Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes kol Rusija turi skirti visus savo resursus karui prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinę grėsmę Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms. Bet jei bus pasiektos paliaubos arba taikos susitarimas ir kartu bus panaikintos sankcijos, pilnaverčiam karui su NATO Rusija bus pasirengusi per 6-10 metų.
Tokią išvadą daro Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas, pristatęs kasmetinį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už praėjusius metus.
Lietuvoje veikia dvi žvalgybos tarnybos. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą karinėje srityje ir yra pavaldus Krašto apsaugos ministerijai. Valstybės saugumo departamentas užsiima žvalgyba ir kontržvalgyba politinėje, ekonominėje, mokslo ir technologijų srityse bei veikia kaip nepriklausoma institucija.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos: kol Rusija turi skirti visus savo resursus šiame kare, tol ji nelabai gali kelti karinę grėsmę Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
- Tebesitęsiant karui ilgalaikėje perspektyvoje, tai yra per 6-10 metų, Rusija, Lietuvos žvalgybos vertinimu, sugebės naujai sukurtus karinius vienetus užpildyti kariais ir technika.
- Pats blogiausias scenarijus – taikos sutartis ir Rusijai panaikintos visos ar dauguma sankcijų. Tokiu atveju Rusija per 1-2 metus būtų pasirengusi riboto masto kariniam konfliktui Baltijos regione.
- Palyginti su ankstesniais metais Rusijoje atskirų tipų dronų gamyba 2025 metais išaugo nuo 2 iki 10 kartų.
- Lietuvos žvalgyba mano – Minsko politika Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu toliau bus agresyvi.
„Jeigu Rusija tęs karo veiksmus prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu, kaip ir pastaruosius ketverius metus, karui reikės didelių žmogiškųjų ir finansinių resursų, todėl Rusijos galimybės kelti karines grėsmes kitoms valstybėms išliks ribotos“, – teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.
„Tačiau net ir kariaudama Rusija vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, pulkininkas Mindaugas Mažonas.
„Kremlius negali plėsti ginkluotųjų pajėgų tokiu tempu, kokiu norėtų. Tam trukdo kare patiriami nuostoliai, lėtėjanti ekonomika ir Rusijai taikomos sankcijos. Vis dėlto Rusijos valdžia pasiryžusi siekti karinių tikslų, nepaisydama savo piliečių gerovės. Jau dabar didinami mokesčiai, nebesuvaldoma infliacija vis labiau paveiks Rusijos gyventojus. Rusija ir toliau sieks didinti savo karinę galią, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos ir NATO karas yra suplanuotas ir neišvengiamas“, – pridūrė pulkininkas.
Žvalgybos vertinimu, tebesitęsiant karui ilgalaikėje perspektyvoje, tai yra per 6-10 metų, Rusija sugebės naujai sukurtus karinius vienetus užpildyti kariais ir technika, bet veikiausiai negebės visiškai atkurti strateginių ginkluotės ir amunicijos rezervų, kurių reiktų plataus masto konfliktui su NATO.
Pati blogiausia padėtis būtų, jeigu būtų pasiekta taikos sutartis ir Rusijai būtų panaikintos visos ar dauguma sankcijų – tokiu atveju Rusija per 1-2 metus būtų pasirengusi riboto masto kariniam konfliktui Baltijos regione, o per 6-10 metų pasirengtų ir plataus masto kariniam konfliktui su NATO.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija, tikėtina, sukurtų ne tik 30–50 proc. didesnę nei buvo prieš karą, bet ir santykinai modernią kariuomenę“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Plečia pajėgumus net ir kariaudama
Rusijos gebėjimas pakelti ekonominius sunkumus, masines karių žūtis, prisitaikyti prie taikomų sankcijų yra ganėtinai stebinantis.
Pavyzdžiui, kariaudama karą prieš Ukraina, Rusija vis tiek žingsnis po žingsnio plečia ginkluotųjų pajėgų pajėgumus prie rytinių NATO sienų.
Palei visą NATO pasienį brigados plečiamos iki divizijų, formuojami nauji kariniai junginiai, o Kaliningrado srityje, kuri patenka į Leningrado karinę apygardą, vyksta karinės infrastruktūros plėtra.
Pasak žvalgybos, didžioji dalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų naujai formuojamų vienetų nėra visos sudėties ir yra vystomi dalimis, nes trūksta karinio personalo, kovos technikos ir infrastruktūros. Naujai suformuoti vienetai ir jiems skirta kovos technika nelieka nuolatinės dislokacijos vietose, o yra siunčiami dalyvauti kovos veiksmuose prieš Ukrainą.
Kaliningrado srityje Rusija aktyviai naudoja radioelektroninės kovos įrangą ir taip trikdo palydovinius signalus bei klastoja atstumus. Taip ji daro siekdama apsaugoti sausumoje ir jūroje esančius karinius savo objektus ir svarbią civilinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, bet tai kenkia šalia esančių civilinei aviacijai – tik Rusijai tai nė motais.
Rusija siekia technologinio nepriklausomumo
Šiuo metu Rusijos pramonė patenkina minimalius karo poreikius visose ginkluotės srityse, o tai nėra gera žinia. Įvairiuose sektoriuose toliau vykdoma modernizacija, statomi nauji gamybos pajėgumai, 2025 metais karo pramonės įmonės daugiausia samdė inžinierius naujos įrangos paleidimo darbams.
