Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė nedalyvaus Seimo suburtoje darbo grupėje dėl LRT pokyčių.
Penktadienį Seime vyksta politikų suburtos darbo grupės LRT „valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti“ susitikimas. Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė paskelbė nedalyvausiantys šios grupės veikloje.
„Nebūsime šydu, kuris jums leis legitimizuoti savo užmojus“
LRT iniciatyvinės grupės atstovas Deividas Jursevičius teigė, kad iki šiol neaišku, koks yra šios darbo grupės tikslas.
„Seimo pirmininkas susitikime su mūsų atstovais sakė tiesiai – darbo grupė svarstys tas pačias pataisas, dėl kurių protestavo dešimtys tūkstančiai žmonių. Vos prieš kelias dienas Seimo pirmininkas pakartojo šią poziciją“, – atkreipė dėmesį D. Jursevičius.
Pasak jo, žurnalistų bendruomenė nenori sėsti prie bendro stalo ir svarstyti tų pataisų, kurių stabdymo ir reikalavo.
„Dėl šio įstatymo mūsų pozicija nuo pat pirmo protesto buvo aiški ir niekada nesikeitė. Protesto reikalavimas buvo vienas – atmesti Seime svarstomas pataisas dėl LRT ir jų nebesvarstyti. Ne pakoreguoti, ne pagražinti, o atmesti. Šis reikalavimas iki šiol neįgyvendintas. Taip pat protestuose prašėme stabdyti buldozerį, bet šios darbo grupės pradžia ir karštligiškas vertimasis per galvą, siekiant kuo skubiau priimti sprendimus, puikiai rodo, kad skubos neatsisakyta“, – tęsė D. Jursevičius.
LRT žurnalistas pabrėžė – ši darbo grupė buvo sukonstruota taip, kad valdančiųjų politikai turėtų galios poziciją tiek prieš ekspertus, tiek prieš opoziciją. Todėl, pasak D. Jursevičiaus, atrodo, kad pagrindinis šios darbo grupės tikslas – per galines duris į Seimą grąžinti tas pačias pataisas, tik prieš tai imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis.
„Matome Seimo Audito komiteto paruoštas naujas pataisas, siekiančias įvesti praktiškai tiesioginę cenzūrą, sukurti savotišką Glavlitą LRT viduje ir išvalyti iš eterio kritiškus balsus. (...) Mes tam nepritariame, mes nebūsime šydu, kuris jums leis prisidengti ir legitimizuoti savo užmojus“, – pažymėjo D. Jursevičius.
Davidonytė: tikra diskusija nevyksta iš galios pozicijos
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė antrino, kad žurnalistų bendruomenė pasiruošusi demokratiniu būdu diskutuoti dėl sisteminių LRT valdymo pokyčių. Pavyzdžiui, asociacija aiškiai pasisako už LRT tarybos depolitizavimą, kad būtų sumažintas į tarybą politikų deleguojamų narių skaičius, įtraukiant daugiau visuomeninių institucijų, organizacijų, žurnalistų ir darbuotojų atstovų.
„Tikra diskusija nevyksta iš galios pozicijos, apsistačius sau palankiais politikais ir aiškiai suskaičiavus, kiek ir kokių žmonių į darbo grupę galima pakviesti, kad joje priimti sprendimai būtų nulemti valdančiųjų. Jūs žadėjote diskutuoti su žiniasklaidos bendruomene, tačiau prie šio stalo yra nedidelis žiniasklaidos atstovų ratas. (...)
Esame įsitikinę, kad ne politikai turėtų rinktis ekspertus myliu–nemyliu principu, o būtent žiniasklaidos ekspertai turi nuspręsti, kas šioje darbo grupėje atstovaus žurnalistams ir žiniasklaidai“, – pabrėžė B. Davidonytė.
Į darbo grupę pakviesti žiniasklaidos atstovai vieningai sutarė valdantiesiems pateikti siūlymą, kokias organizacijas reikia įtraukti į darbo grupę dėl LRT.
„Dabar prie šio stalo esantieji ir jūsų išskirtinę malonę gavusieji atsiduria labai nemalonioje padėtyje prieš visus kitus, paliktus už borto, pripažintus mažiau svarbiais ir reikšmingais“, – sakė B. Davidonytė.
Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės, tai, kaip vyksta darbo grupės darbas, nėra demokratinė diskusija.
„Todėl mes, Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nedalyvausime šios grupės posėdžiuose tol, kol jūs neatsižvelgsite į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą“, – sakė B. Davidonytė.
Jos teigimu, į darbo grupę dėl LRT valdysenos tereikia įtraukti tris papildomus atstovus, kad darbo grupė atspindėtų visą žiniasklaidos lauką. Jei valdantieji sutiks į darbo grupę įtraukti šias organizacijas, asociacija ir LRT iniciatyvinė grupė prisijungs prie šios darbo grupės. Jei ne, planuojama steigti savo darbo grupę ir kartu su visuomene pateikti savo pasiūlymus dėl LRT.
Opozicija prašo darbo grupę papildyti žurnalistų organizacijomis
Po šios žinios opozicinės Seimo frakcijos kreipėsi į Seimo valdybą prašydamos persvarstyti ir atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas.
„Trijų opozicinių frakcijų vardu prašome Seimo valdybos iš naujo persvarstyti ir atsižvelgti į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą, į darbo grupės sudėtį įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas, atsižvelgti Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovų prašymą“, – rašoma kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA.
Kreipimąsi pasirašė liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis.
Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės penktadienį išsakytą poziciją palaiko ir į darbo grupę neįtrauktų Medijų taryboje esančių organizacijų nariai: Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistikos centro, Media for change, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai.
Pasak B. Davidonytės, tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Olekas neigia darbo imitavimą
Medijų tarybai raginant į Seimo darbo grupę įtraukti dar trijų organizacijų atstovus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šis siūlymas bus apsvarstytas.
„Pasitarsime, ar verta, nors iš tos diskusijos, kuri vyko darbo grupėje, atrodo, kad tokio nusiteikimo plėsti nėra, pasitarsime (Seimo – ELTA) valdyboje, ar to reikia“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Olekas.
„Man atrodo, kad mes iš tikrųjų girdime nuomonę žmonių, kurie nori tą nuomonę pareikšti, darbo grupėje yra nusiteikimas įvykdyti tuos įpareigojimus, kuriuos valdyba yra paskyrusi. Dirbsime, padarysime produktą, kuris turėtų tenkinti daugumą“, – pridūrė jis.
Vienam iš žurnalistų užsiminus, kad sudarytoje grupėje darbas neva gali būti imituojamas, Seimo pirmininkas patikino, kad tai – netiesa.
„Niekas darbo neimituoja, o dirba. Žmonės čia susirinko, ateina, teikia savo idėjas, siūlymus, teikia savo vertinimą, ir mes paruošime siūlymą valdybai, o vėliau – Seimui, kurį Seimas galėtų priimti“, – kalbėjo J. Olekas.
„Prašau neįžeidinėti tų žmonių, kurie tikrai yra pasiruošę dirbti, turi patirties, turi gebėjimų. Ir manau, kad tas mūsų bendras produktas tikrai galės patenkinti daugumą“, – akcentavo jis.
Gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Vėliau sutarta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Valdantieji siūlo, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių, bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei tarptautinių organizacijų kritikos. Baiminamasi, kad tokios pataisos susilpnintų LRT ir atvertų kelią politikų kišimuisi.
