Antra savaitė protestų su laužais ir dešimčia tūkstančių protestuotojų, šimtai opozicijos teiktų pataisų bei nežabota valdančiųjų skuba baigėsi Seimo Kultūros komiteto pirmininko išgabenimu į ligoninę, neplanuota premjerės spaudos konferencija ir prezidento pažadu kitą savaitę LRT pataisas svarstyti su visomis frakcijomis. Bet svarbiausia – skubus, galbūt Statutą pažeidžiantis, pataisų stūmimas sustojo.
Advokatūra paskelbė, projektas prieštarauja Konstitucijai. Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, slaptu balsavimu nepanaikinama išorinio spaudimo rizika LRT tarybos nariams. Pasak teisės ekspertų, valdančiųjų siūlymais nesprendžiamas ydingas LRT tarybos formavimas.
Bet socialdemokratai nuo siūlymo nesitraukia net ir paraginti premjerės Ingos Ruginienės. Prie pataisų bus grįžta sausį. Dar daugiau – Seimo Audito komitetas žada siūlyti dar vienas pataisas, kurios didintų LRT tarybos galias – ji galėtų perimti ir redakcinę politiką.
Seimo Kultūros komitete – vadinamasis filibusteris, o opozicija LRT pataisoms, lengvinančioms vadovo atleidimą, pateikė kelis šimtus siūlymų.
Tačiau komitetas darbo netęsė – pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui sušlubavo sveikata.
Neapsvarsčius siūlymų komitete, klausimas negali būti sprendžiamas neeiliniame Seimo posėdyje, todėl šis ketvirtadienį atšauktas.
O tūkstančiai protestuojančiųjų Nepriklausomybės aikštėje rinkosi tris vakarus iš eilės. „Šalin rankas“ protestai vyko ir Kaune, Alytuje, Tauragėje bei kituose miestuose. Didžiausias protestas – Vilniuje trečiadienį, skaičiuojama daugiau nei 10-imt tūkstančių dalyvių. Protesto skanduotė ir Kauno „Žalgirio“ aistruolių „Green White Boys“ lūpose. Ją girdėjo ir socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Trečiąjį vakarą nuraminti žmonių Nepriklausomybės aikštėje nepadėjo ir šalies vadovų raginimas LRT tarybai atsistatydinti in corpore. Tai reikštų, kad trauktųsi ir transliuotojo administracija. Už tai dar antradienį pasisakė daugiau nei du trečdaliai LRT darbuotojų.
„Tai yra labai suprantamas kelias, kuris padarytų net ir patį teisėkūros procesą nereikalingu ir išspręstų tą problemos kamuolį“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė I. Ruginienė ragina rengti ir naują įstatymo projektą: „Abi pusės tikrai pasiekė aukštą emocinį lygį ir toks sprendimas būtų tinkamas visiems. Turime susėsti ir šį klausimą išspręsti kartu.“
Tačiau Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė kalba kitaip – nuo pataisų nesitraukiama, o jų svarstymas keliamas į sausį.
„Nemanome, kad teikiamas projektas yra blogas iš principo ir kad reikėtų naują rengti. Tą projektą galima tobulinti, mes su tuo sutinkam“, – teigė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
„Ne tik Lietuvos ir ne tik dabartinė valdžios yra ignoravusios kokį nors visuomenės nuomonės spaudimą. Reiktų atsižvelgti, kad pasipiktinimas yra stiprus ir kad tas pasipiktinimas auga ir galiausiai jisai atsilieps Vyriausybei, galbūt ir prezidentui, jeigu jis tas pataisas pasirašys“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris.
Politologė Ainė Ramonaitė sako – svarstymo nukėlimas rodo, kad socialdemokratai keičia požiūrį, nors partijos lyderiai situaciją vertina skirtingai.
„Tam nuosaikiam rinkėjui ta visa situacija, kuri yra dabar, na, tikrai nepatinka. Patys jau socdemai supranta, kad jie gali kirsti šaką, ant kurios sėdi: didinti Remigijaus Žemaitaičio populiarumą ir prarasti savo pačių populiarumą“, – svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Tačiau valdantiesiems iki Kalėdų nespėjus priimti vienų pataisų, kalbama ir apie naujas. Audito komitetas siūlys didinti LRT tarybos galias.
