Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva sieks Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtinti naują sankcijų Baltarusijai pagrindą – hibridines ir kombinuotas atakas, taip pat bandys įtvirtinti sankcijas Baltarusijos aviacijai, riboti azoto trąšas, drausti teikti teisines, audito ir kitas paslaugas Baltarusijos įmonėms.
Kaip žinoma, pastaruoju metu iš Baltarusijos į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją gana dideliais kiekiais leidžiami kontrabandininkų naudojami meteorologiniai balionai, gabenantys kontrabandinius rūkalus. Lietuvos atveju tai tapo didele problema, nes balionai dažnai krypsta į Vilniaus oro uosto pusę, o tai trikdo civilinę aviaciją, atšaukiami skrydžiai, sutrinka visas oro eismas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad kontrabandinių balionų leidimas per sieną yra susijęs su hibridiniais Baltarusijos veiksmais.
„Mes matome vis daugiau hibridinio karo apraiškų. Žinoma, kaip organizuojama sienos apsauga Baltarusijoje: kai 5 km pasienio ruože net pelė negali prabėgti be pasieniečių žinios ir leidimo. Tai tie visi veiksmai, kurie atliekami prie pat sienos ar pasienio ruože, arba yra toleruojami, arba organizuojami, kaip kad buvo su neteisėta migracija“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
Šiuo klausimu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijų frakcijos pasikvietė užsienio reikalų ministrą K. Budrį, vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių ir susisiekimo ministrą Jurą Taminską.
„Konkrečiai ko mes siekiame iš Europos Komisijos? Kad būtų parengtas sankcijų paketas ir pateiktas Tarybos tvirtinimui, kuris apimtų kelis dalykus. Mes savo siūlymą išsiuntėme Europos Komisijai ir Europos Vadovų tarybai dar spalio 28 dieną. Pirmas dalykas, kad atsirastų Baltarusijos sankcijų režime naujas kriterijus, kokiu pagrindu Europos sąjunga įveda sankcijas Baltarusijai. Mes siekiame, kad ten atsirastų hibridinės veiklos ir keliamos hibridinės grėsmės. Šiuo metu tokio kriterijaus Europos Sąjunga neturi“, – teigė K. Budrys.
Šiuo metu sankcijos taikomos dėl žmogaus teisių pažeidimų, Baltarusijos pagalbos Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir dėl prievartinio civilinio orlaivio „Ryanair“ nutupdymo Minske.
„Turint tą kriterijų, apie kokius sektorius kalbama? Tai, pirma, kalbama apie aviacijos sektorių, ten ribojimų išplėtimas. Dabar, kaip žinia, Baltarusijos orlaiviai negali skraidyti Europos Sąjungos erdvėje, bet ne Baltarusijoje registruoti gali. Mes norime, kad [sankcijos] būtų ir ne Baltarusijoje registruotiems, bet būtų apriboti ir Baltarusijos asmenims nuosavybės teise priklausantys orlaiviai. Kitas dalykas (čia nebaigti namų darbai) – tai importo apribojimai azoto trąšoms. Kalio trąšoms, kaip žinia, sektorinės sankcijos taikomos nuo 2021 metų po „Ryanair“ nutupdymo. Azoto trąšos ten nėra įtrauktos, bet manome, kad turėtų būti įtrauktos. Rapsų aliejus, druskos, kitos produktų grupės...“, – susitikime pasakojo K. Budrys.
„Tada draudimas investuoti į Baltarusijos laisvąsias ekonomines zonas. Paslaugų teikimas Baltarusijos įmonėms – šita svarbi yra sritis. Europos Sąjungos įmonės teikia teisines paslaugas, audito paslaugas, IT konsultavimą, dirbtinio intelekto ir kitas paslaugas. Norime, kad visos jos būtų uždraustos Europos Sąjungos sankcijomis. Įskaitant ir turizmo paslaugas, kaip tai beskambėtų šitame geopolitiniame kontekste. Taip pat kalbama apie draudimus Baltarusijos piliečiams eiti tam tikras pareigas. Ir dar yra ir finansinis sektorius. Šios sankcijos turėtų būti siejamos su vykdomomis hibridinėmis veikomis prieš Europos Sąjungą“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys taip pat teigia aktyviai dirbantis su JAV bei kaimyninėmis šalimis – Latvija ir Lenkija. Jis teigia, kad Baltarusijos hibridinės atakos klausimas keltas susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio bei specialiuoju JAV pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Cole.
Šiuo atveju Lietuva turi dvi problemas – kontrabandinius balionus, kurie trikdo civilinės aviacijos eismą Vilniaus oro uoste, ir Baltarusijoje esančius vilkikus, kurie ten įstrigo Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, bet nebuvo išleisti net ir sieną atidarius.
Ministras dar sako, kad lapkričio pradžioje Lietuva paprašė NATO atsiųsti paramos grupę dėl patiriamos hibridinės atakos. Sprendimas turėtų būti artimiausiu metu.
Be kita ko, K. Budrys sako, jog Lietuva turi ne vieną, ne du ir ne tris komunikacijos kanalus su Baltarusija. Vienais atvejais Baltarusijos informavimas vyksta per notas – jų iš viso Baltarusijai įteiktos aštuonios. Kitas kanalas yra per pasieniečius, bet tai žemas lygmuo. Ministras teigė nenorintis detalizuoti viešai apie kitus komunikacijos kanalus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas suabejojo, ar tikrai Lietuva sugeba suburti Latviją ir Lenkiją bendriems veiksmams, nes solidari žinutė socialiniame tinkle X yra viena, o bendras sienos uždarymas – visai kas kita.
„Kai mes eisime į kokį nors spaudimą Aliaksandro Lukašenkos režimui, mes eisim vieni ar eisime kartu su lenkais, kartu su latviais. Ir tos sankcijos, kurias išrašėte gražiai, kada jų galima tikėtis iš Europos Sąjungos?“ – klausė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad amerikiečiai šiuo metu į santykius su Baltarusija žvelgia kiek kitaip, todėl ministras turėtų įvertinti realybę ant žemės.
Ministras sako, kad paprastai sankcijos įsigalioja ir gali būti priimamos per maždaug mėnesį, bet nesiėmė spekuliuoti, kada tai įvyktų šiuo metu, jeigu bus sutarimas europiniu lygmeniu. Pasak jo, sankcijų mechanizmas turi būti sutvarkytas smulkmeniškai, nes tai paprastai skundžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
„Jūs nemobilizuojat paramos valstybei“, – reziumavo L. Kasčiūnas.
„Nesutinku su jūsų vertinimu, kad esame vienui vieni palikti ir kad niekas neveikia“, – jam atkirto K. Budrys.
