Praėjusį penktadienį visuomeninės žiniasklaidos organizacijos iš visos Vidurio ir Rytų Europos nusiuntė bendrą atvirą laišką Seimui ir kitoms institucijoms. Laiške visuomeniniai transliuotojai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl inicijuojamų įstatymo projektų, kurie galėtų pakenkti LRT nepriklausomumui ir stabiliam finansavimui.
Laiške, skirtame Seimo pirmininkui, Seimo komitetams, premjerei ir prezidento kanceliarijai, pabrėžiama, kad šiuo metu svarstomi pakeitimai stipriai susilpnintų LRT valdymo garantijas, apsaugančias LRT nuo politinio kišimosi.
Laišką pasirašė EBU Vidurio ir Rytų Europos grupės nariai, atstovaujantys 27 visuomeniniams transliuotojams visame regione.
Atvirame laiške Vidurio ir Rytų Europos visuomeniniai transliuotojai pažymi, kad inicijuojami pokyčiai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės akte nustatytoms apsaugos priemonėms, pagal kurias visuomeninės žiniasklaidos vadovų skyrimo ir atleidimo procedūros turi užtikrinti nepriklausomumą ir apimti aiškias apsaugos priemones nuo nederamos įtakos.
Savo laiške organizacijos taip pat pabrėžia, kad LRT yra plačiai pripažįstama kaip viena iš stipriausių ir patikimiausių visuomeninės žiniasklaidos organizacijų regione: „LRT nepriklausomumo pažeidimas ne tik pakenktų Lietuvos visuomenei, bet ir susilpnintų žiniasklaidos laisvės standartus visoje Vidurio ir Rytų Europoje, kai didėja dezinformacija, užsienio šalių kišimasis ir politinė poliarizacija.“
Visuomeninius transliuotojus vienijanti bendruomenė Seimą ragina atmesti siūlomus pakeitimus ir užtikrinti stabilų, nuspėjamą ir adekvatų LRT finansavimą pagal Europos žiniasklaidos laisvės akto įsipareigojimus, taip pat – išlaikyti Lietuvos, kaip demokratijos lyderės, įsipareigojusios pliuralizmui ir teisinei valstybei, reputaciją.
„Mes visiškai remiame LRT ir esame įsitikinę, kad Lietuva ir toliau laikysis aukštų demokratijos standartų, dėl kurių ji yra plačiai gerbiama“, – rašoma atvirame laiške.
LRT.lt primena, kad valdančiųjų balsais po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuris siūlo atsisakyti aspekto dėl viešojo intereso gynimo – tai reiškia, taryba galėtų išreikšti nepasitikėjimą LRT vadovu nesant viešojo intereso. Balsavimas dėl LRT vadovo atleidimo būtų slaptas, o jo atleidimui užtektų nebe dviejų trečdalių tarybos narių, o pusės – šešių iš dvylikos.
Įvairios Lietuvos ir tarptautinės organizacijos įspėja, kad tai – atviras politikų bandymas užvaldyti LRT ir kontroliuoti visuomeninį transliuotoją.
Taip pat skaitykite
Savo ruožtu socialdemokratų partijos frakcija šį trečiadienį registravo naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektą dėl įstaigos vadovo atleidimo tvarkos.
Pataisose numatyta, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Taip pat siūloma nustatyti, kad generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Projektą pasirašė visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai.
Žurnalistų profesionalų asociacijos teigimu, šis siūlymas, kaip ir ankstesnis, kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. Be to, jis neaptartas su žurnalistų bendruomene.
Pati LRT taip pat teigia, kad pataisos skubotos ir registruotos be diskusijų su transliuotoju.
„Naujos pataisos įregistruotos skubotai ir be diskusijų su LRT, akivaizdu, kad jos lengvina generalinio direktoriaus atleidimą. LRT jau ne kartą pabrėžė, kad yra atvira pokyčiams, jei apie juos išsamiai diskutuojama – tokie klausimai privalo būti svarstomi įtraukiant tiek LRT, tiek žurnalistus, tiek kitus ekspertus, kurie galėtų įvertinti ir atitikimą Europos žiniasklaidos laisvės aktui“, – BNS perduotame komentare teigia nacionalinis transliuotojas.
„Skubiai ir be išsamaus aptarimo su profesionalų bendruomene, tokie sprendimai gali kelti grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“, – priduria LRT.
