Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurios palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Socialdemokratas Remigijus Motuzas neigia, kad šios pataisos orientuotos į LRT generalinės direktorės atleidimą, ir sako, jog apie tai frakcijoje nebuvo kalbama. Savo ruožtu TS-LKD frakcijos narė Daiva Ulbinaitė teigia, kad šios pataisos yra nuoseklus nacionalinio transliuotojo užvaldymo planas, prasidėjęs nuo bandymų matuoti žurnalistų neutralumą ir pavirtęs į siekį atleisti LRT vadovę.
„Dienos temoje“ – Seimo TS-LKD frakcijos narė Daiva Ulbinaitė ir Seimo LSDP frakcijos narys Remigijus Motuzas.
– Pirmiausia dar ir žiūrovams norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų labai daug socialdemokratų nenorėjo atvykti į laidą ir diskutuoti apie LRT įstatymo pataisas, kurioms buvo po pateikimo pritarta šiandien Seime. Ir labai dėkoju, pone Motuzai, kad jūs atvykote ir nepabijojote. Bet gal galite atsakyti, kodėl vis dėlto buvo įvesta tokia skuba ir buvo Seimo statuto tvarka paremta skubos procedūra, kuri užkerta kelią ekspertinių išvadų prašymui ir lygiai taip pat pagreitina procesą tiek, kad gruodžio 18 dieną greičiausiai jau turėsime priimtas pataisas? Kas nutiko tokio skubaus prieš Kalėdas?
R. Motuzas: Na, šiandien kas nutiko, aš tiksliai nežinau, kadangi mūsų frakcija yra labai didelė ir daug vadovų frakcijoje, tačiau kai buvo parengtas ir teikiamas šis įstatymo projektas, savaitės pradžioje, kai mes buvome supažindinti, buvo motyvacija tokia, kad iš tiesų, kaip mes žinome, pirmasis projektas buvo pateiktas Remigijaus Žemaitaičio ir buvo sakoma taip, kad iš tikrųjų mes tam projektui nepritariame, visi kolegos socialdemokratai pripažino, ir teikiamas yra naujas, patobulintas projektas. Iš tikrųjų tos procedūros yra gana komplikuotos ir aš irgi pasidomėjau, buvo paaiškinta taip, kad jeigu mes neteiksime naujo [projekto], mes turėsime svarstyti Žemaitaičio [projektą] ir nebus kelio atgal. Dėl to buvo įregistruotas tas projektas.
– O jūs tikite tokiu paaiškinimu pats asmeniškai?
R. Motuzas: Asmeniškai <...> iš dalies tikiu, nes jis iš dalies pasikeitė. Ten, žinoma, tas projektas buvo toks grubesnis, neaiškesnis, sakykim, iš tikrųjų, kad esant tik pusei balsų atleisti galima LRT generalinį direktorių ir kita. Ir, žinoma, labai neapibrėžti buvo kriterijai, kuriais galima atleisti. Tą sakė visi frakcijos nariai, kad negalima žmogaus šiaip sau atleisti. Tai šiandien esame, sakykime, mes, valdantieji, valdžioj, kitą dieną bus kiti valdžioj ir mes žinom iš savo patirties, kad tai niekada nieko gero neduoda, į nieką neatveda <...>. Vadovai neturi taikytis prie politinių partijų ar politinių daugumų.
– Bet jūsų partijos narė ponia Birutė Vėsaitė šiandien Seimo posėdyje tiesiai šviesiai pasakė, kad šitas įstatymo projektas ir pataisos yra orientuotos į LRT generalinės direktorės atleidimą, nes kiek ji gali būti neva ir panašiai, nors tik antra kadencija. Tai ar čia yra geroji praktika?
R. Motuzas: Aš nemanau, galbūt išėjo žodžių žaismas toks. Apie tai tikrai nebuvo kalbama frakcijoje. <...> Aš kaip tik asmeniškai kiek susidūriau, dirbau ir diplomatinėje tarnyboje, mačiau daug žurnalistų, apie 20 metų dirbau keturiose valstybėse ir tikrai jau ir grįžęs susidūriau ir dabar daugiau kaip metai politikoje, galiu tik pasakyti, kad aš niekada dalyvaudamas laidoje nepatyriau jokio politinio šališkumo ar kažkokių politinių tendencijų, kad mane lenktų į vieną ar kitą pusę. Atvirkščiai, kažkaip žavėjausi, kad žurnalistai visada leidžia ir neiškraipo minties ir t. t. Kai ambasadoriumi netgi dirbau demokratinėse valstybėse, imdavo interviu ir vis tiek dažnai pakreipdavo taip, kaip... Aš manau, kad Lietuva yra labai pažengusi ir tikrai mes, kiek turėjome reikalų ir aš asmeniškai rengdamas renginius, diskusijas ir partijas su LRT vadovybe, galiu irgi pasakyti tik geriausius žodžius. Aš manau, kad tai yra tiesiog galbūt asmeninė nuostata.
