Premjerė Inga Ruginienė sako, kad dabartinė valdančioji koalicija su „Nemuno aušra“ nustos egzistuoti tik tuomet, kai Socialdemokratų partija šiuo klausimu priims bendrą sprendimą.
„Mes mokame priimti sprendimus, mes mokame sutelkti ir nutarti. Kai tik bus partijos sprendimas, kad šitai koalicijai neverta toliau egzistuoti, nuo to laiko ji neegzistuos“, – LNK televizijai teigė I. Ruginienė.
Tuo metu į dalies Seimo opozicijos pasisakymus, esą socialdemokratams tokia koalicija tinka ir jokių pokyčių dėl Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ nebus, Vyriausybės vadovė reagavo ironiškai.
„Patinka man kai kurie pareiškimai opozicijos, kurie geriau nei mes patys žino, kas yra viduje“, – sakė premjerė.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) viduje pastaruoju metu netrūksta diskusijų dėl koalicijos su „Nemuno aušra“. Portalui „Delfi“ socialdemokratas parlamentaras Ruslanas Baranovas buvo užsiminęs, jog valdantiesiems būtų metas persvarstyti koaliciją su „aušriečiais“.
Savo ruožtu LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažino, jog įtampos šiuo klausimu neslūgsta, o auga.
Visgi, nors anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad koalicijos ateities klausimu žadama ir LSDP skyrių apklausa, vėliau jis tikino norįs pirmiausia pasikalbėti su frakcija, išklausyti ten vyraujančių nuotaikų.
Be to, pabrėžė M. Sinkevičius, sprendimai dėl tolimesnio darbo su „Nemuno aušra“ bus priimti vadovaujantis suvažiavime pavasarį išrinkto naujojo partijos pirmininko vizija. Visgi dabartinis socdemų lyderis pažymėjo, kad jo vadovaujama politinė jėga pokyčių koalicijoje nebijo.
ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Po to naują koaliciją suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Ruginienė: planas A – stiprus NATO su stipriais strateginiais partneriais ir stipria ES
Parlamento opozicijos lyderiams kviečiant premjerę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pristatyti išsamius valstybės gynybos planus, Vyriausybės vadovė tikina, jog šiuo metu koncentruojamasi į NATO stiprinimą ir Europos Sąjungos (ES) vienybės palaikymą.
„Neabejotinai, pirmas scenarijus ir planas yra A – stiprus NATO aljansas su stipriais strateginiais partneriais ir stipria, susivienijusia ES. Tai yra tai, ko mes siekiame ir dėl ko labai sunkiai dirbame, kad tai išliktų“, – pirmadienį LNK televizijai sakė ministrė pirmininkė.
I. Ruginienės teigimu, po jos pasisakymų apie tai, kad NATO subyrėjimo atveju Vyriausybė turėtų kelis planus valstybės saugumui užtikrinti, atitinkamą poziciją užėmė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).
„Labai džiaugiuosi, kad po to, kai aš pasakiau apie įvairius planus, Amerika pagaliau tikrai įsiklausė ir priėmė sprendimą, kad būtent tai ir yra ta kryptis, kurios visi bendrai turime laikytis. Bet mes negalime nepastebėti besikeičiančios geopolitinės padėties. Būtų labai kvaila kalbėti, kad niekas nevyksta. Vyksta (…). Neabejotinai turime kalbėti apie įvairius scenarijus ir čia kertinis elementas yra ES. Reikia nepamiršti, kad ir mes, kaip Lietuva, turime galvoti apie gynybą ir stiprinti gynybinius pajėgumus, nes gali būti taip, kad vieną dieną turėsime pasikliauti savo jėgomis. Ir tam scenarijui irgi turime ruoštis“, – akcentavo I. Ruginienė.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Savo ruožtu Seimo opozicijos lyderiai Vyriausybės vadovę pakvietė šiuos planus pristatyti parlamento NSGK posėdžio metu.
Premjerė apie Cichanouskajos biuro planus keltis į Varšuvą: šalies įvaizdis nenukentės
Nepaisant Sviatlanos Cichanouskajos persikėlimo iš Vilniaus į Varšuvą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog Lietuva toliau dirbs su Baltarusijos opozicija, todėl šalies įvaizdis neturėtų nukentėti.
„Kuomet kažkas persikelia į kitą šalį, tikrai nenuneigia mūsų paramos Baltarusijos opozicijai. Jeigu mes ir toliau remiame Baltarusijos opoziciją, jeigu mes toliau su jais kontaktuojame ir dirbame, tai tikrai nematau požymių, kodėl tie santykiai turėtų kažkaip tai pasikeisti ir Lietuvos įvaizdis turėtų nukentėti“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Lietuva praėjusių metų pabaigoje sumažino opozicijos lyderės apsaugą, tuo dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos užsiima policija. Tai padaryta argumentuojant, kad grėsmės S. Cichanouskajai sumažėjo, tačiau kritikai teigė, jog šitaip buvo sumenkintas jos statusas.
