Šiaulius garsinanti didžiųjų apuokų pora ne savo noru persikraustė į kitą lizdą. Tai nesukliudė vėl perėti tokiame pačiame daugiabučio balkone – sekmadienį patelė jame padėjo pirmąjį kiaušinį.
Tikimasi, kad tai – ne pabaiga, nes įprastai patelė padeda po kiaušinį per 1-2 dienas. Pernai pirmąsyk perėjusi apuoko patelė nustebino, nes padėjo 3 kiaušinius ir išperėjo 3 apuokiukus.
Tiesa, abi jauniklės žuvo nutūpusios ant elektros stulpų, o jauniklio likimas nežinomas, nes jam nebuvo uždėtas siųstuvas. Pastarąjį kartą jis buvo pastebėtas praėjusią vasarą Šiaulių pietiniame mikrorajone esančiame Dainų parke.
Itin retų į Raudonąją knygą įrašytų paukščių populiacijos išsaugojimu daugiau kaip 15 metų besirūpinantis biologas Petras Adeikis žada stebėjimo įranga šiemet aprūpinti visus jauniklius.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiaulius garsinanti didžiųjų apuokų pora buvo priversta ieškotis naujos perėjimo vietos, nes daugiabučio gyventojai užtvėrė kelią į balkone esantį lizdą.
- Pernai vasarą dvi jauniklės žuvo nuo elektros srovės, todėl rudenį buvo įgyvendintas pilotinis projektas ir Šiaulių apuokų medžioklės plotuose ant elektros linijų stulpų įrengtos apsaugos.
- Mokslininkas P. Adeikis pabrėžia, kad didieji apuokai sėkmingai prisitaiko gyventi miestuose, nes čia gausu grobio.
- Biologas P. Adeikis daugiau nei 15 metų rūpinasi didžiųjų apuokų populiacijos išsaugojimu ir kartu su Lietuvos zoologijos sodu į laisvę jau išleido dešimtis šių itin retų paukščių.
Teko ieškotis kito lizdo
Praėjusių metų pradžioje P. Adeikis pasidalijo džiugia žinia – susiporavo ir daugiabučio balkone apsigyveno didžiųjų apuokų pora.
Kartu su Lietuvos zoologijos sodu šios itin retos plėšriųjų paukščių rūšies išsaugojimu besirūpinantis mokslininkas iš žiedo ant kojos atpažino, kad balkone apsigyveno 2016 m. Lietuvoje išperintas paukštis.
Jam pavyko prisivilioti iš Šveicarijos atvežtą patelę. Ją mokslininkai atsivežė ir į laisvę prieš Šiaulių paleido, kad besiporuojantys paukščiai išvengtų kraujomaišos.
Pora savo lizdui pasirinko 9 aukštų namo viršutinį balkoną ir čia išperėjo tris jauniklius. Šį sezoną porai teko ieškotis kitos vietos, nes dalis daugiabučio gyventojų nebuvo patenkinti paukščių kaimynyste ir tinklu užtvėrė kelią jiems sugrįžti.
Taikys administracinę nuobaudą
Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Akvilė Jagučanskytė sako, kad kelias į lizdą paukščiams buvo užtvertas praėjusią vasarą.
„Gavę pranešimą pernai liepą darėme patikrinimą ir davėme privalomą nurodymą per mėnesį pašalinti kliūtį. Tinklo dalis buvo nuimta, bet paukščiai čia nebegrįžo ir pasirinko kitą vietą, – sako A. Jagučanskytė. – Apuokai peri duobutėje, kuri ir yra jų lizdas. Šiuo atveju duobutė balkone liko nepaliesta, todėl negalima traktuoti, jog sunaikino lizdą – tiesiog buvo užtvertas kelias apuokams čia sugrįžti.“
Aplinkosaugininkams nepavyko nustatyti, kas tiksliai padarė šį pažeidimą, todėl administracinę nuobaudą skyrė bendrijos pirmininkui. Už tokį nusižengimą gresia 150-3500 eurų bauda, bet daugiabučio bendrijos pirmininkui buvo skirtas administracinis nurodymas sumokėti pusę minimalios baudos. Bauda dar nesumokėta, nes tyrimą teko atnaujinti.
„Nesvarbu, kur yra laukinio paukščio lizdas, – tai jo namai, į kuriuos brautis nevalia, – pažymi vyriausioji inspektorė. – Gal gyventojams sunku viską suprasti, todėl jiems patariame kreiptis pas mus konsultacijos.“
Gavo gyventojų sutikimą
Didžiųjų apuokų pora įsikūrė netoliese – lizdą įkurdino tokio paties 9 aukštų daugiabučio gyventojų nenaudojamame viršutiniame balkone.
