Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvai susigrąžinus Baltarusijoje įstrigusius daugiau nei tūkstantį vilkikų reikės diskutuoti, kaip mažinti šio verslo priklausomybę nuo valstybių, kurios gali šantažuoti Lietuvą ar daryti jai politinį spaudimą.
„Vertinant Lietuvos ir Europos ekonominį saugumą – o mes ypač pasisakom už Europos ekonominį saugumą – tai reiškia pažeidimų minimizavimą, kad jų būtų kuo mažiau. Kad kuo mažiau būdų turėtų priešininkas mus paveikti ekonomiškai, ypač šantažuoti“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė K. Budrys.
„Lietuva padarys viską dėl savo įmonių ir jų turto, ypač kai kalbame apie tokį grubų užgrobimą“, – pridūrė jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Baltarusijoje strigusioms transporto priemonėm grįžus bus sprendžiama, kokios yra leistinos Lietuvos priklausomybės ir kiek ji sau leis būti šantažuojama.
„Šiandien (Minskas – BNS) nori politinių derybų. Tuoj artėja vasario mėnuo, kai reikės pratęsti sankcijas Baltarusijai – gal vėl kokį turtą užgrobs ir sakys „gal jūs vetuokite tą sankcijų pratęsimą“ ir panašiai“, – aiškino K. Budrys.
JAV sankcijos didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8 dieną, tačiau trąšos per Lietuvą važiavo iki 2022-ųjų vasario 1 dienos, kai Lietuva sustabdė jų tranzitą per šalies teritoriją Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„Šiandien (Minskas – BNS) nori politinių derybų. Tuoj artėja vasario mėnuo, kai reikės pratęsti sankcijas Baltarusijai – gal vėl kokį turtą užgrobs ir sakys „gal jūs vetuokite tą sankcijų pratęsimą“ ir panašiai“, – aiškino K. Budrys.
Pasak K. Budrio, Lietuva atsisakė priklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikoje, nors Minskas „irgi šantažavo kainomis, sąlygomis“, todėl šalis negali leistis būti pažeidžiama ir transporto sektoriuje.
Ministro teigimu, svarbu, kad sprendžiant šią problemą valdžios atstovai kalbasi su vežėjais, tačiau esminis klausimas dėl Lietuvos laikysenos išlieka.
„Turtas – taip, jisai yra svarbus (...) Bet mes tą turtą įsivertinę sau turim atsakyti į tą klausimą, kiek Lietuvos stuburo kietumas yra vertas, jeigu mus bando per tai nulaužinėti?“ – tikino K. Budrys.
BNS rašė, kad Nacionalinio saugumo komisija ketvirtadienį rinksis svarstyti tolesnių būdų spręsti susidariusią situaciją dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų specialiose Baltarusijos aikštelėse.
Savo ruožtu Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ neatmeta galimybės, kad vežėjai protestuos reikalaudami konkretaus Vilniaus plano, kaip skubiai spręsti problemą.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.
Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.
Budrys: Baltarusija siekia konsultacijų URM lygiu norėdama nulaužti ES politiką
K. Budrys sako, kad Baltarusija siekia konsultacijų Užsienio reikalų ministerijų (URM) lygiu, nes tai praskintų Minskui kelią iš tarptautinės politikos izoliacijos, režimas siekia ir sankcijų panaikinimo.
„Baltarusijos siekiai yra numanomi, kai kurie labai konkretūs ir žinomi, nes matėme tuos siekius iškeltus pokalbiuose su JAV“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Pirmas uždavinys – pakeisti, sakant tiesmukai, nulaužti Europos Sąjungos politiką, kurios ji laikosi Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, tai yra tarptautinės izoliacijos politika ir nesikalbėjimo su režimu politika“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Budrio, Bendrija tokios politikos laikosi dėl 2020 metais vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje, masinių žmogaus teisių pažeidimų, pagalbos Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje.
„Vien jau tai, kad išeini politiniu-diplomatiniu lygiu kalbėtis, reiškia, kad tas žingsnis jau žengtas, paskui jį ateina visi kiti žingsniai – tiek dėl Baltarusijos vietos tarptautinėse organizacijose, tiek dėl įvairių susitarimų tolesnio likimo, tiek bendrai dėl Baltarusijos vietos pasaulyje“, – sakė ministras.
„Jau matome, kaip (Aliaksandras – BNS) Lukašenka sėkmingai išnaudoja jau vykstančius pokalbius su JAV administracija“, – teigė jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Minskas siekia, kad būtų panaikintos ir europinės sankcijos, kurios „ekonomiškai ir finansiškai jiems labai skausmingos“.
„Dėl to pasirinko Lietuvą kaip taikinį, bet nemanau, kad tai vien apie Lietuvą klausimas, tai ES klausimas“, – sakė K. Budrys.
„(Baltarusija – BNS) bando šantažu, tokiu brutaliu banditišku, bando tą mūsų nuostatą ir politiką pakeisti“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, Lietuva ir taip turi „ne vieną, ne du ir ne tris“ kanalus, kuriais su Minsku apsikeičiama pozicijomis.
