet kyla klausimas, kaip prieiti prie JAV politikų trumpuoju ir ilgesniu laikotarpiu? O vienas iš tų būdų yra per Kubą, nes Lietuva turi gerą įvaizdį šiuo klausimu. Lietuva buvo vienintelė šalis, kuri neratifikavo Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo susitarimo, taip pat anksčiau esame blokavę ar stabdę kai kuriuos dalykus europiniu lygmeniu. Ir kai kurie senatoriai tai atsimena, kad štai Lietuva tokia valstybė, kuri tai darė. Ir tas JAV palaikymas Kubos klausimu yra vienas iš tų kelių, kaip mes bandome prieiti, nes mes turime gerą istoriją“, – pridūrė socialdemokratas.
Mažos valstybės neturi resursų lobizmui, tad prasideda kūrybingumas
Kadangi Lietuva yra maža valstybė, ji negali užsiimti rimtu lobizmu JAV Kongrese, nes paprasčiausiai neturi pajėgumų: nėra nei didelės ir įtakingos diasporos, nei verslo organizacijų. Dėl šios priežasties paprastai stengiamasi susidraugauti su tais, kurie turi tokį pajėgumą – būtent dėl to plėtojami glaudūs ryšiai su Izraeliu, Taivanu ar Kubos opozicija.
„Nesvarbu, kas būtų valdžioje, bet Lietuvoje vyrauja nuostata, jog jeigu norime būti įdomūs JAV politikams, mes turime atliepti ir amerikiečių interesus, parodyti, kad ne tik jiems turi rūpėti mūsų problemos, bet ir mums rūpi jų problemos. Sunku pasakyti, kiek efektyviai tai veikia, bet tokia nuostata tarp užsienio politikos formuotojų tikrai egzistuoja“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Neatsitiktinai Lietuva kartu su JAV ir kitomis koalicijos partnerėmis dalyvavo 2003 metų invazijoje į Iraką, kai buvo nuverstas Saddamas Husseinas, dalyvavo NATO misijoje Afganistane ir 2005–2013 metais buvo atsakinga už Goro provinciją. Manoma, kad Irako misija sudarė sąlygas prisijungti Lietuvai prie NATO 2004 metais.
„Tai čia buvo tiesioginė ir labai aiški nauda. Bet kartais mūsų sprendimų priėmėjams sunku tiksliai nustatyti, ką mes galime padaryti, būdami maža valstybe, ir tada pradedama žiūrėti kūrybingai. Kadangi šiuo metu Kubos klausimas yra darbotvarkėje, yra įdirbis su Kubos opozicija, tai ir bandoma paimti vėliavėlę“, – sako D. Jakniūnaitė.
„Negalima superkritiškai vertinti, kad bandoma ieškoti įvairių priėjimų ir demonstruoti aktyvumą, nes mažos valstybės veikla vertinama pagal aktyvumą, matomumą, konstruktyvumą“, – pridūrė profesorė.
Pasak užsienio reikalų ministro K. Budrio, iš esmės Lietuva, bendraudama su Kubos opozicija ar JAV kongresmenais, siunčia žinią, kad Lietuva supranta amerikiečių saugumo interesus ir siekia Europoje ar balsuodama Jungtinėse Tautose burti valstybes, kurios remtų JAV Kubos klausimu. Taip pat siekiama įtvirtinti sankcijas europiniu lygmeniu Kubos režimo asmenims, kurie pažeidinėja žmogaus teises, dalyvauja įgyvendinant represijas.
„Siekiame būti tuo įgarsinančiu balsu, formuoti bendraminčių grupę Europos Sąjungoje iš valstybių, kurios irgi mano, jog tai problema. Nes ne visi taip mano. Kai kurios Europos valstybės sako, kad turime bendradarbiauti su Kuba, nepaisant režimo, bet mes atstovaujame kitai nuomonei“, – pasakoja ministras.
Ispanakalbiai kongresmenai yra įtakingi
Lietuvos priešiškumas komunistiniam Kubos režimui, bendravimas su Kubos opozicija nėra naujas reiškinys. Mūsų šalis diplomatinius santykius su Kuba užmezgė tik 2013 metais. Tuo metu premjeru dirbo Algirdas Butkevičius, o užsienio reikalų ministru buvo Linas Linkevičius.
