Šiemet Lietuva gynybai skiria rekordinį biudžetą – 4,79 mlrd. eurų. Svarbiausiai ginkluotei įsigyti atiteks daugiau nei trečdalis biudžeto. Naujų, didelių užsakymų šiemet ir artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, nes lėšos bus mokamos už vikšrines kovos mašinas, tankus, artilerijos ir oro gynybos sistemas. Kitaip tariant – tai yra įsigijimai, skirti divizijai. Likę šių metų biudžeto pinigai skirti infrastruktūros plėtrai, karių ir personalo atlygiams, einamosioms išlaidoms.
Kryptys aiškios
Stojant į NATO, vienas pažadų įtikinant skeptikus aljanse buvo tai, kad Lietuva skirs gynybai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. 2004-aisiais partijos pasirašė susitarimą, kad tą ir darys, bet prireikė kone penkiolikos metų, atnaujintų partijų susitarimų, kad tai taptų realybe.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus biudžetas šoktelėjo taip stipriai, kaip dar niekad atkurtos Lietuvos istorijoje. Šįmet – 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. – per metus tiek, kiek seniau pakakdavo gal ir penkmečiui.
Kaip ir kur bus leidžiamas šių metų biudžetas gynybai? Didžiąją dalį lėšų ketinama panaudoti tęsiant mokėjimus, avansus už svarbiausią pastarojo meto ginkluotę.
Pirmiausia – vikšrinės kovos mašinos „CV90 Mark IV“. Lietuva yra užsakiusi 100 tokių mašinų, šįmet joms išleis apie 375 mln. eurų. Dėl sutarto pramoninio bendradarbiavimo su švedais Lietuva ir pati dalyvaus gamybos procesuose.
Toliau tęsiami mokėjimai už tankus „Leopard 2 A8“. Kariuomenė laukia 44 vienetų, t. y. bataliono, o šįmet ketinama padengti apie 350 mln. eurų. Tai – brangiausias pirkinys, už kurį dar teks pakloti ne vieną šimtą milijonų.
Lietuva, taip pat užsisakiusi 30 papildomų savaeigių haubicų CAESAR, taps antra valstybe pasaulyje po Prancūzijos, turinčia daugiausia „cezarių“. Iš viso – 48 sistemas, o šįmet prancūzai sulauks maždaug 100 mln. eurų. Ir šįkart susitarimas grindžiamas pramoniniu bendradarbiavimu, prancūzai investuos 12 mln. eurų į remonto dirbtuvių statybas. Visą paketą sudaro ir mokymai, treniruokliai, atsarginės dalys.
Kariuomenės vadas viliasi, kad šiais metais Lietuva sulauks ir Ukrainoje gerai patikrintų reaktyvinių artilerinių sistemų HIMARS. Jų Lietuva turės aštuonias, šįmet amerikiečiams bus sumokėta apie 70 mln. eurų.
Galiausiai – vidutinio nuotolio sistema NASAMS, beje, ketvirtoji. Dar apie 100 mln. eurų iš šių metų biudžeto. Būtina pabrėžti – mokėjimai vykdomi dalimis. Buvo reikalingi ir avansai, kad ginkluotės gamintojai iškart pradėtų gamybą.
„Šiais metais tikimės, kad HIMARS pirmos baterijos turėtų atkeliauti. NASAMS – čia oro gynyba. Taip pat, dėl šiek tiek ginkluotės, amunicijos, sakyčiau, kad tvarumas biudžeto yra labai svarbus“, – sako gen. Raimundas Vaikšnoras, kariuomenės vadas.
Sutartis pasirašė vieni ministrai, ginkluotės sulauks kiti
Karas Ukrainoje atskleidė, kaip Rusija atrodo mūšio lauke. Paaiškėjo, kas iš Vakarų ginkluotės veikia, kas ne. Nuo karo Ukrainoje 2022-aisiais pradžios krašto apsaugos ministrais dirbo Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, o dabar – Robertas Kaunas. A. Anušauskas, L. Kasčiūnas ir D. Šakalienė buvo tie ministrai, kurie sudarė sutartis, derino su kariuomene plėtros ir apginklavimo viziją bei brėžė gaires, pagal kurias artimiausius kelerius metus dirbs kiti krašto apsaugos ministrai.
Manevro laisvės nėra tiek daug, nes didieji ginkluotės užsakymai tiesiogiai susiję su divizijos plėtra, o daugiau negu trečdalis biudžeto šįmet keliaus mokėjimams už tai, kas jau užsakyta. Divizija visą operacinį pajėgumą turi pasiekti 2030-aisiais.
