Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurios palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.
Šio projekto iniciatoriai – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji – nori sudaryti sąlygas atleisti LRT vadovą slaptu balsavimu, siūlo tai padaryti mažesne balsų dauguma ir remiasi dviem kriterijais: jei administracijos vadovas netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas ir jei taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.
POLITIKAI SIŪLO IŠ NAUJO LENGVINTI LRT GENERALINIO DIREKTORIAUS ATLEIDIMĄ:
- Balsavimas dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi būtų slaptas, o ne atviras, kaip yra dabar.
- Atleidimo nebereiktų motyvuoti viešuoju interesu, bet atleisti būtų galima, jei administracijos vadovas netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas arba LRT taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos.
- Atleidimui reiktų ne 8-ių balsų LRT taryboje iš 12, o užtektų 7-ių balsų. Didesnės kartelės reikalavimas atleidžiant generalinį direktorių galioja nuo 2000 metų.
Pateikimui pritarė 76, o prieš buvo 50 parlamentarų. Iškart po balsavimo konservatorius Audrius Petrošius pranešė, jog opozicija surinko parašus poveikio vertinimo išvadai gauti. Toks siūlymas leistų pasisakyti žiniasklaidos srities ekspertams. Demokratė Agnė Širinskienė pasiūlė skelbti šį teisės aktą svarstyti visuomenei.
Bet, kaip ir buvo prognozuota, socialdemokratai, konkrečiai buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, pasiūlė skubos tvarką įstatymo svarstymui. Tai užkerta kelią poveikio vertinimo išvadai gauti ir reiškia, kad valdantieji pataisas priims iki Kalėdų. Po šio pasiūlymo Seimo salėje skambėjo „Gėda, gėda!“
Prieš tai su žurnalistais prie Seimo posėdžių salės bendravęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė pats neketinantis siūlyti skubos tvarkos ir aiškino tikrai nežinantis, jog socialdemokratai, „nemuniečiai“ ir valstiečiai žalieji susitarė taikyti skubos tvarką. Tačiau apie tai žurnalistai jau žinojo dar trečiadienį vakare ir apie tai paskelbė viešai.
Socialdemokratai ir kiti valdantieji nepaisė fakto, kad opozicija pirmiau paprašė poveikio vertinimo, pritarė skubos procedūrai, todėl poveikio vertinimo nebus, ekspertai savo nuomonės pasakyti negalės.
Apskritai opozicija išsakė didžiulį nepasitenkinimą „Nemuno aušros“ deleguoto Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Raimondo Šukio pirmininkavimu. Pavyzdžiui, opozicija teigė, kad pirmininkas nesugebėjo paskelbti posėdžio pradžios ir registracijos. Tačiau į bet kokią pastabą buvo nereaguojama.
„Jūs nuolat žaginat statutą ir teršiate garbingą teisininko vardą“, – pasipiktino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Opozicija paskelbė, kad dėl procedūrinių pažeidimų kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes nėra aišku, ar posėdis, kur buvo svarstytos LRT įstatymo pataisos, buvo teisėtas, ar teisėtai posėdžiui pirmininkavęs R. Šukys pirmiau pasiūlė balsuoti dėl skubos tvarkos taikymo, o ne dėl poveikio vertinimo išvados, nors poveikio vertinimo išvados buvo paprašyta pirmiau. Galiausiai, opozicija paskelbė paliekanti posėdžių salę, mat niekaip nesugebėjo išprašyti valdančiųjų, kad būtų prašoma ekspertų išvadų.
Pasiūlė 3 dalykus, bet teisininkai turėjo pastabų
Valdantieji pristatė pataisas dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo, tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė atvirai pripažino, jog yra LRT fanė ir padėkojo už tai LRT tarybai, bet ne žurnalistams. Ji taip pat pripažino, kad pataisos yra skirtos atstatydinti šiuo metu pareigas einančią generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, nes ji neva vienintelė atsakinga už Valstybės kontrolės atlikto audito trūkumus, nors auditai tam ir skirti, kad nustatytų organizacijos veikimo trūkumus ir pateiktų rekomendacijas.
Įdomu tai, kad socialdemokratai iš viso siūlo keletą dalykų, bet juos argumentuoja skirtingai. Pavyzdžiu, sakoma, kad slaptas balsavimas parenkant ir atleidžiant LRT vadovą galiojo dvidešimt metų, todėl jis turi grįžti. Kita vertus, nors 2/3 daugumos reikalavimas atleidžiant vadovą galioja nuo 2000 metų, tačiau jį norima keisti į daugiau nei 1/2 daugumą.
„Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimais gali padaryti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą tarybos nariams, lemti, ar sprendimai būtų priimami ne pagal profesinę ir objektyvią nuomonę, o atsižvelgiant į išorinius ar politinius veiksnius. Viešojo transliuotojo vadovo skyrimas ar atleidimas yra itin svarbus sprendimas, todėl būtina užtikrinti, kad jis būtų priimamas laisvai, be jokios įtakos ar spaudimo“, – Seimo nariams pataisas pristatė socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
Socialdemokratas taip pat sakė, kad atleidimas negali būti grindžiamas viešuoju interesu, todėl esą šį pagrindą reikia išbraukti ir įrašyti, kad atleisti generalinį direktorių galima, jei administracijos vadovas netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas ir jei LRT taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Konservatorius Jurgis Razma stebėjosi, kaip prokurorai sugeba atskirti viešąjį interesą ir netgi inicijuoti bylas viešojo intereso vardan, atleidžiant LRT vadovą neva neįmanom pasiremti viešuoju interesu.
„Reikalavimas daugiau kaip pusės balsų yra proporcingas, jis leidžia tarybai realiai reaguoti, jeigu vadovas netinkamai vykdo savo pareigas, bet kartu apsaugo jį nuo nepagrįstų atleidimų“, – aiškino A. Radvilavičius.
Liberalų sąjūdžio parlamentaras Vitalijus Gailius juokaudamas teiravosi, ar projektą pristatęs A. Radvilavičius ištraukė blogą degtuką be galvutės. Greičiausiai, toks klausimas suformuluotas dėl to, kad projekto teikėjų buvo daug, o A. Radvilavičius iki šiol nebuvo niekaip susijęs su žiniasklaidos klausimais, nepriklauso Kultūros komitetui.
Tačiau Seimo teisės departamentas išsakė net keletą pastabų. Pasak Seimo teisininkų, LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindas nepasibaigus kadencijai – netinkamas funkcijų vykdymas – yra subjektyvus ir neapibrėžtas.
Be to, pasak Teisės departamento, didesnis reikalingų balsų kvorumas generalinio direktoriaus atleidimui labiau užtikrina ir vadovo veiklos nepriklausomumą. Palengvinus atleidimą būtų sumažinta apsauga nuo politinio nepastovumo.
Taip pat teisininkai nurodė, jog nelogiška LRT generalinį direktorių atleisti 7 balsais, o LRT etikos kontrolierių ir vidaus audito tarnybos vadovą – 8 balsais.
„Norite užvaldyti nacionalinį transliuotoją tam, kad jus gražiau ir simpatiškiau parodytų per televizorių. Tai pagrindinis argumentas šiam įstatymui priimti“, – piktinosi konservatorė Gintarė Skaistė.
„Iš esmės jūs sukuriat sąlygas kasmet įvykdyti elementarų balsavimą LRT taryboje ir generalinį direktorių tiesiog atleisti tuo pretekstu, kad nepabalsuos už metinę ataskaitą. Tai absurdas“, – pažymėjo liberalas Simonas Kairys.
Valdantieji nuolat kartojo, kad savo pataisas derino su žiniasklaidos atstovais, bet klausiami negalėjo įvardinti, su kuriais. A. Radvilavičius tik patikino, kad tai nebuvo jau kartą teistas Antanas Kandrotas-Celofanas, bet su kuo konkrečiai derinta, atsakyti negalėjo.
Demokratė A. Širinskienė taip pat klausė, kodėl LRT direktorius bus atleidžiamas paprasčiau nei etikos kontrolierius ir vidaus audito skyriaus vadovas. Socialdemokratas A. Radvilavičius svarstė, kad jeigu ką, bus galima palengvinti ir etikos kontrolieriaus bei vidaus audito tarnybos atleidimo palengvinimą.
A. Radvilavičius siekė parodyti, kad įstatymas keičiamas, nes ankstesnė valdžia jį irgi neva keitė buldozeriu, bet tai paneigė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, paaiškinusi, kad 2024 metais įstatymas buvo keičiamas ne skubos tvarka: jis pateiktas kovo mėnesį, priimtas gegužės mėnesį, o įsigaliojo nuo rugsėjo mėnesio.
Visas posėdis buvo labai karštas, nes valdantieji norėjo kuo greičiau viską patvirtinti, o opozicija priešinosi ir teigė, kad tai nėra demokratiška.
Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai mano, jog lengvesnis LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra skirtas vienam asmeniui atleisti ir sudarys sąlygas paskirti valdančiajai daugumai priimtiną vadovą, kuris galimai pakeis redakcijos politiką bei pataikaus valdantiesiems. Taip pat gali kilti grėsmė, kad kiekviena nauja valdžia norės turėti sau palankų LRT generalinį direktorių.
Kaip žinoma, gruodžio 9 dieną daugiatūkstantinė minia prie Seimo prašė Seimo atmesti labai panašias LRT įstatymo pataisas, o civilizuotai diskutuoti su žiniasklaidos atstovais apie būtinas pataisas, tarp jų ir LRT tarybos depolitizavimą. Skirtingais duomenimis, proteste galėjo būti nuo 10 iki 40 tūkst. žmonių. 40 tūkst. vertinimą pateikė ryšių operatoriai, kurie vertino mobiliųjų įrenginių prisijungimus konkrečioje vietoje.
