Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Juliaus Sabatausko paskyrimas Konstitucinio Teismo (KT) teisėju prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė KT.
Jo teigimu, J. Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo pretendentams į KT teisėjo pareigas turėti dešimties metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Anot KT, dėl to Seimas nesilaikė Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo į šio teismo teisėjo pareigas skirti tik tokį asmenį, kuris turi minėtą stažą, suponuojantį reikiamą šioms pareigoms profesinę patirtį.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu po to, kai įgijo teisininko išsilavinimą“, – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Nutarime pažymėta, kad toks stažas kaupiamas, kai asmuo įgyja teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti darbą pagal teisininko specialybę, tai yra darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.
Tuo metu Seimo narys, anot KT, yra profesionalus politikas, darbas Seime yra jo profesinė veikla.
Be to, tarp Konstitucijoje nustatytų reikalavimų pretendentams į Seimą nenustatyti kokie nors būtini profesinės patirties ar išsilavinimo kriterijai, jiems neprivalu turėti aukštąjį ir juolab teisinį išsilavinimą, būti įgijus kokios nors profesinės patirties.
„Tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis“, – pažymėjo KT.
Jis atkreipė dėmesį, jog J. Sabatauskas 2003 metais universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau jokio kito darbo, išskyrus Seimo nario, nedirbo.
Anot teismo, nors Seimo nariai užsiima įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba, net jeigu jie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jie dirba (...) teisinį darbą ir kaupia šioje dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.
„Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“, – teigė KT.
Dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju į Konstitucinį Teismą kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai.
Jie abejojo, ar jis atitinka Konstitucijoje nustatytą reikalavimą KT teisėjams turėti ne mažiau kaip dešimties metų teisinio darbo stažą.
BNS rašė, kad pernai spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. Vėliau iš antro karto į šį teismą paskirtas ir mokslininkas Haroldas Šinkūnas.
J. Sabatauskas žurnalistams yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl teisinio darbo patirties, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.
KT pirmininkas G. Goda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Konstitucija neaiškinama pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus.
„Čia buvo išskirtinė situacija, kai reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui yra numatyti pačioje Konstitucijoje, tai Konstituciją aiškina Konstitucinis Teismas“, – teigė jis.
Anot G. Godos, minėtas Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja KT teisėjų skyrimo tvarkos, tačiau jame „turbūt yra nuostatų, kurios ne visiškai atitinka įstatymus ir Konstituciją“.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Rugsėjį J. Sabatauskas išstojo iš Lietuvos socialdemokratų partijos.
Jis į Seimą renkamas nuo 2000 metų.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Pernai spalį paskirti teisėjai pareigas turėtų pradėti eiti kovo mėnesį.
Po KT sprendimo dėl Sabatausko, prasidėjus Seimo sesijai Olekas teiks naują kandidatą į teisėjus
Konstituciniam Teismui nusprendus, kad socialdemokrato J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas kitą kandidatą ketina teikti prasidėjus parlamento pavasario sesijai.
„Labai gaila, kad toks patyręs teisininkas kaip Julius Sabatauskas negalės prisidėti prie Konstitucinio Teismo darbo. Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą ir, matyt, kai tik prasidės sesija, susirinks Seimas – teiksiu kitą kandidatūrą“, – Eltai teigė J. Olekas.
Vis tik, parlamento vadovas sako kol kas naujo kandidato neturintis.
„Dar ne, bet po dabartinio sprendimo turbūt turės praeiti dar papildomą kontrolę, nes tai gali paliesti ir kitus teisininkus“, – dėstė J. Olekas.
Be to, anot socialdemokrato, prieš teikiant J. Sabatausko kandidatūrą jis konsultavosi su teisininkais.
„Aš konsultavausi su visa eile teisininkų. Iš tų visų, kurie konsultavo – tik vienas buvo, kuris sakė, kad tai galėtų būti neatitikimas. Kiti pritarė, kad tai yra reikalavimus atitinkanti kandidatūra, todėl ir teikiau. Žiūrėsime, pabandysime dar kartą pasitikrinti prieš teikiant naują kandidatūrą“, – tikino J. Olekas.
Mindaugas Lingė: Konstitucinis Teismas išlaikė aukštą kartelę skiriamiems teisėjams
Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė sako, kad tokiu sprendimu teismas išlaikė aukštą kartelę skiriamiems teisėjams.
„KT išlaikė aukštos kartelės reikalavimą skiriamiems Konstitucinio Teismo teisėjams. Buvo apgintas teisinio stažo (...) reikalavimo turinys, kad (...) Seimo nario darbas nėra laikomas teisiniu darbu. Tai bus rimtas pagrindas ir ateityje politikams, kurie norėdami susikurti šiltesnę karjeros vietą, apsiribodami vien tik darbo parlamente patirtimi, to padaryti negalės“, – BNS ketvirtadienį nurodė jis.
Jis pabrėžė, kad KT teisėjams reikalingas tikro teisinio darbo stažas, kuris nėra sukaupiamas Seimo posėdžių salėje, o dirbant mokslo institucijose arba teisinėse įstaigose.
Opoziciniai konservatoriai taip pat anksčiau kritikuoti dėl KT politizavimo, nes praėjusioje parlamento kadencijoje į KT delegavo savo partietį Stasį Šedbarą. Vis tik M. Lingė pabrėžė, kad S. Šedbaro atvejis kitoks, nes jis atitiko reikalavimus, tačiau sutiko, kad skiriamiems teisėjams reikia didesnio politinio neutralumo.
„Turbūt geriausia būtų didesnis neutralumas, kad kuo mažiau reikėtų paskirtiems KT teisėjams nusišalinti nuo įvairių bylų, nesukurti tokio pagrindo, kad būtų galima spekuliuoti ateityje tais paskyrimais“, – sakė jis.