2020–2024 m. krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas matė invazijos Ukrainoje pradžią, kaip griuvo Rusijos kurti mitai apie galybę. Teko priimti sprendimus, kuriais reikėjo staigiai stiprinti kariuomenę. Pateikiame A. Anušausko mintis apie tai, kaip karas pakeitė Lietuvos gynybos koncepciją, ginkluotės prioritetus ir tai, kaip buvo planuojami užsakymai.
Apie karo išvakares ir Lietuvos pasirengimą:
„2021 metų pabaigoje, kai iš JAV, galiausiai ir iš kitų sąjungininkų ir mūsų žvalgybos pasigirdo labai aiškių įspėjimų, kad Rusija ruošia agresiją prieš Ukrainą, mes jau metų pabaigoje ryžomės pradėti parengiamuosius darbus, kaip perdaryti mūsų įsigijimų planus. <...> 2022 metų pradžioje mes tą planą turėjome, bet tuo metu buvo daug nežinomųjų. Nežinojome, kaip Rusijai seksis Ukrainoje, nes kariniuose sluoksniuose buvo abejojama jos galimybėmis apsiginti nuo masinės Rusijos agresijos. Ir man pačiam teko dėl to ginčytis, nes aš laikiausi priešingos nuomonės, kad Ukraina neįvertinta ir ji atsilaikys, nors bus sudėtinga. <...> Nežinojome, kaip greitai Rusija tas pajėgas, kurios Baltarusijoje buvo dislokuotos ir nukreiptos prieš Ukrainą, pavyzdžiui, gali nukreipti į kitą pusę, kad ir prieš Lietuvą. Buvo daug nežinomųjų, dėl to įsigijimuose akcentavome einamuosius, greitus poreikius: amunicija, tankiniai priešlėktuviniai ginklai – visa tai, ką galima įsigyti greitai, gana greitai, per kelis mėnesius, tais pačiais 2022 metais. <...> Jūs prisiminkite, apie ką mes tuo metu kalbėjome: apie šalmus, apie neperšaunamas liemenes, apie medikamentus, daugelį tokių dalykų, kuriuos reikėjo irgi nedelsiant peržiūrėti, nes kai kur buvo sutartys sudarytos, bet neįgyvendintos, kai kur išvis nebuvo sutarčių sudarytų. Dabar jau galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, medikamentų nebuvo. Bet jas įgyvendinus, iš tikrųjų kariuomenės aprūpinimo situacija šitoje srityje radikaliai pasikeitė.“
Apie sąjungininkų reakciją matant Rusijos veikimą:
„2022 metais kartu su savo sąjungininkais ir NATO partneriais, žiūrėdami, be abejo, į NATO gynybos planus, į mūsų galimybes, pradėjome planuoti didesnius įsigijimus, kurie stiprintų mūsų artileriją: ir savaeigės haubicos papildomos, ir koviniai valdomi šaudmenys, ir kiti dalykai. Pinigų suma dar buvo ribota, bet žinojome, kad 2023 metams bus jau suplanuotos dar didesnės lėšos. Tai absoliuti dauguma tų lėšų ir buvo nukreipiama būtent į naujus įsigijimus. <...> Sutartys buvo sudaromos, kai sukurti produktai buvo bandomi arba jau išbandyti Ukrainoje, tačiau 2023 metais dar tai neišsivystė į plataus masto FPV dronų gamybą, nes, priminsiu, mes buvome patys sau įvedę apribojimus: nors dar neturėjome galimybių patys pasigaminti, buvome įsivedę apribojimus nenaudoti kiniškų detalių, jokių.“
Apie tankus:
„Reikėtų paminėti iš to laikotarpio, vis tik mes tuo metu, gal galima sakyti, įsivėlėme, bet vis dėlto diskusija visada naudinga visuomenei, vertinant kariuomenės būsimas galimybes, ar reikia, pavyzdžiui, sunkiosios šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenei? Turiu galvoje tankus. Tuo metu iš tikrųjų tai buvo sutikta ne vienareikšmiškai, reikia pasakyti. <...> Tai yra visai kitos kokybės technika. Kadangi man iš arti teko matyti ir senos modifikacijos „leopardus“ po karo Ukrainoje, kaip jie atrodė, nes pas mus buvo atliekamas remontas, tai galiu pasakyti: taip, jie nukentėdavo nuo dronų, bet visada, kas yra labai svarbu mūsų kariuomenėms, kurios neturi daug karių, – įgulos likdavo saugios.“
2024 m. iš A. Anušausko ministro portfelį 8 mėnesiams perėmęs Laurynas Kasčiūnas sako akcentavęs oro gynybą, kur silpnokai atrodo visos europinės NATO narės. Ukrainos pamokos parodė ir dronų įtaką. Dar vienas akcentas – Baltijos gynybos linija ir visuomenės rengimas.
