Seimui pateiktos įstatymo pataisos, kurios palengvina LRT vadovo atleidimą. Parlamentarai ketvirtadienį nutarė 3 metams įšaldyti LRT biudžetą, o vėliau jį mažinti. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė dėl šių pataisų žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Buvęs šio teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad toks kreipimasis būtinas. Pasak jo, Lietuvos europarlamentarai dėl to ruošiasi kreiptis į Europos Komisiją.
Pasak D. Žalimo, kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl LRT biudžeto įšaldymo ir finansavimo dar neįmanomas, tačiau kai prezidentas šį įstatymą pasirašys, galima bus imtis atitinkamų veiksmų.
„Netikiu, kad prezidentas tai vetuotų. Matau pagal jo elgseną, jog nėra jokių indikacijų, kad jis gintų Konstituciją. Tai yra dar vienas apmaudus momentas šioje istorijoje, kad prezidentas, kuris turi būti nešališkas, visiems teisingas, turi ginti Konstituciją, jis tyli. Tai ne šiaip eilinis Konstitucijos pažeidimas. Kuomet kalbama apie žiniasklaidos laisvės pažeidimą, apie nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo pažeidimą, tai yra tie stulpai, ant kurių stovi visa pliuralistinė demokratija“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sako europarlamentaras.
Pašnekovo teigimu, prezidentas galėtų vetuoti tokį įstatymą, kadangi jis kertasi su Konstitucija.
„Iš 2022 m. lapkričio 3 d., jei kalbame apie finansavimą, Konstitucinis Teismo nutarimas aiškiai pasako, kad LRT finansavimo mechanizmas turi būti toks, kad nesuteiktų galimybių Seimui naudoti savo diskrecijos tvirtinant biudžetą kaip politinio spaudimo priemonę LRT. Dabar turime patvirtintą įstatymą, kad įšaldomas įstatymas, o faktiškai tai reiškia finansavimo sumažinimą. (...) Akivaizdu, kad už to slepiasi politinės priežastys. To netgi nebijo atvirai deklaruoti įstatymo sumanytojai“, – situaciją vertina buvęs KT pirmininkas.
D. Žalimas sako, kad pirmadienį su šešiais europarlamentarais iš 11 planuoja kreiptis laišku į Europos Komisiją, ką yra padarę žurnalistai, tačiau į visą situaciją bus žvelgiama plačiau.
„Mes paimsim ir įstatymą dėl finansavimo – ne tik dėl LRT vadovo tvarkos supaprastinimo. Ir apskritai visą kontekstą, nes yra daugybė užsakytų patikrinimų, auditas, ko pagal Konstituciją negali būti, turiu minty pono Skardžiaus išsiknisinėjimus papildomai. Prašysim galbūt platesnį priemonių spektrą taikyti – ne tik stebėseną, bet ir aktyvesnį reagavimą, vertinimą teisės viršenybės kontekste“, – tikina jis.
Buvęs KT pirmininkas taip pat akcentuoja, kad yra svarstoma kreiptis ir į Venecijos komisiją.
„Svarstome ir šią galimybę. Per 35 metus nei karto nebuvo, kad Lietuvos įstatymai būtų vertinami Venecijos komisijoje, nes sugebėdavome patys sutvarkyti. Akivaizdu, kad atėjome iki tos stadijos, kuomet reikia išorinio įsikišimo“, – teigia pašnekovas.