I. Ruginienė tikino, jog sprendimas priimtas grėsmių analizę atlikusioms tarnyboms konstatavus, kad Baltarusijos opozicijos lyderei užtenka naujo lygio apsaugos.
„Ar pasilikti Lietuvoje, ar pasilikti kitoje šalyje, tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas. Mes gerbiame demokratinius procesus, mes gerbiame Baltarusijos opoziciją“, – sakė premjerė.
Apie tai, jog S. Cichanouskaja Lietuvos parlamentarams nurodė apie sprendimą kraustytis į Varšuvą, BNS rašė sausio pradžioje.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Baltarusijos opozicijos atstovės komanda skaido veiklą, dalis narių liks dirbti Vilniuje.
S. Cichanouskaja kandidatavo prieš autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką 2020 metų rinkimuose, opozicijai tvirtinant, kad ji buvo tikroji balsavimo nugalėtoja.
Baltarusija, valdoma A. Lukašenkos nuo 1994 metų, tada nuslopino protestus, suėmė tūkstančius žmonių, o dar daugiau jų išvyko į užsienį.
Premjerė: nors girdžiu daug kalbų apie Vyriausybės neveiksnumą, pensijų reforma įveikta
Kritikuojantiems Vyriausybę kaip neveiksnią I. Ruginienė sako – antros pakopos pensijų sistemos reformą įgyvendinti pavyko, nors daugelis žmonių pernai tuo netikėjo.
„Daug girdžiu kalbų, kad Vyriausybė neveiksni, nieko nedaro, bet žiūrėkit – sausio 1 diena, turime pagaliau įsigalėjusią reformą, nors ja netikėjo daugelis žmonių, sakė, kad to nepavyks padaryti. Bet sistemingai, sunkiai dirbome nuo pat praeitų metų pradžios – per pusmetį mes įveikėme reformą ir pagaliau galėjome pasiūlyti kaupiantiems žmonėms lanksčias sąlygas“, – pirmadienį LNK televizijai sakė I. Ruginienė.
Reformą inicijavusi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartojo, kad dabar antros pakopos pensijų sistema bus lankstesnė ir patogesnė.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonės įgavo teisę patys apsispręsti, ką daryti su savo pinigais“, – teigė I. Ruginienė.
Pati premjerė sakė antroje pakopoje nekaupianti, tikino, kad jos šeimos nariai po reformos priėmė skirtingus sprendimus – dalis pasitraukė, kai kurie perėjo į kaupimą trečioje pakopoje.
„Mūsų šeimoje (…) mes tikrai ne išlaidūnai, mes taupome ir investuojame, bet investuojame tikrai į skirtingus mechanizmus. Darant antros pakopos reformą, tikslas ir buvo suteikti žmonėms patiems pasirinkti, kur nori taupyti, kur nori investuoti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Lėšos iš pensijų fondų pasitraukti apsisprendusiems gyventojams bus išmokamos kas ketvirtį.
Ruginienė sako apeigų metu sėdėjusi, nes netoleruoja bažnyčioje skleidžiamų smilkalų kvapo
Premjerė teigia, kad Vilniaus arkikatedroje bazilikoje sekmadienį vykusių apeigų metu ji neatsistojo su visais tikinčiaisiais, nes netoleruoja smilkalų kvapo.
„Mano organizmas nelabai draugauja su smilkalais ir ypatingai bažnyčioje skleidžiamais smilkalais. O tą kartą tų smilkalų tikrai buvo, vakar buvo jų labai labai daug (...) tai man atrodo, kad geriau aš jau pasėdėsiu šiek tiek“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Nuo pat vaikystės aš žinau, kad aš turiu tokią problemą ir ypatingai kai yra pusantros valandos mišios“, – pridūrė ji.
Anot ministrės pirmininkės, ji savo tikėjimą reiškia kitomis formomis, o ne malda bažnyčioje.
„Mano tikėjimas yra kartu su manimi ir aš renkuosi būdą su Dievu pasišnekėti pati tokioje aplinkoje, kur niekas tavęs nestebi, kiek tu kartų atsiklaupei, kiek tu kartų atsistojai, nes man atrodo, kad ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra mums gyventi dorai, laikytis dešimties Dievo įsakymų. (...) Jeigu ten vienos ar kitos maldos aš nepakartoju, tai nereiškia, kad aš su Dievu negaliu pasišnekėti asmeniškai“, – aiškino ji.
Tuo metu sekmadienį premjerės patarėjas žiniasklaidai teigė, jog premjerė nėra tikinti ir praktikuojanti katalikė, todėl mišių metu religinių apeigų neatliko.
BNS rašė, kad sekmadienį Vilniuje viešėjo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininku Juozu Oleku, ministrais ir premjere dalyvavo 1863–1864 metų sukilimo metinių minėjime.
Sukilimo metinių proga Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje buvo laikomos iškilmingos mišios.
