„Aš manau, kad jiems labai trūksta tos istorinės savimonės ir to ryšio su mūsų istorija. Jo mažoka. Mes matome tą parodose, aptarimuose, kai rengiame istorines temas. Sako: „Ar čia taip buvo? Taip būti negali.“ Jie nustemba ir tai kelia jiems daug abejonių“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza apie dabartinę politikų kartą. Penktadienio vakarą, vasario 20 d., Šiauliuose Venclauskių namuose vyko diskusija apie istorijos politizavimą ir jo galimą žalą Lietuvos demokratijai.
Anot R. Balzos, Šiaulių mieste pilietiškumo dvasia yra nenumirusi. Muziejaus direktorius prisimena Kaštonų alėją, kurios medžius 2018 metais Šiaulių miesto savivaldybė planavo iškirsti ir atsodinti naujais, tačiau dėl žmonių pasipriešinimo savivaldybė vėliau nusprendė to nedaryti.
„Tai mūsų visų iniciatyva, piketais ir streikais, [plakatų] kabinimu prie medžių pavyko ją išsaugoti“, – teigė R. Balza.
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus, dabartinė pilietinė iniciatyva yra „Liaudies namai“ (istorinė salė, kurioje 1904 m. suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis, – LRT.lt). Juose praėjusiame amžiuje veikė teatras ir kino teatras, kurių, pasak R. Balzos, miesto savivaldybė nebenori turėti.
„Aušros“ muziejaus direktorius paminėjo ir tokius miesto istorinius akcentus kaip Zubovų rūmai, kurių įveiklinimas, anot R. Balzos, penkerius metus nejuda iš vietos. Jie priklauso Vilniaus universitetui.
„Mes labai norime, kad jie būtų įprasminti, kad būtų suteikta jiems dvasia, tai yra vienas iš miesto identitetų, nes miestas kūrėsi šalia mūsų parapijinės bažnyčios, dabar katedros, ir šalia ekonomikos centro“, – sakė muziejaus direktorius.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas Norbertas Černiauskas, reaguodamas į „Aušros“ muziejaus direktoriaus pasisakymus, teigė, kad situacija mieste yra sveika dėl „pulsuojančių atminties klausimų“.
Pasak N. Černiausko, dažnai yra galvojama, kad, jeigu žmonės ginčijasi dėl alėjos, rūmų, yra blogai, manoma, jog žmonės yra susipriešinę, nors išties tai rodo demokratijos atspindžius.
Prof. A. Bumblauskas: jeigu neskaitai knygų – du
N. Černiauskas taip pat pastebėjo, kad atsiranda įvairių žinių, pokalbių ar informacijos apie istoriją. Istorijos fakulteto dėstytojo teigimu, tai yra ir gerai, ir blogai.
„Kartais galima per tą informacijos lauką nuklysti į tokius vėjus, kad maža nepasirodys. Bet kita vertus, daugėja ir geros informacijos“, – sakė N. Černiauskas.
Jis pridūrė, kad viskas susiveda į amžinąjį klausimą: kiek žmogus savo galvoje gali atskirti teisingą informaciją nuo neteisingos.
Profesoriaus A. Bumblausko teigimu, atskirti žmogų, kuris neteisingai kalba apie istoriją, galima iškart. Anot jo, tokie žmonės neskaito knygų.
„Su neskaitančiu kaip tu ginčysiesi? (...) Jeigu tu nelogiškai argumentuoji iš karto, vadinasi, knygų neskaitai, vadinasi, mokyklą blogai baigei“, – teigė jis.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius pastebėjo, kad ta karta, kuri šiuo metu yra politikos elitas, priima svarbius sprendimus, yra mažiausiai gavusi istorijos, yra likusi spraga.
„Aš manau, kad jiems labai trūksta tos istorinės savimonės ir to ryšio su mūsų istorija. Jo mažoka. Mes matome tą parodose, aptarimuose, kai rengiame istorines temas. Sako: „Ar čia taip buvo? Taip būti negali.“ Jie nustemba ir tai kelia jiems daug abejonių“, – sakė R. Balza.
Išspręsta daug istorijos klausimų
Rašytojas N. Černiauskas teigė, kad per 35 Lietuvos nepriklausomybės metus istoriografijos klausimų buvo išspręsta daugiau negu apskritai per visą laiką iki tol.
„Sudėtingi klausimai paliesti – nuo Holokausto Lietuvoje, laisvės kovų, Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, yra tikrai nueita labai daug“, – sakė jis.
Istorikas kalbėjo ir apie tuos žmones, kurie savo pasisakymais vėl atveria kelią senoms istorinėms žaizdoms, sąmokslo teorijoms ar dezinformacijai. Anot prof. A. Bumblausko, yra ir tokių žmonių, kurie kvestionuoja Liepos 6-ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo datą.
Šiauliai buvo pirmoji diskusijų ciklo „Demokratijos tiltai“ stotelė. Diskusijų ciklas tęs savo kelionę Alytuje, ten bus kalbama apie žiniasklaidą ir jos vaidmenį, ir Panevėžyje – ten bus aptarta kultūra. Šias diskusijas organizuoja Europietiškos dešinės institutas kartu su Konrado Adenauerio fondu.