Apie dronus ir oro gynybą:
„Per tuos aštuonis mėnesius sudarėme tris papildomas oro gynybos sistemų sutartis: vieną dėl vidutinio nuotolio ir dvi dėl artimojo nuotolio mobiliųjų MSHORAD oro gynybos sistemų. Tai mano, matyt, toks, sakykim, didžiausias akcentas buvo oro gynyba ir ją stiprinti. Tie kontraktai jau pasirašyti ir jau, matyt, šiais metais kai kurie iš tų pirkinių atvyks į Lietuvą. Tai čia vienas dalykas. Kitas dalykas, kurį teko daryti, – kelti klausimą, ar mes su savo pirkimais, įsigijimais ir visa gynybos koncepcija pataikom į tendencijas. Tai čia yra esminis momentas, be abejo, kai prasidėjo dronų revoliucija, bepiločių orlaivių revoliucija. Tai atidarinėjau programą Lietuvos gynybos pramonei per paramą Ukrainai, bet kartu, kad jie būtų įsigyjami, testuojami Ukrainoje ir galėtų būti integruojami į Lietuvos gynybos pajėgas. Tai pirmiausia, aišku, buvo sukurtas kariuomenėje dronų rengimo centras, operatorių rengimo centras, taip pat papildėme šauktinių programą dronų operatorių rengimo kursais ir kitais dalykais.“
Apie „kasčiūnkes“:
„Su visomis kontrmobilumo priemonėmis turėjom labai aiškią kryptį, kad jeigu jau mes saugom kiekvieną centimetrą, kad neįžengtų priešas, tai turim turėti ir kontrmobilumo visą pajėgumą. Na, ir visokią gynybą su komendantūrom, Šaulių sąjungos stiprinimu ir šaulių integravimu į visus gynybos planus. Čia gal daugiau ne tiek įsigijimų prasme, kiek toks konceptualus pokytis mūsų gynybos planavime.“
Apie tuo metu premjeravusios Ingridos Šimonytės frazę „Nėra ką pirkti“:
„Visas planavimas iki manęs, iki Arvydo Anušausko ir kitų ministrų, vykdavo ir pagal NATO vadinamuosius pajėgumų plėtojimo tikslus, tai vadinamieji capability targets. NATO kas 4–5 metus nustatydavo, ko reikia aljansui, kad mes tas tuštumas, pajėgumų trūkumą kuo greičiau užsipildytume. <...> Planavimas vyko jau tam tikrame NATO planavimo mechanizme – tai NATO planavimo visas pasaulis. Natūralu, tu irgi turi atsižvelgti. Kalbant apie tai, ar buvo ko nusipirkti, čia, matyt, turėta minty tai, kad gamybos laikas yra labai ilgas. Pateiksiu pavyzdį: Arvydas Anušauskas pasirašo sutartį dėl CAESER 2022 metų gruodį. Tai pirmieji „cezariai“ iš to pirkimo atvažiuoti turėtų 2026 metais, o visas batalionas susiformuos tik 2027 metais. Čia turbūt apie tai buvo kalbėta, apie tai, kad gynybos pramonės pajėgumai tuomet dar buvo, sakyčiau, per lėti. <...> Ir čia nuolat reik savęs klausti, ar planavimas sudėliotas penkeri metai į priekį, ar jis neturi būti kartais adaptuojamas prie naujų tendencijų. Priminsiu, kad dar rugpjūčio mėnesį po vasaros incidentų, kai bepiločiai skrodė mūsų erdvę, mes suformavome tą antidroninio skydo idėją, kur reikėtų skirti apie 600 milijonų. Bet jau net ir šitų pinigų biudžete, kaip suplanuotume, rekordiniame, tiesiogiai nėra.“
NATO pajėgumų plėtros planas, gynybos sumanymai ir kiekvienos narės vaidmenys irgi lemia ginkluotės įsigijimus. Praėjusį rudenį ministeriją po maždaug 11 mėnesių darbo palikusi Dovilė Šakalienė sako, kad būtina laviruoti tarp esamos krypties ir inovacijų, įtraukti gynybos pramonę, nes dalis lėšų tampa investicijomis šalies viduje.
