Socialdemokratų garbės pirmininkui Vyteniui Povilui Andriukaičiui kalbant apie sąlygas, kuriomis galėtų būti atnaujintas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad galiojant sankcijoms tokie svarstymai yra tik hipotetiniai, o teisinių galimybių priimti tokius sprendimus nėra.
Socialdemokratas trečiadienį sakė, kad sankcionuotų Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą galėtų būti atnaujintas mainais į galimybę per šios šalies teritoriją gabenti birius Ukrainos krovinius į Klaipėdos uostą.
„Čia labai svarbus kontekstas – mano iš karto būtų klausimas, kada ir kokiomis sąlygomis. Dabar Ukrainos ir Baltarusijos siena yra visiškai aklina, niekas ten niekur nevažiuoja, tai čia turbūt eina kalba apie sąlygas po taikos susitarimo ir kai nėra sankcijų. Dabar to negalima daryti jau vien iš teisinės pusės, nes Europos Sąjungos sankcijos yra galiojančios, dėl jų pratęsimo šiuo metu vyksta diskusijos“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė K. Budrys
„Dėl kalio trąšų vežimo per ES diskusijos nėra, tai (…) sakyčiau, kad labai tikėtina, kad po vasario 28 d. jos bus pratęstos, taip kad tų sąlygų net nėra, tai ir tų scenarijų svarstymas yra toks labai hipotetinis“, – tikino jis.
Anot ministro, tolimesnė situacija priklausys nuo sudarytos taikos Ukrainoje sąlygų – koks bus tarptautinių sankcijų likimas, kaip vystysis ES ir Ukrainos santykiai.
K. Budrys taip pat pabrėžė, kad logistinė Ukrainos integracija visų pirma turi būti vykdoma su Vakarų, o ne rytinėmis kaimynėmis.
„Ukrainą turėtume labiau integruoti į ES, o ne su kaimyninėmis valstybėmis turėtų glaudinti ryšius, kurios leido vykdyti agresiją prieš Ukrainą“, – tikino ministras.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą, teisme pateiktas ieškinys, kuriuo Baltarusijos valstybinė bendrovė siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Budrys apie Lietuvos galimybę prisijungti prie Taikos tarybos: reikia priimti vieningą poziciją
Užsienio reikalų ministras K. Budrys teigia, kad galimam Lietuvos prisijungimui prie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buriamos Taikos tarybos prireiktų aiškaus atsakymo, kaip tokia struktūra veiktų kitų tarptautinių organizacijų kontekste. Be to, pabrėžė jis, dėl jungimosi į tokią tarybą reikėtų vieningos regiono pozicijos.
„Buvo pasitarimai, vykdėme tam tikras konsultacijas dėl tokios tarybos statuso – ar tai būtų nauja tarptautinė institucija, organizacija? Koks turėtų teisinis kelias tapti tokios organizacijos nariais ir atsakymas buvo, kad mums reikėtų ratifikuoti tokio pobūdžio susitarimą“, – komentavo K. Budrys.
„Dėl to reikia ir vidines procedūras pasidaryti (…) ir mums dar reikia ne vieną atsakymą gauti į klausimą – kaip tai funkcionuotų, koks būtų santykis su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių narė yra Lietuva, ir regione priimti vieningą poziciją, kad būtume vieningi tiek kaip blokas — turiu omenyje Šiaurės Baltijos valstybių bloką, tiek kaip Europos Sąjunga matytume vieningai savo narystę ir indėlį“, – pabrėžė jis.
Apie neoficialų kvietimą jungtis prie D. Trumpo buriamos tarybos trečiadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, jog Lietuvos prisijungimas prie vadinamosios Taikos tarybos yra svarstytinas, bet jis dar bus aptariamas su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8).
Minima taryba iš pradžių turėjo būti įsteigta įgyvendinant antrąjį D. Trumpo taikos Gazoje plano etapą. Pasak užsienio reikalų ministro, tarybos veikla neturėtų būti plečiama skubotai, o pirmiausia apsiriboti tuo mandatu, kuriam ji buvo numatyta, – taikos proceso Gazoje įgyvendinimu.
„Dabar matome ambiciją išplėsti tarybos veiklą. Mūsų įsitikinimu reikėtų pradėti nuo to, kam ji pradžioje buvo numatyta ir ką visi sveikino, — ir Lietuva sveikino tą sprendimą. Tai pradėkime nuo Gazos. Yra Jungtinių Tautų rezoliucija, pradėkime nuo ten dirbti ir žiūrėkime, kas iš to gali gautis. Tokie greiti pasvarstymai Lietuvoje įvyko, bet jie nėra baigtiniai, ar galutiniai, nes reikia išsiaiškinti ir daugiau detalių“, – dėstė jis.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda trečiadienį pažymėjo, jog kai kurių valstybių buvimas D. Trumpo Taikos taryboje atrodo „groteskiškas“, kadangi ten pakviesta ir Baltarusija. Kaip pranešė JAV prezidentas, kvietimą jungtis prie tarybos priėmė ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Tuo metu K. Budrys teigė, jog kai kurių šalių buvimas pastarojoje taryboje išties kelia klausimų.