„Mes teikiame savo išvadas ir matydami Valstybės kontrolės nustatytus valdymo trūkumus LRT mes teikiame savo siūlymus“, – sakė komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Audito komiteto siūlymu, galėtų būti įsteigtas specialus tarybos biuras, pati taryba tvirtintų redakcinę politiką, laidų pirkimo sąlygas. Spręstų ir kas galėtų dirbti LRT iš kitų žiniasklaidos priemonių.
„Tarybai suteikti įgaliojimus valdyti tinklelį, na, tai yra nesusipratimas kažkoks, tai nėra jos funkcija, tai nėra jos paskirtis ir iš to mes gautume tikrai nežinau ką, bet tikrai nieko gero“, – teigė išrinktasis Mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius.
Valdančiųjų veiksmų politologė A. Ramonaitė nevadina „orbanizacija“, tačiau jų žingsniai tarsi patvirtina tokius protestuojančiųjų nuogąstavimus.
„Žodis orbanizacija, manau netinka šitai situacijai. Man keistas yra tas socialdemokratų negebėjimas pamatyti, kad negalima tokioje įtemptoje situacijoje liesti dalykų, kurie susiję su žodžio laisve ir su bendromis taisyklėmis“, – teigė profesorė.
Solidarumą su savo nare, LRT profesine sąjunga, ir visais LRT darbuotojais, susidūrusiais su „beprecedenčiu“ politiniu spaudimu, išreiškė 140 profesinių sąjungų pasaulyje vienijanti organizacija „UNI – Media, Entertainment & Arts“.
Protestuojantys žurnalistai nesitraukia ir laukia valdančiųjų veiksmų.
„Šitą procesą, kuris šiandien yra įvykęs, vertiname daugiau kaip techninę pauzę. Premjerės raminimai ir raginimai nusinulinti skamba kol kas neįtikinamai. Siekiame, kad žodis virstų kūnu, kitaip sakant, mes siekime to paties reikalavimo labai nuosekliai – atmeskite pataisas, kurios šiuo metu svarstomos“, – teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos valdybos narė Jūratė Damulytė.
Tačiau A. Ramonaitė teigia, kad socialdemokratų pasipriešinimą didina ir protestuojančiųjų retorika.
„Ant tos bačkos kai yra lipama, tada jau ten prasideda ne argumentų kalba, bet kas sugalvos kuo labiau bjauresnę metaforą, kas labiau įžeis“, – nurodė A. Ramonaitė.
Advokatūra skelbia – skuba LRT vadovo atleidimo pataisai – nepagrįsta, o projektas prieštarauja Konstitucijai. Rizikų mato ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Slaptu balsavimu nepanaikinama išorinio spaudimo rizika LRT tarybos nariams.
Pasak teisės ekspertų, dabartiniai valdančiųjų siūlymai nesprendžia esminės problemos – ydingo LRT tarybos formavimo.
„Mano supratimu, tai, kas vyksta, yra bandymas vieną Garbačiauskaitę pakeisti kita Garbačiauskaite. Tai nesprendžia problemų esmės. Jei mes norime tikrai nepriklausomo nacionalinio transliuotojo, tai mes turime visą dėmesį sutelkti į tarybos formavimą, kurioje šiandien iš 12 narių dešimt yra visiškai pažeidžiami asmenys ir priklauso nuo politikų vienaip ar kitaip“, – teigė V. Nekrošius.
„Aš nemanau, kad tai yra visuomeninis transliuotojas pagal tarybos sudėtį. Iš 12 narių yra tik 4, kurie yra paskirti ne politinių institucijų“, – nurodė E. Kūris.
Jis siūlo didinti visuomenės atstovų skaičių LRT taryboje: įtraukti verslą, daugiau kultūros, švietimo atstovų. Tačiau kol kas valdantieji tokių siūlymų neteikė.
Prezidentas pirmadienį apie LRT pataisas kalbėsis su Seimo frakcijų seniūnais.
