Nors kultūros ministro nėra daugiau nei mėnesį, premjerė Inga Ruginienė ir laikinai kultūros ministro pareigas einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nusprendė pirmiau paskirti ne ministrą, o tris viceministrus: socialdemokratę Anną Kuznecovienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotą Renatą Kurmin ir esą nepriklausomą viceministrą, prodiuserį ir režisierių Aleksandrą Broką.
Taip greičiausiai daroma siekiant stabiliai patvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetą, o jau tuomet skirti dėmesį Kultūros ministerijai, nes tai gali destabilizuoti valdančiąją koaliciją.
Kaip žinoma, Kultūros ministerija pagal paskutinį koalicijos susitarimą turėjo priklausyti „Nemuno aušrai“, bet jos deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius tedirbo savaitę – susikompromitavo paslėpdamas Ukrainos vėliavas, negebėdamas atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas, taip pat nepasirodė adekvačiai prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje turėjo prisistatyti visuomenei.
Gali būti susijęs su Žemaitaičiu?
Dabar, paskyrus viceministrus, kyla įtarimų, kad viceministras A. Brokas visai nėra nepriklausomas, o veikiau susijęs su „Nemuno aušra“ arba jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu ir jo protežė I. Adomavičiumi.
Pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis sako, kad visi viceministrai yra tie, kurie turėjo dirbti ir ministru dirbant I. Adomavičiui. Vadinasi, būtų labai natūralu, jeigu trys viceministrai priklausytų trims valdančiąją koaliciją sudarančioms frakcijoms: socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
„Du viceministrai turėjo pradėti darbą prie ministro I. Adomavičiaus. Tuo metu buvo užprašyta ir jau buvo parengti dokumentai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Vienas viceministras, kuris irgi turėjo pradėti, buvo tik įvykęs pokalbis, bet dokumentai nebuvo užpildyti. Tai ta komanda, kuri ir buvo tuo metu, aš žadėjau, kad viceministrų komanda bus iš skirtingų sričių, iš skirtingų specialistų, tai tie viceministrai ir pradėjo darbą. Jie negalėjo pradėti anksčiau dėl Vyriausybės įstatymo, dėl procedūrinių dalykų, kai numatytas 90 dienų terminas [iš tiesų 30 dienų]. Tai, tam terminui 30 dienų suėjus, šiandieną tie viceministrai ir pradėjo darbą tie, kurie ir buvo numatyti, arba tie, su kuriais ir buvo kalbėta“, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Vyriausybės įstatyme numatyta, kad nesamą ministrą gali pavaduoti tik kitas ministras, bet jis negali 30 dienų tvirtinti strateginio veiklos plano ir priimti į darbą viceministrų, kanclerio, nustatyti jų veiklos sritis.
R. Žemaitaitis neigė A. Broko sąsajas su „Nemuno aušra“ ir sakė, kad viceministras „buvo paimtas bendrai iš visos visuomenės, iš kultūros visuomenės“.
Premjerė I. Ruginienė sako, kad tai nėra „Nemuno aušros“ viceministras, bet gali būti, kad ministrė pirmininkė tai labiau suvokia per priklausymo partijai prizmę.
„Tai nėra „Nemuno aušros“ kandidatas. Tai buvo pagrindinis kriterijus testuojant kandidatus. Man būtų staigmena, jei jis priklausytų partijai“, – žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Teisingumo ministerijos duomenimis, A. Brokas išties „nėra ir nebuvo įtrauktas į jokios politinės organizacijos narių sąrašus“.
Tačiau, pavyzdžiui, žurnalistas Šarūnas Černiauskas pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje vakarėlyje matomi besikalbantys R. Žemaitaitis ir A. Brokas. Tai tikrai nėra blogai, bet tai rodo, kad jie greičiausiai pažįstami.
Šnabždamasi, kad tai būsimas ministras
Portalo LRT.lt kalbinti šaltiniai sako, kad A. Brokas yra vienas iš kelių svarstomų kandidatų į kultūros ministrus. Tokios kalbos sklando tarp kai kurių socialdemokratų. Jie taip pat teigia, kad geriausia kandidate premjerės I. Ruginienės viešai pavadinta socialdemokratė Vaida Aleknavičienė nėra kalbinama tapti kultūros ministre.
Portalo LRT.lt kalbinti socialdemokratai, galintys prisidėti prie sprendimo priėmimo, teigė, jog viceministras A. Brokas galbūt galėtų pretenduoti užimti ministro pareigas, jei gerai užsirekomenduotų dirbdamas viceministru.
„Tikrai jis ne iš socdemų. Be to, man pranešė, kad jis ir ministru planuojamas. Diskusijos eina, kad jis yra tarp kandidatų“, – sakė vienas portalo LRT.lt kalbintas Seimo narys.
Kurį laiką buvo kalbama, kad po fiasko su I. Adomavičiumi būtų gerai paskirti Kultūros ministerijoje viceministrus, pasižiūrėti, kaip jiems sekasi dirbti, ir tuomet iš jų išrinkti vieną, kuris galėtų tapti ministru.
Bet, pavyzdžiui, kitas socialdemokratas juokdamasis sakė, kad A. Brokas kultūros ministru galėtų tapti nebent dvidešimt pirmoje Vyriausybėje.
