Kilus diskusijoms dėl santykių su Pekinu, kurie pašlijo Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, atkūrimo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Robertas Kaunas teigia, jog Kinija vis dar yra traktuojama kaip grėsmė.
„Šiandien mes Kiniją traktuojame kaip grėsmę, vengiame kiniškų komponentų tiek dronuose, tiek elektronikoje, tiek visur kitur, tad iš KAM pusės pozicija nėra pasikeitusi (…). Mes savo saugumo politikos kol kas nekeičiame“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.
„Su Taivanu yra daug bendradarbiaujama ir diskutuojama, ypatingai – dėl aukštųjų technologijų. Faktas, kad čipai, lustai ir viskas, kas susiję su elektronika, mums yra svarbu ir įdomu. Karinėje pramonėje lygiai taip pat. Be abejo, diskusijos užtrunka dėl įvairių situacijų, sakykime, technologijos perdavimo ir visų kitų klausimų, tad spartiname (…) bendravimą siekiu pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Tikiuosi, kad Taivano pusė lygiai taip pat atkreips dėmesį, kad tų apčiuopiamų rezultatų mums jau reikia“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kaunas apie Žemaitaičio pasisakymus dėl poligono: jo nuomonė keičiasi atsižvelgiant į vėjo kryptį
„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad jo frakcija Seime gali nepalaikyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pastebi, kad parlamentaro nuomonė šiuo klausimu kinta itin dažnai. Kartu jis pažymi, kad valdančiosios koalicijos prioritetas yra priimti šaliai svarbius sprendimus, kitu atveju esą kiltų abejonių, kam šis politinis darinys iš viso yra reikalingas.
„Kartais atrodo, kad R. Žemaitaičio nuomonė keičiasi atsižvelgiant į vėjo kryptį. Net ne visada norisi ir reaguoti. Aš ne kartą esu sakęs, kad koalicija yra reikalinga priimti Lietuvai strategiškai svarbius sprendimus. Jeigu koalicija negebės tokių sprendimų priimti, tada klausimas, kam ta koalicija reikalinga“, – žurnalistams penktadienį teigė R. Kaunas.
„Tikiu, kad Seime mes rasime užtektinai balsų Lietuvos gynybos poreikiams įgyvendinti“, – sakė jis.
Kaip skelbta, trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje R. Žemaitaitis teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo „Nemuno aušros“ frakcija palaikys Kapčiamiesčio poligono steigimą.
Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente.
Tuo metu Prezidentūra nurodė, kad svarbiais nacionalinio saugumo klausimais turi būti laikomasi išvien.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