Apie ministro užduotis:
„Politikas neturi tapti karinių techninių klausimų sprendėju. Mano darbas buvo girdėti kariuomenę, girdėti gynybos štabą ir užtikrinti jiems pakankamus resursus, kad jie galėtų padaryti savo darbą – apginti Lietuvą. Kitaip tariant, kad jie turėtų viską, ko jiems reikia suformuoti tokius gynybinius pajėgumus, kurie geriausiai atlieptų mūsų gynybos poreikius ir esamus technologinius gebėjimus. Technologijos keičiasi, bet tuo metu tu vis tiek turi kažką turėti, tu vis tiek turi kažką įsigyti. Antras labai svarbus momentas yra gebėti reaguoti į besikeičiančią karo lauko situaciją vis tik neišardant esamos struktūros. Tai nėra žaidimas, tai nėra eksperimentas arba laboratorija. Tu turi atsižvelgti ir lanksčiai reaguoti į tai, kokios naujos technologijos ateina, kaip iš esmės kinta situacija mūšio lauke. Absoliuti dauguma gynybos įsigijimų ir gynybos planavimo procesų yra ilgamečiai t. y. 5–10 metų ir daugiau. Dėl to tiesiog braukti raudoną brūkšnį ir pasakyti: „Viskas, kas buvo, netinkama ir mes nuo balto lapo dabar statome savo gynybą“, negalima. Net jeigu mūsų gynyboje bus tam tikrų doktrininių pokyčių, vis tiek mes negalime esamo stuburo išmesti. Laviravimas tarp pokyčio, kuris ateina, ir struktūra, kurią mes vis vien turime statyti kurdami savo diviziją ir stiprindami kitus kariuomenės pajėgumus, turi būti išsaugoti.“
Apie planavimą ir lenktynes su laiku:
„Pavyzdžiui, tam tikros gynybinės priemonės, kurias mes jau numatėme Gynybos resursų taryboje, kad reikės vykdyti įsigijimus, dar nėra pagamintos. Bet jų kryptis yra. Jau mes žinome, kad, pavyzdžiui, raketos, kurių tam tikrus kitus variantus jau naudojame, kurie kainuoja po kelis šimtus tūkstančių, [red. kai atsiras alternatyvos] kainuos 10–20 tūkst. eurų ir mes tikrai galėsime jas įsigyti, bet užtruks porą metų. <...> Kariuomenė sako: „Mums štai šitos raketos bus efektyvesnės, bus naudingesnės, pigesnės, mes jau jas norėsime turėti. Nors tikslios kainos ir tikslaus skaičiaus mes dar negalime numatyti.“
Apie oro gynybą, priešiškus dronus ir balionus:
„Oro gynybos tam tikri įsigijimai, kurie yra susiję su dronų grėsmėmis, buvo iš tikrųjų labai sunkūs sprendimai. Tai, apie ką kalba antraštės, ko nori kai kurie kolegos politikai, kad turbūt gražiai atrodytų, ir tai, ką man sako kariuomenė, ne visuomet sutapdavo. Kariuomenė norėjo, kad nebūtų skubama priimti tam tikrų sprendimų, nes geriausi technologiniai sprendimai buvo tuo metu aptariami tarp mūsų sąjungininkų NATO ir taip pat su mūsų kolegomis Ukrainoje. Tam tikros sistemos, kur yra sudedamos ginkluotės ir radarų sistemos į vieną efektyvų darinį, tuo metu buvo formuojamos.“
Krašto apsaugos ministro pareigas einantis Robertas Kaunas turėtų tęsti pirmtakų pradėtus darbus ir dabar disponuoja rekordiniu Lietuvos gynybos biudžetu. Be jau ankščiau išvardytų įsigijimų, dar suplanuoti ir įvairių rūšių amunicijos, sprogmenų papildymai, minos. Tačiau, didžioji dalis biudžeto keliaus į karinės infrastruktūros, poligonų ir karinių miestelių plėtrą, įsipareigojimams sąjungininkams, tarp jų – Vokietijos brigados atvykimui. Taip pat – augančios Lietuvos kariuomenės personalui, atlygiams, einamosioms išlaidoms.