Protestuojanti kultūros bendruomenė jau kurį laiką įtaria, kad socialdemokratai tik formaliai paskelbė perimantys Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“, bet tyliai esą ten šeimininkaus „Nemuno aušra“.
Domėjosi ritmologija, anksčiau įmonė vadinosi „Ritmomanija“
Pats A. Brokas yra pristatomas kaip dokumentinių ir vaidybinių filmų operatorius, prodiuseris, montažo režisierius, režisierius, plačiajai visuomenei buvo žinomas ir kaip Kristinos Ivanovos sužadėtinis bei kaip Misis Lietuvos Grėtės Brokienės buvęs sutuoktinis. A. Broko ir Mindaugo Urbonavičiaus dokumentinis filmas „Begalinis koridorius“ buvo gausiai apdovanotas.
Registrų centro duomenys rodo, kad A. Brokas yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Omnia media“ akcininkas ir jos direktorius. Anksčiau ši įmonė vadinosi „Ritmomanija“ ir „Media estetika“.
A. Brokas anksčiau buvo pristatomas ir kaip ritmologas, Europos darnaus žmogaus instituto lektorius. Šio instituto puslapyje teigiama, kad „laikas pridedamas arba pašalinamas iš įvykio, reguliuojant praeitį, dabartį ir ateitį“. Ritmologijos metodą, kuris vertinamas kaip pseudomokslas, sukūrė astronomė ir rašytoja iš Rusijos Evdokija Lučezarnova (Marčenko).
Pats A. Brokas socialiniame tinkle šią rusę pavadino neeiline moterimi, kuri kilo iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso ir vėliau tapo kūrėja, kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę bei taiką pasaulyje.
„Mano dėmesį patraukė ne vadinamasis „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučežarnova (Marčenko). Ji buvo neeilinė moteris, kilusi iš rusijos karinio-pramoninio komplekso, tačiau vėliau tapusi kūrėja, drąsiai kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę ir taiką pasaulyje. Būtent šios idėjos, nepalankios rusijos valdžiai, ir tapo priežastimi, dėl kurios prieš ją buvo panaudotos dezinformacijos ir propagandos priemonės. Kūrėja buvo sistemingai kompromituojama, jai klijuojamos „sektos“ etiketės, iškraipomi žodžiai, o visa jos veikla pateikta taip, kad atgrasytų žmones nuo savarankiško mąstymo. Tai klasikinis informacinio susidorojimo pavyzdys, kai autoritarinė sistema siekia sunaikinti asmenybę, kalbančią valdžiai nepatogią tiesą“, – aiškino A. Brokas.
„Tad mano domėjimasis šia tema buvo ir išlieka kultūrinis bei analitinis – nukreiptas į žmogaus laisvės, orumo, tiesos ir kūrėjo atsakomybės temas, o ne į kokius nors „ritmologijos metodus“, – teigė A. Brokas, kurio įmonė anksčiau vadinosi „Ritmomanija“.
Registrų centre galima rasti, kad A. Brokas vadovauja viešajai įstaigai „Culture Bridge“ ir yra asociacijos „Kino malūnas“ valdybos narys.
Režisierė – apie Broką: neturėtume dėl to bausti žmonių, kad jie buvo įkvėpti vienokių ar kitokių asmenybių
Asociacijai „Kino malūnas“ vadovaujanti kino režisierė Inesa Kurklietytė apie kolegą A. Broką atsiliepia teigiamai. Ji teigia nežinanti jokių partinių A. Broko sąsajų ir neturinti informacijos apie domėjimąsi ritmologija, bet sako, kad prieš dvidešimt metų Rusija nebuvo pradėjusi karo prieš Ukrainą, todėl domėtis procesais toje šalyje nebuvo blogai.
„Aleksandrą pažįstu kokį dvidešimt metų. Jis buvo mano studentas Muzikos ir teatro akademijoje, buvo atsakingas studentas, vėliau išvažiavo ir studijas baigė Suomijos kino mokykloje. Visą laiką jį pažįstu kaip atsakingą, diplomatišką, mandagų, kultūringą žmogų. Aišku, mes visi gyvenime turime pakilimų ir nuosmukių. Mes bendradarbiaujame, kartu dėstome VILNIUS TECH, jis yra docentas partneris, dėsto kūrybines industrijas, filmavimo dalykus, ką jis žino, ką jis baigė. Visą laiką gerai apibendrina, reziumuoja, domisi kultūros politika“, – kolegą apibūdino I. Kurklietytė.
„Gilintis, kur ir kuo jis buvo įkvėptas prieš dvidešimt metų... Prieš dvidešimt metų nevyko karas su Rusija ir buvo žmonių, kurie prieštaravo režimui. Aš nelabai žinau, kas tai yra [ritmologija], nelabai apie tai su juo bendravau, nei paskaitų klausiausi, tik bendrąja prasme daugelis mūsų buvom įkvėpti ar rusų rašytojų, ar dar kažko, kol tas karas nevyko. Ir tai nebuvo nuodėmė kažkuo domėtis tais laikais, kol neprasidėjo baisusis karas. Todėl mus daug kas įkvėpė. Aktoriai naudojosi Stanislavskio sistema, yra daug šviesių asmenybių ir anapus tos uždangos. Taigi tai, kas vyko iki karo, mes neturėtume dėl to bausti žmonių, kad jie buvo įkvėpti vienokių ar kitokių asmenybių iš to krašto“, – pridūrė režisierė.
