Šiaulių politikai pagaliau apsisprendė iškelti sovietų karių palaikus iš miesto centro. Propagandos tikslais įrengtą amžinojo poilsio vietą Šiaulių katedros pašonėje pakeis skveras.
Sulaukusi visų įmanomų suderinimų Šiaulių miesto taryba lapkričio 6-ąją balsų dauguma – 26 iš 28 politikų balsavo „už“ – pritarė šios daug aistrų kėlusios vietos sutvarkymui pagal architekto Vytenio Rudoko parengtą projektą.
Palaikų perkėlimą į miesto pakraštyje esančias kapines žadama pradėti dar šį mėnesį. Išlaidas – apie 55 tūkstančius eurų – apmokės kitų metų biudžete tai numačiusi Kultūros ministerija.
Tikėtina, kad žiema privers daryti pertrauką, tad galutiniai ši erdvė bus baigta sutvarkyti kitąmet.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiaulių politikai apsisprendė dėl 52 sovietų karių palaikų perkėlimo iš miesto centro į pakraštyje esančias kapines.
- Iškelti ideologiniais ir propagandiniais tikslais įrengtas kapines buvo galima seniai, bet ši erdvė buvo išbraukta iš Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto.
- Dauguma apklausos dalyvių už kapaviečių perkėlimą, bet miesto valdžia laukė, kol bus pataisyti teisės aktai.
- Mitą apie Šiaulių išvadavimą paneigė patys sovietai: aviacijos maršalas I. Pstygo paatviravo, kodėl miestas virto griuvėsiais.
Minėjo „milžinišką klaidą“
Tarp Šiaulių katedros ir Savivaldybės esančią erdvę buvo galima sutvarkyti seniai, bet vietos politikai vis rasdavo priežasčių neliesti propagandinio svetimkūnio.
Vienas aktyviausių buvo Šiaulių meras Artūras Visockas, kritikavęs centrinę valdžią, kad teisiškai nepriekaištingam iškėlimui trūksta įstatyminių aktų, aiškių mechanizmų.
Tiesa, esantys teisės aktai kitoms savivaldybėms nekliudė: pavyzdžiui, Pasvalio rajone sėkmingai buvo iškeltos tokios kapinės iš Pumpėnų miestelio centro. Jokių teisinių pasekmių tai pasvaliečiams nesukėlė.
Šiaulių meras A. Visockas per Tarybos posėdį ketvirtadienį vėl kartojo, kad „visi melavo iš eilės“, kad galėjo būti padaryta milžiniška politinė klaida, „kainavusi net Lietuvai“.
Politikams trūko valios
Siūlymų palaikus iš triukšmingo centro perkelti į ramesnę vietą veikiančias kapines būta ne vieno. Prieš dešimtmetį tai siūlė ir Prisikėlimo aikštės rekonstrukciją rengęs architektas Vytenis Rudokas.
Profesionalo siūlymas buvo atmestas, o Kultūros vertybių registre esanti sovietų karių palaidojimo vieta išimta iš aikštės rekonstrukcijos projekto ir tvarkyta vėliau.
Pagal atskirą projektą buvo atsisakyta pompastiško obelisko, o antkapinės plokštės paguldytos. Tiesa, tai nenumalšino aistrų.
Sukritikavo opozicijos atstovą
Šis klausimas vėl iškilo, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė ir pradėjo neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Tada Lietuvoje suskubta valytis nuo sovietų propagandinių elementų.
Šiauliai irgi galėjo pasekti Pasvalio pavyzdžiu, nes opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas parengė analogišką sprendimo projektą. Tačiau jis buvo valdančiosios daugumos sukritikuotas ir atmestas.
Nepadėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės surengta gyventojų apklausa, kurioje iš 1538 dalyvių beveik 82 proc. pasisakė už palaikų perkėlimą.
„Išvaduotojai“ sugriovė Šiaulius
Po II pasaulinio karo sovietų valdžia visur bruko mitą apie gyvybę paaukojusius išlaisvintojus. Ne išimtis buvo ir Šiauliai – čia buvo pasakojama apie 52 išvaduojant miestą žuvusius didvyrius.
Šį mitą paneigia istoriniai faktai, patvirtinantys, jog nemaža dalis žuvo po to, kai nacių pajėgos paliko Šiaulius. Tokį patį liudijimą iš gyvo liudytojo girdėjo ir architektas V. Rudokas, kuriam garbaus amžiaus šiaulietis pasakojo, jog suirusius palaikus po karo iš apylinkių suvežė sovietų valdžios spiritu paskatinti vietiniai.
Išvaduotojų mitą griauna net ir patys sovietų veteranai. Pavyzdžiui, aviacijos maršalas Ivanas Pstygo rusų žurnalistui papasakojo, kad Šiaulių išvadavimas jam buvo bene įsimintiniausias karo nutikimas.
Pasak maršalo, 1944 m. liepą vokiečiai atsitraukė be mūšio ir įsitvirtino užmiestyje esančiose aukštumose, bet mieste paliko dideles spirito atsargas.
Jas radę sovietų kariai atšventė taip, kad naktį grįžę vokiečiai juos girtus paėmė į nelaisvę. Apie prarastą Lietuvos miestą iš generolo Ivano Bagramiano išgirdęs Josifas Stalinas liepė per 3 valandas atsiimti Šiaulius ir pagrasino, jog „tėvynė nepamirš“.
Vienintelį kartą per šį karą sovietai pasitelkė visas tris aviacijos armijas, o Šiaulius bombardavo 5 ešalonais. Todėl miestas „išvaduotas“ buvo per pusantros valandos – liko tik griuvėsiai.