Ministro teigimu, kelios ES šalys turi „vieną ar kitą kontaktą“ su Minsku, peržiūri savo politiką, tačiau jos nėra „toje pačioje stovykloje“ su Lietuva, kalbant kaip matoma Europos saugumo architektūrą.
„Aš išvis nežinau, kaip mes vis dar vienoje valtyje esame su tomis šalimis. Bet iš Lietuvos pusės toks pozicijos pasikeitimas, išėjimas į kontaktą, būtų labai didelis posūkis“, – sakė K. Budrys.
„Išjudini vieną akmenuką, tada judini visą domino“, – teigė ministras.
Anot jo, Lietuva šalies viduje turėtų turėti vieningą poziciją Minsko atžvilgiu, tačiau ministras pastebi skaldymosi, o tokie signalai eina ir iš valdančiosios koalicijos partnerių.
„Taip, ir tai, kad pirmas, kas sureaguoja į įvairiausias siunčiamas žinias iš Baltarusijos režimo, suprantama, kad ir tokiais provokatyviais tikslais, neva su draugiška intonacija, ir tai, kad mes iš karto reaguojame ir viduje sukeliame įtampą ir lūkestį, žinoma, kad tai nepadeda“, – kalbėjo K. Budrys.
„Mūsų nuoseklumas ir vieninga laikysena labai svarbi“, – pridūrė jis.
Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus su Baltarusija ir užsienio reikalų ministro veiksmus ne kartą kritikavo valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuvai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, o šiai neišleidžiant Lietuvos vilkikų iš šalies, Minskas siekia konsultacijų užsienio reikalų ministrų lygiu.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36 tūkst. keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.
Tikisi, kad po taikos plano derybų JAV požiūris į Rusiją taps kietesnis
JAV siūlant planą kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako besitikintis, kad derybų metu Vašingtono požiūris į Maskvą taps kietesnis.
„Turbūt dar kartą buvo įsitikinta, su kokiu užsienio veikėju, tarptautinių santykių veikėju yra turima reikalų. Aš kalbu apie Rusiją. Mes tuos terminus galime nustatyti, (...) bet labai svarbu jų laikytis, kas įvyksta, jeigu netenkina to termino. (...) būtina numatyti tada tam tikrą sankciją, baudą, kažkokias tai pasekmes, jeigu to termino yra nesilaikoma. Ne Ukrainą čia reikia spausti, Rusiją spausti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Aš labai tikiuosi, kad JAV administracijos požiūris dar labiau sukietės Rusijos atžvilgiu po šitų pastangų. O iš Ukrainos pusės matome, kad tikrai ir delegacija tinkama ir stipri buvo surinkta, ir pastangos parodyti lankstumą buvo didelės. Aš to dar kartą pabrėšiu – labai norėčiau matyti tai iš Rusijos pusės“, – teigė jis.
Jis pabrėžia, kad jei derybose dėl taikos Rusijai bus leista bent minimaliai perbraižyti Ukrainos sienas, pasak jo, agresorė anksčiau ar vėliau tą patį padarys ir su Lietuvos teritorija.
„Jeigu mes bent kokia, mažiausia forma leisime perpaišyti sienas, tai ateis ir pas mus su flomasteriu ir žemėlapiu, o po to su tankais perpaišyti sienų. Negalima leisti nei de jure, nei de facto kokių nors legitimizavimų okupuotų teritorijų. Tai šie principai yra labai svarbūs“, – teigė K. Budrys.
Todėl, pasak jo, derybose dėl sąžiningos taikos Ukrainoje labai svarbu pasinaudoti turimais svertais.
„Labai sunkiai suprantamos šiandieninio pasaulio taisyklės – jos yra pakankamai grubios ir tiesmukos. Tai arba tu turi svertus ir įrankius, ką padėti ant stalo, kuo pagrasinti, ką duoti arba neduoti, arba tu neturi. Bet tada tu nesiskųsk, kad tu nesi prie to stalo“, – sakė ministras.
Susitikimas vyko JAV prezidentui Donaldui Trumpui antradienį pareiškus, kad Vašingtonas yra „labai arti“ susitarimo su Ukraina ir Rusija, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį jų karą, sudarymo.
Kiek anksčiau vienas JAV pareigūnas amerikiečių televizijai „ABC News“ pranešė, kad Ukrainos delegacija susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo taikos susitarimo sąlygų.
Pradinis planas, patvirtintas D. Trumpo, sulaukė gausios ukrainiečių ir Europos kritikos dėl tam tikrų reikalavimų palankumo Maskvai, įskaitant kariuomenės sumažinimą ir dalies teritorijų atsisakymą.
Savaitgalį vykusiose skubiose derybose buvo parengta atnaujinta 28 punktų JAV plano Ukrainai versija, kuria siekiama „visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą“.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.