Rusija daugeliu atvejų gebėjo rasti alternatyvų vakarietiškoms technologijoms, o karo pramonės įmonėms ribojamos galimybės įsigyti užsienio komponentus, prieš tai neįrodžius, kad Rusijos rinkoje nėra alternatyvos.
Tačiau Rusija negali pakeisti elektronikos komponentų, reikalingų aukštosioms technologijoms. Dalį tokių technologijų Rusija perima iš Kinijos, bet Kremlius tai vertina kaip rizikos faktorių.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, nors mažai tikėtina, kad Rusija pasivys Vakarus aukštųjų technologijų srityje net ir ilgalaikėje perspektyvoje, jos technologinis atsparumas Vakarų sankcijoms, labai tikėtina, padidės jau vidutinėje perspektyvoje, tai yra per 3-5 metus.
Dronų gamybos mastai – didžiuliai
Kare prieš Ukrainą Rusija masiškai naudoja bepiločius orlaivius, o jų gamybos pajėgumai Rusijoje išaugo kartais.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad palyginti su ankstesniais metais atskirų tipų dronų gamyba 2025 metais išaugo nuo 2 iki 10 kartų.
Dėl to Rusija masiškai smūgiuoja Ukrainai bepiločiais orlaiviais: jei 2024 metų pradžioje smūgių dronais buvo apie 300, tai 2025 metų liepą – 6 tūkst.
Ilgojo nuotolio dronų „Geran-2“ ir „Gerbera“ gamyba per mėnesį išaugo nuo 500 iki 5-6 tūkst.
Tai didina incidentų riziką. Pavyzdžiui, pernai liepos mėnesį į Lietuvą įskrido ir nukrito su Rusijos „Gerbera“ bepiločiai orlaiviai, kurių vienas turėjo fugasinį-skeveldrinį sprogstamąjį užtaisą. Žvalgyba sako, kad abu jie atskrido atsitiktinai.
Neatsisako tikslo – pajungti Ukrainą
Karui tęsiantis ilgiau nei ketverius metus, Rusija visiškai nekeičia savo tikslų, siekia užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijų bei neatsisako strateginio savo tikslo – visiško Ukrainos pavergimo ir galios balanso Europoje pakeitimo.
„Mums kartais priekaištaujama, kad mūsų prognozės dėl V. Putino agresijos prieš Ukrainą ne tokios optimistinės kaip „Youtube“ filmukuose. Tas tiesa. Mes išties vertiname, kad Rusija tebeturi resursų toliau žudyti ukrainiečius, griauti Ukrainos infrastruktūrą, nors tai daro savo šalies žmonių gerovės sąskaita. Rusijos žmogiškųjų išteklių ir technikos netektys fronte, Vakarų sankcijos, ekonomikos, finansų sistemos – praktiškai visų gyvenimo sričių – degradacija daro Rusijos patiriamą karo naštą vis skaudesne, tačiau kol kas neprivertė Kremliaus atsisakyti agresyvių imperinių tikslų “, – teigia Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis.
Dėl to Rusijai reikia suskaldyti Ukrainos rėmėjus, o pagrindiniu priešininku jos retorikoje tampa nebe Jungtinės Valstijos, kurių prezidentas Donaldas Trumpas demonstruoja palankumą V. Putinui, o Europa.
„Rusija stiprina prieš Europos valstybes nukreiptą priešišką veiklą ir, tikėtina, vis mažiau rūpinasi, kad jos slaptos operacijos bus atskleistos, o priešiški veiksmai sukels sunkių pasekmių, įskaitant ir žmonių aukas“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Nors Rusija išties turi ekonominių problemų, o valdžia buvo priversta kelti mokesčius, tačiau beveik niekas nesitiki, jog ekonominiai sunkumai turės poveikį agresyviai Rusijos užsienio politikai. Gynybai ir saugumui Rusija išleidžia 38 proc. viso savo biudžeto arba 7-8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Manoma, kad Rusija toliau sieks persilaužimo kare prieš Ukrainą, stiprins spaudimą Europos šalims, siekdama mažinti paramą Ukrainai, kiršins Europą ir Jungtines Valstijas.
Baltarusija specialiai neriboja kontrabandinių balionų
Aliaksandro Lukašenkos režimas pastaruoju metu siekė švelninti santykius su Vakarais, nes pamatė atsivėrusį galimybių langą, tačiau, Lietuvos žvalgybos vertinimu, Minskas nesiruošia keisti autoritarinės politikos, o politinius kalinius naudoja kaip mainų objektą.
Žvalgyba mano, jog jeigu Baltarusijai pavyks atkurti ekonominius ryšius su Vakarais, tai netaps alternatyva augančiai Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos.
Be to, manoma, kad Minsko politika Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu toliau bus agresyvi.
Žvalgyba teigia, kad Baltarusijos režimas turi priemonių užkardyti kontrabandinių cigarečių skraidinimą meteorologiniais balionais Lietuvos kryptimi, bet specialiai išnaudoja nusikalstamo pasaulio keliamas problemas, kad priverstų Lietuvą pradėti politinį dialogą su Baltarusija.
Savo izoliaciją Baltarusija bando mažinti ryšiais su Kinija, o Rusija šiuos ryšius toleruoja, nes tai atitinka jos interesus. Tačiau akivaizdu, kad Kinija žvelgia atsargiai: tiesioginės jos investicijos Baltarusijoje mažėja jau penkerius metus.