– Kieno?
R. Motuzas: Galbūt tiesiog žodžių žaismas, praslydo taip ir panašiai. Ir žiūrėkim, kalbėkim atvirai...
– Viskas gerai. Aš gal truputėlį jus sustabdysiu ir į ponia Ulbinaitę kreipsiuos, ir sugrįšiu pas jus. Ponia Ulbinaite, tokio karšto posėdžio aš iš tikrųjų seniai nesu mačiusi. Jūsų požiūriu, tai tos pataisos tikriausiai praeis labai greitai ir nuosekliai, nes aš nematau kliūčių?
D. Ulbinaitė: Žinot, man labai gaila, kad net toks solidus politikas kaip ponas Motuzas, kaip ir visi socialdemokratai, meluoja ir neraudonuoja.
– Kur?
D. Ulbinaitė: Mes buvome visi liudininkai, kai po tūkstantinio protesto už žodžio laisvę socialdemokratai žadėjo, kad tikrai sėsime su žurnalistų bendruomene, išdiskutuosime ir, jeigu reikia tvarkyti šitą įstatymą, tai tikrai po diskusijų, o ne jokia skubos tvarka jį tvarkysime. Tai matome, kaip patys socialdemokratai išduoda šiandien tą žodžio laisvę, kurią dar ryte žadėjo visa krūtine ginti – nuo premjerės iki kultūros ministrės turbūt, ir nepajudino piršto nė vienas socialdemokratas. Tai tikrai meluoja. Negalima pasitikėti socialdemokratais, nes stojo į vieną eilę kartu su „Nemuno aušra“, papudravo Žemaitaičio teiktą įstatymą ir šiandien jį prastūmė, nežinau, jau net ne buldozeriu, o kažkokiu kitu, turbūt kitaip vadinamu instrumentu.
Ir mes, kaip opozicija, tikrai išnaudojome visas įmanomas galimybes, bandydami sustabdyti šitą buldozerį: ir bandėme išimti iš darbotvarkės, ir surinkome 34 parašus, prašydami ekspertinės išvados ir prašydami pateikti visuomenės svarstymui šitą įstatymą. Į viską buvo nusispjaut. Buvome priversti palikti salę todėl, kad gėda dėl tokio proceso mūsų valstybėje. Mes matėme, kaip visomis išgalėmis, kas bepirmininkavo Seimo posėdžiui, manipuliavo Statutu, kad tik prastumtų šitas šias pataisas, tarsi valstybėje nebūtų svarbesnių reikalų kaip pakeisti LRT generalinę direktorę.
– Aš dar norėčiau trumpai tik paklausti jūsų. Jūs buvote žurnalistė ir pati. Ar galite įvertinti, ar iš tikrųjų tos baimės, kad lengvai keičiant generalinį direktorių gali ateiti kažkokie keistesni generaliniai direktoriai arba, tarkime, valdančiosios daugumos labiau norimi generaliniai direktoriai, ir kad nuo to gali nukentėti redakcinė politika ir kad kaitaliojimasis gali būti kur kas didesnis ateityje, yra pagrįstos? Ar tai yra problema?
D. Ulbinaitė: Žinoma, kad problema. Juolab turint galvoje, kad LRT taryba... Kaip formuojama LRT taryba? Juk mes buvome pradėję diskusiją, kad grįšime prie šito klausimo ne tik dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos, bet ir dėl tarybos sudarymo tvarkos, nes matome taip pat labai didelių grėsmių šitos mūsų tarybos politizavimo taipogi, tai negali būti ramus, kas ateis vadovauti LRT. Ir jeigu tas žmogus neturės tvirto stuburo ir pasiduos politikų visokioms įtakoms, yra grėsmė, kad atsiras vėl LRT tiesioginis vyriausybinis telefonas, kuriuo skambinama ir sakoma, ką rodyti, ko nerodyti.
Jau dabar „Nemuno aušra“ jums priekaištauja, kad per mažai kviečiate jų į pokalbių laidas ir per mažai kalbinate, per mažai rodote. Arba dėl to, kokiu tonu kalbate, jums juk priekaištauja jau dabar, tai to būti demokratinėje šalyje neturi. Ir man atrodo, kad mes šalį stumiame į labai pavojingus procesus. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik apie LRT generalinį direktorių. Tai yra apie visos žiniasklaidos nepriklausomumą ir laisvę.
