Dalis Varėnos kaimų gyventojų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neturi galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu. Sudėtinga išsikviesti specialiąsias tarnybas. Ryšių reguliavimo tarnyba tikina, kad per kelerius metus padėtis pasikeis.
Kašėtų kaimo gyventoja Nijolė su mobiliojo ryšio trikdžiais susiduria kasdien. Ji, kaip ir kiti gyventojai keitė ir mobiliojo ryšio operatorius, tačiau situacija tokia pati.
Gyventoja sako – norint be trukdžių pasikalbėti, tenka lipti ant kalno, nors ir ten ne visada nusišypso laimė. Dažnai įsijungia baltarusiškas mobilusis ryšys.
„Kaimynas važiuoja į kitą pusę Ūlos su mašina, turi savo ten vietelę, medelį, krūmelį prie kurio randa ryšį, tai taip visi ir darom“, – pasakoja moteris
Užsisakius siuntą, taip pat problema – ją atvežus, neveikiant mobiliajam ryšiui, nėra galimybės pasirašyti. Be mobiliojo ryšio gyvena dalis Lynežerio gyventojų. Kaimo seniūnaitė Ona mobiliojo ryšio telefono net neturi, pasitiki tik laidiniu.
Nesant mobiliojo ryšio, net ir greitosios neišsikviesi, sako seniūnaitė.
„Atneša paštininkas pensijas, o mes negalim susimokėti jokių mokesčių“, – skundžiasi Ona.
Prie pat Baltarusijos, Katroje gyvenanti Zinaida rodo seną penkiolikos metų mobiliojo ryšio telefoną. Sako, jungiasi baltarusiškas ryšys, bet kartais pavyksta prisijungti ir prie lietuviško. Neatsisakė ir laidinio telefono.
„Iš tų modernių telefonų sunku prisiskambinti, dažniausiai tenka vykti iki Šumų kaimo, ten ryšys yra“, – sako vietos gyventoja.
Pasak Kaniavos seniūnės Inos Špakauskienės, vargsta ir socialinės darbuotojos, atvykusios pas gyventojus, negali naudotis programomis.
„Nėra ryšio, paprasčiausiai viskas pildoma rankiniu būdu, atvažiuoja į seniūniją, vėl turi viską suvesti į kompiuterį – dvigubas darbas“, – teigia ji.
Pasak Varėnos savivaldybės vadovų, problema žinoma, tačiau tik kartą susitarta su Ryšių reguliavimo tarnyba, kai pastatytas bokštas Krūminiuose. Savivaldybė imasi iniciatyvos, kad bent specialiosios tarnybos neliktų be ryšio.
„Mūsų priešgaisrinėje [tarnyboje] jie turi radijo ryšį, stoteles, mes, Panočiuose, esam pastatę netgi stiprintuvą, kad sustiprintume ryšį“, – pasakoja Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Ryšių reguliavimo tarnyba aiškina, kad stabilumą privalo užtikrinti mobiliojo ryšio operatoriai. Išduodant radijo dažnio juostas, operatoriams numatyti įpareigojimai.
„Iki 2027 metų galo tie operatoriai, kurie laimės tas licencijas, privalės užtikrinti mobilųjį ryšį <...> visais adresais, kurie yra nutolę ne toliau nei 0,5 kilometro vienas nuo kito“, – nurodo tarnybos atstovas Virgilijus Stundžia.
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos atstovo, iki 2031-ųjų mobilusis ryšys turėtų būti užtikrintas ir atokiausiose vietovėse.
