Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, Europos Komisijos (EK) nario Andriaus Kubiliaus teigimu, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva turi laikytis aiškios pozicijos. Anot jo, kol Minsko režimo veiksmai, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, išlieka, tol nėra pagrindo jų panaikinti.
„Aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų atsisakyti. Ar tie Lukašenkos veiksmai yra taip pasikeitę? Ar tai yra amerikiečių prašymas dėl kažkokių priežasčių?“ – penktadienį LRT radijui kalbėjo A. Kubilius.
„Tai šitoje vietoje Europa ir Lietuva turi laikytis aiškių nuostatų. Sankcijos buvo įvestos dėl tam tikrų Lukašenkos režimo veiksmų ir kol tie veiksmai nėra pakeisti, tai kodėl turėtų būti atsisakyta sankcijų?“ – tęsė jis.
Kartu su ES sankcijomis Rusijai turi būti stiprinama Ukrainos gynyba
Tuo metu ES ketinant įvesti 20-ą sankcijų paketą Rusijai, A. Kubilius sako, kad svarbu kartu su juo stiprinti Ukrainos gynybą.
„Sankcijos yra visą laiką svarbu. (…) Tačiau irgi reikia padaryti išvadą, kad tos sankcijos Rusijos nesustabdo. (...) Kas yra labai svarbu, tai stiprinti Ukrainos gynybą – Ukrainos gynybos stiprinimas iš esmės priklauso nuo Europos Sąjungos finansinės paramos“, – sakė jis.
„Dabar kaip tik yra priimtas sprendimas skirti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą vietoje tų rusiškų įšaldytų lėšų, kurių nepavyko susitarti. Iš jų 60 mlrd. eurų yra skiriama gynybai ir kaip tik tų lėšų panaudojimą mano kaip tik departamentai koordinuoja. Tai čia turime tokią svarbią užduotį iš esmės iki (...) kaip tik tų (karo – ELTA) metinių užbaigti visus juridinius derinimus, nes tie pinigai turi pasiekti Ukrainą ne vėliau kaip balandžio pradžioje“, – tęsė Europos gynybos ir kosmoso komisaras.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Eurokomisaras: ES su JAV turi susitarti, kokiu grafiku Europoje bus mažinamos amerikiečių pajėgos
Europos Sąjunga (ES) su JAV turi racionaliai susitarti, kokiu grafiku Europoje bus mažinamas amerikiečių karių buvimas, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras A. Kubilius.
„Mums labai svarbu būtų racionaliai susitarti su mūsų transatlantiniais partneriais amerikiečiais, kokiu grafiku jie mažins savo pajėgumus Europoje, kad mes galėtume turėti aiškų planą, kaip juos pakeisti“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jo teigimu, kol kas nežinoma, iš kurių valstybių ir kiek karių ketina išvesti amerikiečiai.
A. Kubilius pažymėjo, kad praėjusią savaitę paskelbtoje JAV nacionalinėje gynybos strategijoje prioritetais įvardijamas Indijos-Ramiojo vandenyno regionas ir Vakarų pusrutulis.
Tuo metu kituose regionuose valstybių ar organizacijų, kaip ES, amerikiečiai prašo pačius prisiimti atsakomybę už konvencinę gynybą.
„Kitaip sakant, Amerika išlaiko branduolinį skėtį, kas yra labai svarbu mums, bet jie tikisi, kad mes išvystysim visus kitus pajėgumus, reikalingus pakeisti tuos pajėgumus, kuriuos dabar Amerika laiko Europoje“, – sakė A. Kubilius.
„O tai yra pakankamai svarbūs pajėgumai: tiek ginkluotės prasme, tiek vadinamųjų strateginių įgalintojų prasme – kosmoso žvalgyba ir taip toliau – plius apie 100 tūkst. kariuomenės, kurią jie laiko Europoje“, – pridūrė eurokomisaras.
Jis yra iškėlęs idėją ES sukurti jungtines karines pajėgas, kurios ilgainiui pakeistų JAV karius Europoje.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis JAV karių. Su pertraukomis jie rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai.
Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų buvimą Europoje, pernai gruodį premjerė Inga Ruginienė tvirtino, kad Lietuvai negresia šalyje dislokuotų amerikiečių karių skaičiaus sumažinimas. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet sakė gavęs JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laišką, leidžiantį tikėtis, kad amerikiečių dėmesys Lietuvai išliks.
A. Kubilius LRT taip pat akcentavo, kad NATO narių įsipareigojimas iki 2035-ųjų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų kertinėms gynybos reikmėms skiriant 3,5 proc., reikštų beveik 7 trln. eurų ES valstybių investicijas į gynybą.
„Kas yra labai svarbu mums – pamatyti ir suvokti, kokios tai apimtys. Jeigu šalys tą įsipareigojimą vykdys per ateinančius dešimt metų, tai Europos Sąjungos valstybės į gynybą investuos beveik 7 trilijonus eurų. Tai yra nemaži pinigai. Aišku, tai ir atlyginimai, ir pensijos, bet apie pusė gali būti skirta ginkluotei“, – sakė A. Kubilius.
Kaip nurodė eurokomisaras, pagal perkamąją galią Rusija karui dabar išleidžia apie 85 proc. to, ką išleidžia ES. Šiuo požiūriu Rusijos investicijos į karą panašios kaip visos Bendrijos išlaidos gynybai.