„Ta aplinkybė, kad jungiasi labai entuziastingai kai kurios valstybės, kurios yra absoliučiai toli nuo kokios nors tvarkos pagerbimo, kelia klausimų“, – pabrėžė jis.
Šią tarybą D. Trumpas pristatys ketvirtadienį Davose.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda interviu naujienų portalui 15min pranešė gavęs neformalų kvietimą jungtis prie JAV vadovo D. Trumpo Taikos tarybos.
Tik kiek daugiau nei dešimt šalių, įskaitant Egiptą, Turkiją ir Izraelį, pareiškė dalyvausiančios jos veikloje.
ELTA primena, kad JAV prezidento Taikos taryba iš pradžių buvo sukurta pokarinio Gazos Ruožo atstatymo priežiūrai, tačiau iš jos įstatų, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, nepanašu, kad jos vaidmuo apsiribos Palestinos teritorija, o nariai už nuolatinę vietą joje turės sumokėti iki 1 mlrd. dolerių (apie 854 mln. eurų).
Taryba „siekia skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą ir užtikrinti ilgalaikę taiką konflikto paliestose arba jo grėsmę patiriančiose teritorijose“, rašoma chartijos, išsiųstos dalyvauti pakviestoms šalims, preambulėje. Tarybai pirmininkaus pats D. Trumpas, kuris taip pat „atskirai dirbs“ kaip JAV atstovas.
Budrys: EP svarstomoje rezoliucijoje dėl LRT ne viskas atspindi esamą situaciją
Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį planuojant priimti rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją.
„Joje ne viskas atspindi tą situaciją, kuri yra Lietuvoje, šitą irgi turiu pabrėžti. Kai kas smarkiai užtirštinta. Žinoma, kitoms valstybėms kvestionuoti tai, ką daro Lietuvos atstovai, yra sudėtinga“, – sakė ministras.
„Lietuvoje yra labai aiškiai užtikrinta žiniasklaidos laisvė, užtikrinta žurnalistų apsauga. Visuose reitinguose, kurie vertina tokius parametrus, Lietuva stovi labai aukštai“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Nepaisant to, anot K. Budrio, toks dokumentas nedidina Lietuvos reputacijos.
„Politinį įrankį aš suprantu, kad įvairiausi yra pasitelkiami, tačiau neturėtume persūdyti tam tikrų dalykų. Tas visas raportavimas ir vertinimas, ir kitų pasitelkimas, jis turi atspindėti šiek tiek ir situaciją, kuri yra ant žemės. Kokios pasekmės viso to gali būti? Na, politinės, reputacinės“, – kalbėjo K. Budrys.
Rezoliucijos dėl bandymo perimti LRT projektą penkių frakcijų vardu pasirašė europarlamentarė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija), Ana Catarina Mendes (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija), Dainius Žalimas su Petru Auštrevičiumi (Frakcija „Renew Europe), Diana Riba i Giner (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) ir Konstantinosas Arvanitis (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji).
Aktyvios diskusijos dėl dokumento vyko trečiadienį vakare.
Siūlomoje rezoliucijoje, be kita ko, išreiškiama pozicija, kad LRT finansavimo įšaldymas be objektyvaus ekonominio būtinumo „yra politinis spaudimas, nesuderinamas su konstitucinėmis garantijomis“ bei Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kaip ir pakeitimai, kuriais lengvinamas LRT vadovo atleidimas, yra „keliantys grėsmę dėl savavališko politinio kišimosi“.
Be to, anot rezoliucijos projekto, bandymai suskaldyti visuomenę, silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei kenkti nepriklausomai žiniasklaidai „tarnauja Rusijos Federacijos ir kitų priešiškų valstybių vykdomo hibridinio karo prieš ES ir jos valstybes nares tikslams“.
Šios grėsmės siejamos su kraštutinės dešinės „Nemuno aušros“ partijos dalyvavimu valdančiojoje koalicijoje po 2024-ųjų Seimo rinkimų, šiurkščiu partijos lyderio Konstitucijos pažeidimu dėl antisemitizmo ir aktyviu dalyvavimu taikantis į LRT.
Dokumentui pateikta pataisų, todėl galutinis jo tekstas paaiškės po balsavimo.
Vilkauskas kritikuoja EP teikiamą rezoliuciją dėl LRT: tai kenkia valstybės institucijų reputacijai
Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja šią rezoliuciją. Pasak politiko, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu. Jo manymu susiklosčiusi situacija daro reputacinę žalą šalies institucijoms.
„Vidaus politikos batalijos perkeltos į tarptautinį lygį — ES institucijos tampa arbitru klausimuose, kurie turi būti sprendžiami nacionaliniu lygiu. Šią situaciją vertinu kaip kenkiančią valstybės institucijų reputacijai, bet ne sprendžiančią problemą. Mano nuomone, Europos Parlamentas apskritai neturėtų vertinti valstybių vidaus politinių diskusijų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė K. Vilkauskas.
„Rezoliucija nėra sankcijos (bent jau kol kas), bet tai jau nepasitikėjimo signalas, kuris ilgainiui gali turėti politinių ir teisinių pasekmių. Reputacinė žala Lietuvai jau padaryta. Taip, konservatoriai turi seną gerą tradiciją savo politinių oponentų spaudimui naudoti tarptautines institucijas“, – dėstė jis.
