Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Jungtinių Amerikos Valstijų siekius Grenlandijoje aiškiau bus galima vertinti po Danijos užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimo.
„Mes galėsime vertinti, kai matysime, koks yra susitikimo rezultatas. (...) Mūsų lūkestis aiškus, kad viskas vyks pagal Vašingtono sutarties, kurioje dalyvauja ir JAV, pirmojo straipsnio dvasią – sąjungininkai tarpusavyje neaiškumus (...) sprendžia taikiai ir taip, kad nesukeltų grėsmės tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui. Visi turi tokį įsipareigojimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„(Tikimės, kad – BNS) vyks viskas pagal tarptautinę teisę. Toks mūsų lūkestis“, – pridūrė K. Budrys.
Be kita ko, ministras pažymėjo, kad Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie saugumo situacijos užtikrinimo Arktyje.
„Esame aktyvūs Šiaurės ir Baltijos šalių grupės nariai, tai matome, kad jeigu Šiaurės šalims ir kitiems, ir apskritai NATO yra aktualija saugumas Šiaurėje, mes esame pasiryžę dalyvauti“, – teigė jis.
Su M. Rubio Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti šią savaitę.
Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų. Tokius ketinimus D. Trumpas yra išsakęs ir anksčiau.
Praėjusią savaitę Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė kartu su Danija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Kopenhagai ir Grenlandijai priešpriešoje su D. Trumpu.
Danijos premjerė Mette Frederiksen anksčiau yra pareiškusi, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Didžioji dalis salos gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys būti kontroliuojami JAV ir pabrėžė, kad patys grenlandai turi nuspręsti savo ateitį.
Budrys apie „aušriečių“ lyderio susitikimą su vengrų ministru: tai yra partinė diplomatija
Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimą su vengrų ministru vertina kaip partinį bendradarbiavimą.
„Aš tikrai atskirų Seimo narių partinių ryšių nekomentuosiu. (...) Pagal patį formatą, kurį aš matau, tai yra partinės diplomatijos dalykas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
„Jeigu vienas iš kitos valstybės vykdomosios valdžios atstovų taip pat yra ir partijos veikėjas, tai klausimas, su kokia kepure jis ten susitikinėja“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo R. Žemaitaičiui pirmadienį apsilankius Budapešte, kur jis susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu bei dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje.
BNS gruodžio pabaigoje R. Žemaitaitis tikino, kad partija yra sulaukusi kraštutinių dešiniųjų bloko „Patriotų už Europą“ kvietimo prisijungti, politikas teigė šio susitikimo metu su Vengrijos vyriausybės nariu aptaręs galimybę „Nemuno aušrai“ prisijungti prie šios grupės.
„Nemuno aušra“ pirmadienį socialiniuose tinkluose pažymėjo, kad dėl prisidėjimo prie europinės partijų šeimos spręs partijos taryba.
K. Budrys pabrėžė, kad užsienio politiką Lietuvoje vykdo Prezidentas drauge su Vyriausybe, tuo metu Seimo nariai užsiima parlamentine diplomatija, partine diplomatija.
„Kas yra man svarbu, tuose formatuose, kur mes dirbame drauge su Vengrija, (...) pavyzdžiui, Užsienio reikalų taryboje, prekybos formate, aš visas pozicijas mandatuojuosi Seime: Užsienio reikalų komitete, po to Europos reikalų komitete. Ir neatsimenu tokio atvejo, kai kurioje nors pozicijoje „Nemuno aušros“ atstovas būtų nepritaręs tai pozicijai, kurią aš nešuosi“, – kalbėjo ministras.
„Ir taip, mūsų pozicijos su Vengrija, deja, išsiskiria per dažnai“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, tai ne pirmas R. Žemaitaičio susitikimas su Vengrijos politiku. Dar lapkritį Šiauliuose jis susitiko su ten viešėjusiu P. Szijjarto, dėl to politiką kritikavo centrinės valdžios atstovai.