„Ši istorija siekia pusiau atmenamus laikus, nes susikūrusi jauna Lietuvos valstybė labai įtariai žiūrėjo į įvairius komunistinius režimus, įskaitant Kubos režimą. Kai aš buvau pasiųstas į Vašingtoną, aš tuo metu supratau, kad mes esame vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių, kuri neturi diplomatinių santykių su Kuba. Nes mes nepasitikėjome Kubos komunistais, puikiai žinodami, kas juos palaiko“, – pamena Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis, 2010–2015 metais ėjęs Lietuvos ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Valstijose.
Jis pasakoja, kad JAV ispaniškai kalbantys kongresmenai yra susivieniję į klubą „Congressional Hispanic Caucus Institute“ ir įvairiais laikotarpiais sudaro nuo 30 iki 40 proc. viso Kongreso. Tačiau įdomiausia, anot Ž. Pavilionio, kad šiam klubui didžiausią įtaką daro Kubos kilmės kongresmenai.
„Aš supratau, kad jiems politiškai vadovauja būtent Kubos kilmės kongresmenai, tarp jų ir tuometinis senatorius M. Rubio. Kiti lotynai nebuvo labai geopolitiški, jiems gal labiau rūpėjo ekonomika, bet neapykantą komunizmui į šio klubo kongresmenų galvas įdėjo būtent Kubos kilmės kongresmenai“, – sako Ž. Pavilionis.
Pasak politiko, Kongrese didžiausią palaikymą pagal kongresmenų susibūrimą į grupes (Caucuses) turi Izraelis, antroje vietoje – Taivanas, trečioje – ispanakalbiai kongresmenai, o ketvirtoje ar penktoje – kongresmenai, kurie remia Vidurio ar Rytų Europos valstybes.
Ž. Pavilionis pamena, kad ispanakalbiai kongresmenai puikiai suprato Lietuvos situaciją. Tarkime, jau miręs kongresmenas Lincolnas Diazas-Balartas yra pareiškęs, kad jam Baltarusijos režimas yra tas pats, kas Kubos režimas.
„Tačiau L. Linkevičiaus buvimo užsienio reikalų ministru laikais vienas žurnalistas labai daug fotografavo Kuboje, jo lėktuvėlis įstrigo ir, norėdamas jį atgauti, jis padarė viską, kad socialdemokratų valdymo laikais mes užmegztume diplomatinius santykius su Kuba“, – sako konservatorių politikas.
Šiuo atveju politikas kalba apie fotografą Marių Jovaišą, kuris yra išleidęs nuotraukų albumą „Neregėta Kuba“.
„Vėliau Europos Sąjunga pradėjo kurti sutartį su komunistine Kuba, nes pagrindiniai Kubos sąjungininkai paprastai yra Ispanijos socialistai. Mes įjungėm stabdį, sakydami, kodėl Europos Sąjunga turi remti Kubos diktatūrą už savo pinigus, kodėl mes turime pakeisti rusus, grubiai šnekant, nes tuo metu Rusija buvo nepajėgi remti Kubos. Ir mes neratifikavom sutarties“, – sako Ž. Pavilionis.
Pasak politiko, ispanakalbiai kongresmenai jau tuomet jautė pagarbą Lietuvai, kuri supranta strateginius JAV interesus. Beje, JAV atstovai yra viešai raginę Lietuvą neratifikuoti Europos Sąjungos bei Kubos sutarties.
„Aišku, iki D. Trumpo atėjimo ir M. Rubio tapimo valstybės sekretoriumi tai buvo trečdalio Kongreso politika. Dabar, kai valstybės sekretoriumi tapo kubietiškos kilmės M. Rubio, trečdalio Kongreso grupės siekis pašalinti komunistinį režimą iš Kubos tampa realybe“, – mano Ž. Pavilionis.
Politiko manymu, dabar, kai Vakarų pusrutulio reikalai Jungtinėms Valstijoms tapo ypatingos svarbos, Lietuva tikrai turi potencialą tapti įdomi JAV politikams, jei bus aktyvi Kubos klausimu.
„Ir paskutinis faktas, kuris šį reikalą daro labai rimtą: kubiečiai yra kokia ketvirta ar net trečia etninė grupė, kovojanti rusų pusėje prieš Ukrainą. Kai kas priskaičiuoja apie 20 tūkst. kubiečių, žūstančių fronte. Jie masiškai verbuojami Kubos režimo, jie apgaudinėjami, kad bus išmokėti fantastiniai pinigai, bet nieko negauna ir žūsta kaip patrankų mėsa. Bet kai kas iš jų grįžta kaip užverbuoti agentai, na, ir su visa karine patirtimi, kodėl jiems nepaleidus drono į Majamį?“ – sako Ž. Pavilionis.