– Pone Motuzai, ar jūs matote tą grėsmę dėl to, kad žurnalistų bendruomenė, Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai tikrai išsakė matą baimių šioje srityje ir to patikinimo, kad tikrai viskas bus nuoseklu ir aišku, nėra. Arba jeigu yra patikinimas, tai labai sunku tikėti, nes pasakius A, paprastai B neseka šitoje valdančiojoje daugumoje.
R. Motuzas: Aš manau, kad tikrai jokių baimių nėra. LRT direktoriaus problema ir turbūt tas postas iš tikrųjų visada kėlė daug aistrų. Jeigu pažiūrėtume, turbūt nuo pat nepriklausomybės pradžios turbūt dabar yra net 13-as direktorius. Bet aš nemanau, kad dabartinė situacija yra bloga. Iš tiesų buvo laikotarpis, aš pamenu, gal ir jūs pamenate, kad vienu metu du direktoriai ateidavo <...>. Kad taip nutiktų, nenorime, galbūt kažkiek to jautrumo yra, kad iš tiesų, kai Monikos Garbačiauskaitės kadencija buvo tęsiama, buvo labai daug tų peripetijų, keli balsavimai ir t. t. Aš sutinku su kolege Seimo nare, gerbiama Ulbinaite, kad iš tikrųjų galima koreguoti ir tarybos sudėtį, ir panašiai.
– Ir gal priėmimo tvarka yra šiek tiek sudėtingesnė, jeigu iš trečio karto anuomet patvirtino, o ne atleidimo?
D. Ulbinaitė: Tai sėskime ir diskutuokime, ką jūs ir žadėjote daryti, bet kad negalime pasitikėti jumis.
– Pone Motuzai, gal galit pasakyti, jūs vis tiek diskutavote frakcijoje, kažką kalbėjote, tai kodėl vis tik nebuvo nueita į tas diskusijas su žiniasklaidos ekspertais ir teisininkais tos srities?
R. Motuzas: Žinoma, turbūt ir šiandien mes girdėjome ir visada girdėjome, kad yra Kultūros komitetas, kuris galbūt nevisiškai panaudojo tuo laikotarpiu ir dabartiniu metu... Šiandien iš tiesų buvo įteikta Kultūros komiteto pirmininkui Seimo narių parašai dėl ekspertizės...
– Bet tai negaliojo, nes buvo skuba priimtas Seime.
R. Motuzas: Tai nežinau. Manau, kad reiktų dar, kad teisininkai pažiūrėtų. Aš manau, kad tai nekenkia vis tiek ir vienu, ir kitu metu konsultuotis ir aiškintis su kitu, bet aš norėčiau...
– Bet, pone Motuzai, o jūs nenusivylęs, pavyzdžiui, sakot, kad viskas jums atrodo kaip ir gerai, kaip ir patenkintas žurnalistais, bet jūsų kolegos sako, kad viskas blogai?
R. Motuzas: Galbūt asmeninis toks požiūris, nusivylęs ta prasme, kad aš jaučiu kažkokį lyg ir nesusikalbėjimą ir tai, kad skamba tas žodis, kad užvaldyti nori... Kita vertus, atrodo, tikrai niekas nenori užvaldyti ir tikrai yra ta pagarba ir žodžio laisvei, ir kita. Ir turbūt gal buvo tiesiog tame etape nesusikalbėjimas tarp Seimo narių ir protestuojančių žmonių, kur, sakykim, atrodo iš šalies, kad lyg ir hiperbolizuojama yra ta situacija, kad slaptas balsavimas iš tikrųjų nieko neduoda. Mes esame daug visi turbūt patyrę ir aš, kaip ambasadorius, ir Seimo komitetas...
– Tai, ponia Ulbinaite, trumpai, kuo slaptas balsavimas jums gali atrodyti blogai?
D. Ulbinaitė: Tai tiesiog slepiasi už slapto balsavimo. Kodėl negalima atvirai balsuoti ir pasakyti savo nuomonę, nes niekada nereikia bijoti pasakyti savo nuomonę. O čia ką kolega kalba apie kažkokį nesusikalbėjimą, tai ne nesusikalbėjimas čia. Čia buvo iš anksto gerai apgalvotas planas. Visi žinojo šiandien – socialdemokratai ir „Nemuno aušra“ – kas ką daro ir labai nuosekliai vykdė planą, kuris prasidėjo dar kažkada, kai tik buvo užsimota audituoti LRT. Ir nuo audito, prisiminkime, viskas prasidėjo. Prasidėjo nuo bandymų pamatuoti žurnalistų neutralumą ir dabar viskas išvirto jau į generalinio direktoriaus keitimą. Tai yra nuoseklus LRT užvaldymo planas, kurį vykdė, atrodė, kad Žemaitaitis, bet dabar vykdo jau ir socialdemokratai kartu su Žemaitaičiu.
– Labai jums abiem dėkoju.