Didžiųjų apuokų išsaugojimu besirūpinantis „Ekosistemų apsaugos centro“ vadovas P. Adeikis džiaugiasi geranoriškais miestiečiais, kurie neprieštaravo paukščių kaimynystei.
„Bendrijos pirmininkas atliko apklausą, gyventojai sutiko, kad čia įsikurtų apuokai,“ – sako P. Adeikis.
„Ekosistemų apsaugos centras“ balkone sumontavo dvi vaizdo kameras. Šiaulių miesto savivaldybės nupirkta įranga fiksuojamas paukščių kasdienis gyvenimas, o įspūdingiausiais momentais pasidalijama socialiniuose tinkluose.
„Viską darome iš entuziazmo, esame dėkingi žmonėms, kurie skirdami sumokėtų mokesčių dalį prisideda, – sako P. Adeikis. – Gaila, kad neturime finansinių išteklių ir negalime transliuoti tiesioginio vaizdo.“
Įrengė paukščiams apsaugą
P. Adeikis viliasi, kad šį sezoną pavyks apsaugoti jauniklius nuo žūties, nes ant elektros linijų įrengtos apsaugos. Būtent neapsaugoti elektros stulpai virto mirtinais spąstais dviem jauniklėms.
Pasak biologo, didieji apuokai mėgsta nutūpti ant stulpo, stebėti aplinką ir ieškoti grobio. Prisilietus sparnais prie neizoliuotų laidų, apuokai žūva akimirksniu.
Žuvus dviem jauniklėms, praėjusį rudenį buvo pradėtas pilotinis projektas, per kurį į Šiaulių apuokų medžioklės plotus patenkančias atramas sumontuotos apsaugos. 40 tūkst. eurų siekiančias išlaidas solidariai pasidalijo ESO, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės.
P. Adeikis tikisi, kad darbai bus tęsiami – nuo neizoliuotų laidų žūsta ne vien didieji apuokai.
Pilotinį projektą pristatę ESO atstovai sakė, kad iki 2028 m. suplanuota miškuose pakloti 2 tūkst. km elektros kabelių. Taip bus apsaugoti ne tik paukščiai, bet ir nuo stichinių nelaimių dažnai nukenčiančios pačios elektros tiekimo linijos.
Į miestą vilioja grobio gausa
Mokslininkas pažymi, kad galimybė stebėti didžiųjų apuokų gyvenseną ir elgseną keičia stereotipus.
Nuo 2010-ųjų dešimtis šių paukščių išperinęs ir į laisvę paleidęs P. Adeikis sako, kad Šiaulius garsinanti apuokų pora peri gerokai anksčiau nei aptvaruose laikomi. Pastarieji kiaušinius įprastai padeda balandžio mėnesį.
„Klaidinga manyti, kad apuokai yra girių paukščiai. Jie apsigyvena ten, kur gausu maisto – pamiškėse, pelkėtose vietovėse. Miestas jų irgi negąsdina, nes čia gausu maisto – graužikų, balandžių,“ – pastebi mokslininkas.
Pasak P.Adeikio, kitų šalių didmiesčiuose įsikūrę didieji apuokai nestebina. Pavyzdžiui, Vokietijoje priskaičiuojama 150 miestuose perinčių porų.
„Ispanų mokslininkai pažymi, kad didieji apuokai gyvena ten, kur mes leidžiame,“ – sako P. Adeikis.
Jis pažymi naudą – mieste apsigyvenę plėšrieji paukščiai aktyviai medžioja ir reguliuoja kitų rūšių populiaciją.
Vadina nacionaliniu paukščiu
Didžiųjų apuokų populiaciją gausinantis mokslininkas šiemet su Lietuvos zoologijos sodu gamtą žada praturtinti dar bent 4 nelaisvėje išperintais ir paaugintais apuokais.
„Dalį paaugintų apuokų šiemet bandysim vėl paleisti prie Šiaulių rajone esančių valymo įrenginių, nes ten gausu paukščių,“ – planais dalijasi P. Adeikis.
Dabar biologo dėmesys – į laisvėje perinčios poros lizdą. „Ekosistemų apsaugos centro“ vadovas tikisi, kad šiemetinė vada bus ne mažiau gausi, o jaunikliams pavyks apsisaugoti nuo tykančių pavojų.
Pasak P. Adeikio, didysis apuokas Lietuvoje ypač retas – priskaičiuojama iki 20 perinčių porų: „Atkreiptinas dėmesys, kad jie nėra migruojantys, visą laiką gyvena čia, todėl manau, kad apuokai verti būti vadinami nacionaliniais paukščiais.“
